Orai Vilnius

Ant ko žvejoti

Baltyminiai kukuliai – masalas meknėms?

MekneAnglai nebūtų anglai, jei nesugalvotų įvairiausių gudrybių. Vėliau tos gudrybės atkeliauja į Europą, o dar vėliau pasiekia ir Lietuvą, kur būna priimamos tik po ilgų baltymų ir svarstymų arba atmetamos, kol ateis tinkamesnis laikas. Netradicinis požiūris į vienos ar kitos rūšies žuvų gaudimą – savotiškas žūklės progreso variklis, kurio dėka atrandami nauji masalai, tam tikri žūklės įrankiai ar net visiškai nauji gaudymo metodai. Šį kartą pakalbėkime apie baltyminius kukulius, tačiau net neužsiminsime apie karpius – žuvis, kurioms taikomi šie masalai. Pabandysime (ir vėl ne be anglų žvejų pagalbos) susieti šį masalą su meknių žūkle, gal tikrai atrasime ką nors naujo ir netikėto.

Kuo maitinasi lydekos?

lydeka.su.grobiuLydekos yra vienos iš plėšriausių žuvų ir prieš 15 metų ji buvo laikoma netgi pabaisa. Kaip ir visi laukiniai gyvūnai jos yra prisitaikėlės ir jų maitinimasis būna labai įvairus priklausomai nuo gyvenimo būdo ir metų laiko.
Po inkubacijos lydekų mailius būna panašus į mažą lervą, kuri gyvena prisitvirtinusi prie savo maitintojo. Ji būna nuo 8 iki 9 mm ilgio ir yra lengvas grobis žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Tokiu būdu ji gyvena apie 6-9 dienas, ir yra ypač priklausoma nuo aplinkos sąlygų (vandens lygio, srovės, temperatūros, vandens struktūros) ir kitų gyvūnų. Vėliau ji palieka savo maitintoją ir išsitiesusi horizontaliai pradeda plaukti. Mailius pradeda maitintis. Mažasis pabaisa yra alkanas. Keletas kiautuotų vėžiagyvių, lervų ir kelių centimetrų ilgio mailius yra ryjantis ir augantis grobuonis. Mailius auga greitai, kažkur po 1 centimetrą per savaitę ir taip 6-8 savaites. Šios minutės gyvam planktonui (dafnijos, ciklopai) yra paskutinės, jos dingsta žuvievies pilve, kuris atrodo didesnis nei galva. Nuo trečios savaitės dafnijos yra pakeičiamos didesnėmis lervomis, įskaitant uodo trūklio lervas, gerai žinomas žvejams. Nuo šeštos savaitės keletas mažesnių žuvelių iš kitų rūšių (pavyzdžiui ešerių) būna išgraibstyti. Jauna lydekaitė, nors ir maitinasi kirmelėmis ar lervomis, laikas nuo laiko tampa tikrai plėšria žuvimi.

Ar žuvys skiria spalvas ?

zuvys_spalvosNuo vandens apšvietimo priklauso žuvų judėjimo ir maitinimosi aktyvumas. Žuvys skiria spalvas, nes pagal jas atpažįsta vandens gyvius ir augalus. Kai kurios žuvys spalvų skyrimu naudojasi kaip priedanga, refleksiškai keičia savo spalvą, siekdamos apsisaugoti.

Paros intensyvaus apšvietimo kitimas – tai priežastys, dėl kurių žuvys vertikaliai migruoja. Kiekviena žuvų rūšys priima skirtingą saulės radiacijos kiekį, ir jei tas kiekis viršijamas, gyvenimo sąlygos joms tampa netinkamomis, tuomet jos leidžiasi gilyn į dugną arba slepiasi šešėlyje, nustoja maitintis. Bestuburiai, vėžiagyviai, kurie yra dugniniai gyviai, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Todėl išaušus jie palieka savo slėptuves ir aktyviai ieško maisto, o pašvietus pirmiems saulės spinduliams, skuba slėptis. Galbūt dėl to geresnis kibimas būna tekant saulei. Šiuo paros laiku stambios žuvys yra arčiau kranto, nes ten būna susikaupę bestuburiai ir vėžiagyviai.

Taigi, galima daryti kai kurias išvadas.

Prisijunkite su facebook
viso 0 nariai dabar klube
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea