Patarimai smalsiems žvejams

Didžiuosius ešerius iš žiemos snaudulio dažniausiai prižadina ne besirangantys sultingi trūkliai, o intensyviai virpinama avižėlė be jokio masalo.

Bet ne pirma pasitaikiusi, o specialiai tokiam gaudymui padaryta - šrato formos, su trumpu kabliuko koteliu, kurio geluonis turi būti aukščiau jos korpuso.

Dar labiau ji gundys ešerius, jei ant valo virš avižėlės slankios raudonas, geltonas ar juodas karoliukas. 0,06-0,08 mm valas, jautrus sargelis ir labai didelis virpinimo dažnis ešerį išves iš kantrybės. Manoma, kad avižėlės skleidžiami virpesiai ir suerzina šią žuvį.

Nuo traukiančių iš Kuršių marių nužvarbusių meškeriotojų kuprinių jau dvelkia šviežių agurkų kvapas, kurį skleidžia stintos.

Tačiau jos šiemet aikštingos -jei nori pasigauti tuziną kitą tų žuvų, turi naktį praleisti ant braškančio marių ledo. Ir dar duok joms šviečiančią blizgę ar avižėlę.

Jei stintos prastai kimba, reikia mažinti žuvienos porciją ant kabliuko. Ypač vidurdienį, kada jos itin nenoriai ragauja siūlomus masalus. Ne kartą tokiu metu gelbėjo paprasta avižėlė su keliais trūkliais ant kabliuko.

Prie tradicinės stintinės meškerės svarelio arba šiek tiek aukščiau jo, bet taip, kad kabliukas gulėtų ant dugno, pravartu pririšti dar vieną pavadėlį - ant jo esančiu žuvies gabaliuku gali susigundyti besotė vėgėlė, o srovėje - plekšnė.

Pastaruoju metu Kuršių ir Kauno marių ešeriai lengviausiai sugundomi „velniais", ypač jei virš svarelio dar būna slankiojantis kabliukas su „plazma" apvyniotu koteliu arba dirbtinė muselė, primenanti šoniplauką.

„Velnio" svarelis, stuksenant į dugną, turi sukelti drumzlių debesėlius, kuris labiausiai ir gundo ešerius.

Tačiau ir šitas gaudymo būdas kartais negelbėja - ešeriai negriebia, nors tu ką. Tokiais atvejais pravartu išsitraukti meškerę su avižėle ir, užkabinus trūklius, pagundyti ešerius. Šiuo masalu gali susigundyti ir kuojos, karšiai, žiobriai.

O kam neįdomios Kuršių marių platybės su klumpiniais ešeriais ir stintomis, gali pasirinkti kur kas ramesnę žūklę - Minijoje gerai kimba kuojos, plakiai, pasitaiko žiobrių, ešerių.

Šiuo metu Kauno marių meškeriotojai, ešeriams į žiemos snaudulį įpuolus, persimetė į srauniąją marių dalį ir patempimo būdu velka per standartines eketes netelpančius karšius.

Gaudymas nesudėtingas, tačiau dažnai labai sėkmingas. Tai savotiška poledinė palaidynė - meškerė su slankiojančiu svareliu ir dviem pavadėliais. Vienas - prie pagrindinio valo galo, kitas aukščiau svarelio.

Sargelis gana standus, kad srovės įtemptas valas jį tik palenktų. Ant pavadėlių gali būti kabliukai arba avižėlės. Galima apsieiti ir be svarelio jei srovė nestipri, užteks sunkesnės apatinės avižėlės ir kabliuko ar mažos avižėlės aukščiau jos.

Masalas -trūkliai. Vietoj svarelio galima naudoti šėryklėlę su jauku. Gaudoma sistemingai patraukiant ant dugno esantį masalą ir vėl atleidžiant valą.

Šis būdas tinka visose upėse, kur ne itin stipri srovė. Antai Neryje taip sėkmingai gaudomos kuojos, strepečiai, žiobriai, pasitaiko ištraukti šapalų, meknių.