Orai Vilnius

STARKIS

STARKIŲ PAIEŠKA – ECHOLOTU

Daugiau kaip 15 metų gaudau vąsara starkius Kauno mariose ir pakaunės tvenkiniuose.Šios žuvies kaip aš matau liko jau ne tiek ir daug ,daugiausia aišku jos yra vandens saugyklose,bei Kuršmarėse.Šie telkiniai yra dideli,todėl surasti dantytuosius Starkius yra labai nelengva.
Surasti šias skąnias ir įdomias žuvis man padeda ,Amerikiečių firmos echolotas "Humminbird". Echoloto ekrane puikiai skenuojamas dugno reljefas,bei žuvies pasiskirstymas vandens sluoksniuose.Žuvys ekrane matomos žuvelės formos,ar kaip stačiakampio. Tiek karšiai,karpiai ar ešeriai matomi išplėstos žuvelės formos.o šamai,lydekos bei starkiai pailgos žuvelės formos.Ekrane taip pat galima pamatyti ir kelmus,kriauklių sąnkaupas,akmenis ir kitokius daiktus gulinčius dugne.
Vaizdą ekrane galima sustabdyti,padidinti,kad pasižiūrėti atidžiau.Nakties metu ar tamsoje,ekranas šviečia kaip automobilio prietaisų skydelis. Jei ekrane pasirodo žuvis ,echalotas pradeda skleisti signalą....
Paveikslėlis
1pav. Dugno reljefas bei žuvų susitelkimo vieta: 1- Kriauklės,virš kurių stovi du starkiai; 2- Starkis duobėje: 3- pugžlių pulkelis; 4- Starkis šalia karšių pulko; 5- Starkiai puolime, prie krentančio laiptuoto dugno; 6- Smulkių žuvelių burys.
Man svarbiau,kiti dalykai – vietovės aptikimas ir žuvies elgesys vandens sluoknyje po valtimi. Aš visą laiką galvodavau,kad daugumos žuvų elgsena būna panaši i akvariumą : Stovi,plaukioje ar maitinasi netoli dugno ir kyla i vandens paviršių,tiktai tada kai skrenda mašalai ar keičiasi vandens temperatūra. Išaiškėjo kad,tiek aš tiek ir daugumas žvejų yra neteisūs. Stebint echaloto ekraną,aš sužinojau kad būrinės žuvys (karšiai,kuojos,ešeriai)paprastai laikosi vidutiniuose vandens sluoksniuose ar arčiau vandens paviršiaus.Jų būriai matomi mažų žuvelių formos.
Paprastos starkių maitinimosi vietos – povandeniniai nelygumai ar kelmai buvusios vagos šlaituose.Gaudymo vasaroa laike gylis 3 – 10metrų. Tuo metu starkiai laikosi ant pačios viršunės povandeninio šlaito ar viduryje šlaito,o rudeniop,atvirkščiai,žuvis nusileidžia žemiau i taip sakant vagos apačią.Maitinimosi zonas starkiai renkasi pačiame šlaite. Pastebėjau kad,maitintis starkiai isplaukia ,tik tam tikru laiku,ir jeigu žvejas gaudo vienoje ir toje pačioje vietoje,tai jis žino starkio maitinimosi laiką.
Echolotas patvirtina,kad skirtingu paros laiku starkis laikosi skirtinguose sluoksniuose. Taigi starkis gali laikytis per visą vandens sluoksnį ir visai nereaguoti į jokius siūlomus mąsalus.
Apytiksliai pačios vasaros viduryje starkiai ima kibti viduriniuose vandens sluoksniuose.Atrodytų kad jie išsirikiuoja tam tikrame gylyje su kelių dešimčių centimetrų tikslumu per visą vandens teritoriją. Tuo laiku spiningu sugauti starkį būna ganėtinai sudėtinga,todėl daugelis žvejų ima gaudyti skrituliais,nustatę gylį 1,5 – 2 metrus,dar kiti ima velkiauti.
Kaip tiktai nukrenta karštis,žuvis iš karto leidžiasi i telkinio dugną.Vis artinantis rudeniui vandens lygis vandens saugyklose nukrenta kai kada ir 1,5 – 3 metrus ir žuvis priversta trauktis iš savo pamėgtų vietų ir plaukia į naujas. Aš plaukdamas valtele visą laiką ieškau įdomių vietų,echolotas man duoda tokią galimybę.Plauki kai kada ir matai ekrane kriauklėmis aplipusius senus kelmus,o prie jų ir du starkius vieną priešais kitą. Starkiai labai dažnai laikosi poromis,ir ne tiktai kad neršto metu.
Paveikslėlis
Pav.2. Paveikslėlis echoloto ekrane: 1- Lydeka arba starkis pasaloje; 2- Stambūs karšiai arba karpiai; 3- Būrelis smulkių žuvelių; 4- Ešerys prie kerplėšos ar kelmo; 5- Starkiai pasaloje po kelmu aplipusiu kriauklėmis; 6- Burys karšių.
Jeigu starkis randasi pasaloje,didelė tikimybė jį sugauti,bet jeigu žuvis yra lygioje vietoje arti dugno ar pakilusi i vidutinius vandens sluoksnius,tai kaip teisybė ji vangi nes yra pavalgius.Neretai pastoviuose gaudymo vietose ,nebūna nei vieno plėšrūno,bet netoliese dugno lygumoje galima pamatyti net kelis starkius. Bandymai išprovuokuoti starkį ,nepriveda prie pageidaujamo rezultato.Tada aš inkaruoju valtelę,artimiausiame kerplėšyne,vietoje kur dažniausiai starkiai sėdi pasaloje,ir metu savo mąsalą į sustingusių žuvų pusę. Ir starkiukai kaip, šuniukai ant virvelės pradeda persekioti mano riperį ar tvisterį kuris vis artėją prie jų maitinimosi vietos ir slėptuvės.Pradžioje kiek užsislepia bet netrukus pradeda savo atakas į mano minkštuosius mąsalus.
Įdomus yra ir kitas mano pastebėjimas,naudojant echolotą.Aš visą laiką maniau kad,žuvis 5-7 metrų gylyje nemato mano valtelės. Bet vieną kartą,praplaukiant pro kriauklėmis aplipusį kelmą ar akmenį ,aš echoloto ekrane pamačiau kad,6 -7 metrų gylyje tūnojo starkis ar lydeka.Apsukau valtelę ir praplaukiau vėl pro tą patį kelmą.Žuvies ten jau nebuvo.
Tą patį esu pastebėjęs ir kitose vietose.Matomai,žuvis,išgąsdino praplaukiantis laivelis ir žuvis staigiai pasišąlindavo.Bet kaip nekeista kad tokiame atstume povandeninio medžiotojo žuvis visai nesibaido ir net nereaguoja.
Kimbant labai gerai,starkis praranda savo atsargumą,ir ima kibti po pačia valtimi,įpatingai tada kai valtis stovi ilgai užinkaruota toje pačioje vietoje.Jei stovint valteliai matau ekrane žuvį aš visą laiką mėginu ją suvilioti po pat valtele. Tokiu atveju valo ilgis būna nedidelis ,ir starkio smūgis būna labai stiprus,jaučiamas toks perdavimas į ranką kad rodos žaibas trenkė.Starkis,lyginant su lydeka ar ešeriu yra prastas kovotojas,todėl svarbiausias aspektas būtų labai stiprus pakirtimas,ir neskubant traukimas. Jis pats įplaukia į graibžtą,kuris turėtų būti pakankamai platus apie 60-70 cm.Pas starkį buldogo puolimas,ir jeigu kertant galvakablio kabliukas neužkliudo snukio,tai atsidūrūs mąsalui po valtimi starkis gali plačiai išsižioti ir mąsalą išspjauti. 70% Starkių nuėjimų būna dėl blogo pakirtimo.Kai kada,betraukiant starkį aš darau papildomą pakirtimą,po kurio starkis garantuotai atsiduria ant kablio.
Gaudau starkius aš ant greitos akcijos „St.Croix“spiningo kurio ilgis 2.74 ritė beinercinė „shimano twin-power-3000“ gamintojo.Spiningą greitos akcijos renkuosi dėl dviejų priežasčių.Pirma pakirtimas buna garantuotas,antra jautrumas yra didesnis,kadangi kai kada starkis kimba vangiai ir tik stuksena į masalą,bet negriebia jo.Būna dar kad prispaudžia savo kaulėtu snukiu prie dugno,taigi kietu spiningu jauti visą dugną ir kaip minėjau net jautriausius prisilietimus.
Mąsalai pas mane riperiai ir tvisteriai.Priklausomai nuo gaudymo sąlygų spalvas renkuosi šias:baltą,geltoną,raudoną arba juodą. Kai kada kombinuoju (maišau atspalvius) kai kada užmaunu ant vieno tvisterio dar vieną uodegėlę (baltą su raudonu arba juodą su geltonu).
Paveikslėlis

Valą naudoju išskirtinai tik pintą ,kas liečia gamintojus išskirti kažko negaliu bet man labiau patinka kietoki valai tokie kaip Barclay fireline firmos. Jie gerai metasi,nesideformuoja,visiskai netamprūs,ir nesilpsta po kiekvieno užkabinimo už dugno kliuvinių.Išskirtinai rekomenduočiau po kiekvienos žūklės persirišti naujai masalą,pavadėlį rišu tik fluoro karboninį ,jis nebijo aštrių kriauklių ir yra nematomas vandenyje (starkis mato pintą valą).Kas liečia lydekas ten kur aš gaudau jos būna labai retai,kaip žino kiekvienas lydeka ir starkis maitinas visiskai kitokiuose vietose.
Gaudant tokiuose vietose kur pilna kliuvinių ,reikalingas taip vadinamas – atmušėjas. Gerai valtyje turėti dar kokius tris plūdurus,atsižymėti kerplėšuotą vietą,įpatingai tia praverčia kai netoliese nėra žvejų ir dideliame vandens plote sunkiau orentuotis i ta pačią vietą.
Gaudant starkius reikia būtinai inkaruotis.Inkaro svoris priklauso nuo valtelės ir vėjo stiprumo.Aš naudoju apie 5 kg svorį ,Kauno mariose,o tvenkiniuose man pakanka ir trijų kilogramų.Inkarą geriau rinktis kuris neužsikabintų gaudant tarp kerplėšų.

Traukiant didesnį starkį visą laiką yra didelė tikimybė kad jis apsivynios aplink inkaro virvę,o tada jau susitvarkyti darosi labai sunku.Jei aš jaučiu kad kitame valo gale užkibo solidus starkis,iš karto keliu inkarą kad vėjas bent kiek paneštų į šoną mano valtelę,nuo starkio užkibimo vietos. Daugelį domina klausimas?kaip teisyngai pravesti mąsalą?: mesti mąsalą į gylį ar traukti iš gylio?Aš manau kad gaudant įvairiose vietose reikia bandyti įvairius variantus,svarbiausia nekartoti visą žvejybos dieną to pačio pravedimo. Įprastai aš inkaruojuosi gilumoje ir traukiu guminuką į save ,kai kurie žvejai tai daro atvirkščiai.

Pravedimą aš visą laiką stengiuosi daryti eglute – tai du, trys greiti apsukimai ritės ir nedidelė pauzė.Bet toks pravedimas tinkamas tik tada kai žuvis yra aktyvi. Daugumas kibimų būna būtent pauzės momentu. Starkis, mėgsta kai mąsalas stuksena dugną,bet nevalia to daryti kerplėšyne. Mąsalą reikia pravesti kuo arčiau kelmyno ar kriaukliu aplipusio akmens,ir stengtis kiek galima rečiau naudoti atmušėją , antraip starkiai paliks šią vietą keletui valandų.Gaudymo procese kiekvienas spiningistas pasirenka savo pravedimo techniką,vieni ląbiau išnaudoja spiningo galimybes nei dirba rite,dar kiti daro tai atvirkščiai - dirba vien rite. Reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai kad kuo labiau spiningas nukreiptas į vandenį,tuo didesnis ir galingesnis būna užkirtimas.
Ir dar truputis apie echolotus.Dabar amerikietiškuose kataloguose reklamuojami naujausi modeliai echolotų,ekranuose kaip televizoriuje matomas visas dugno reljefas o ir jautrumas labai didelis. Juk prieš kelis dešimtmečius echolotas buvo tik kiekvieno žvejo svajonė...
 
11 Starkininko klaidų

Starkių gaudymas gėluose vandenyse jau turbūt nieko nestebina. Daug dabar atsiradę yra visokių specialistų,norinčių duoti krūvą patarimų , kaip reikia teisyngai gaudyti starkius.Bet yra taip kad prisiskaitę straipsnių ne visi vistiek pasiekia pageidaujamų rezultatų. Nesėkmės dažniausiai yra nurašomos kad yra visiška nękiba,arba viskas nurašoma ant oro sąlygų.Papuola tokios "nękibos" dienos netgi ir per pačius geriausius kalendorinius periodus.Aišku yra įvairių kibimo faktorių,kurie kenkia starkio kibimams bet,pagrindinis sėkmės faktorius ar nesekmės yra pats žvejas. Yra daug "smulkmenų", kurios neteisingai jas įvertinus gali spiningistą palikti be laimikio. Iš tikrūjų, "nekibių" dienų, kai starkiai nereaguoja nei į vieną mąsalą ir tikimybė jį sugauti lygi nuliui ,yra labai mažai. Gaudau Kauno marios ejau ne vienerius metus ,aš su įsitikinimu galiu pasakyti ,kad pavasarį,praktiškai bet kokią dieną galiu pagauti du –tris starkius, netgi per tokias dienas,kai daugumas žvejų yra isitikinę kad kibimas yra nulinis. Nieko sudėtingo čia nėra: tokių rezultatų gali pasiekti bet koks spiningistas. Tik tai prie prasto kibimo nereikia daryti kai kurių klaidų,kurios yra atleidžiamos per kitas dienas.

Paveikslėlis
Paminėsiu klaidas.
1.Klaida.Spiningas starkių gaudyme turi būti galyngas ir labai kietas „fast“ akcijos.
Yra paplitusi tokia nuomonė.iš tikrūjų mūsų situacijoje spiningo reikalavimas – jautrumas. Spiningas turi reaguoti į mažiausius prisilietimus po vandeniu,kad žvejys suprastų kas ten vyksta,ir valdytų padėtį jis o ne žuvis.Bet kokiems tvisterio ar riperio prisilietimams,ir visai nesvarbu ar tai būtų dugnas ar žolės ar žuvies bakstelėjimas,tai turėtų iš karto perduoti žvejui i ranką,kad jis suprastų kokiu momentu reikėtų pakirsti. Spiningas turėtų būti lengvas – bet pritaikytas tiems masalų svoriams, kuriuos jūs naudosite ,tai kaip minėjau greitos akcijos. Ne atsitiktinai as pradėjau apie masalus – kai kibimų banga būna ne didelė, ir masalai labai kieti,(nedirbantys) nederėtų tokių masalų neįvertinti.
2.Klaida. Storas valas – garantija, didelės žuvies ištraukimo.
Kas taip mano - pamiršta, kad starkio ištraukimas prasideda tik tai po to, kai starkis pakimba jau ant kabliuko, o su storu valu gali to ir visai neįvykti. Taip kad naudojimas storo valo nepasitvirtina – labai dažna žvejų klaida ,privedanti iki apsiverkimo reikalaujantį rezultatą.Ir reikalas dargi net ne tas,kad ir pats metimas būna daug trumpesnis o ir pats starkis storo valo „nenori“ .Taigi valo diametras turi atitikti jūsų mėtomus masalų svorius,gaudant lengvais galvakabliais- valas turi būti plonas .Gaudant su labai storu valu,galima nesitikėti kad starkis kontaktuos su jūsų siūlomu masalu - ir jautrumas dingsta,ir masalo pravedimo charakteris jau nebetas,iškraipytas gaunasi.Optimalus valo storis,normaliems šiuolaikiškiems masalams,turi būti 0,2mm, ir tik kai kuriais atvejais - 0,24 mm, bet jokiais būdais ne storesnis. Valą reikėtų rinktis kuo kietesnį,su kiek galima minimaliu išsitempimu.Mažo diametro valai ne taip pasiduoda įvairiems gamtos poveikiams (vėjo, srovės...) maža to plonesnis valas mažiau ir sveria. Iš pirmo požiūrio,pats valo svoris – tai neegzistuojantis faktorius,bet prie vangaus kibimo jis vaidina labai didelę rolę.Juk galvakablių svoriai ,kuriais mes gaudome starkius seklumose nesiekia 5-6 gramų, o kai kada ir 2-3 gramus, ( ko negalima pasakyti apie gyliuose gaudoma žuvį) ir valo storis jau neatitinka masalo svorio.Svoris šimtametrinės špūlės kurios diametras būtų 0,22 mm,nepriklausomai nuo tos medžiagos iš kurios jis pagamintas, siekia 3,2-3,5 gramų. Kas reiškia kad ,metant į 40-50 metrų nuotolį valo svoris gali sudaryti iki 50 procentų masalo svorį . Akivaizdu kad naudojant storus valus ,negali būti ir kalbos apie masalo jautrumą, netgi labai trumpose traukimo distancijose - nuo žvejo iki masalo.Nepamirškite,kad valo svoris iškyla proporcingai vienam kvadratiniam metrui! Galiu pridėti dar kad,ir aš ir kai kurie mano draugai kurie galima sakyti reguliariai gaudo normalaus dydžio starkius (nuo 1,5 kg ir didesnius), valą kurio skersmuo 0,2 mm ,jau daug metų kaip nenaudoja, ir jokiu problemų jiems traukian starkius neiškyla.Dabar visi pakeitė jį ,pintu.
3. Klaida.Karabinukai ir suktukai - Žvejo pagelbininkai.Kai valo gale pririštas karabinas su suktuku,labai patogu keisti mąsalus – nereikia kiekvieną sykį perrišinėt mazgo.Nors ir bet koks papildomas elementas ,pririštas gale valo gali sutrukdyti jausti net kelis kibimus iš eilės.Kai kibimų praktiškai nėra,aš pereinu prie starkių gaudymo be karabino ir suktuko,taigi kas kartą naują tvisterį ar riperį aš perrišinėju iš naujo. Būna kai,tai padeda:galbūt ,starkis mato karabiną pririštą prieš guminuką o galbūt tai vienareikšmiškai atsiliepia masalo virpesiams,nuo jo juk sklinda jie,galbūt reikalas dar tas kad prie visiškos nękibos visiškai ir nereikalingi karabinai su suktukais.Atsiminkite tai!
4. Klaida.Visi tvisteriai yra geri.
Gaudant gilumose su sunkiais galvakabliais,o dar kai plėšrūnai yra aktyvūs,ir iš tikrūjų kokį tvisterį nekabink – vistiek kibs.Gaudant seklumose,kai masalo pravedimas –lėtas,o galvakabliai lengvi,silikoninio masalo pravedimas turi labai didelę reikšmę jo žaidime. Todėl "gumoms" reiktų skirti įpatingą dėmesį.Tvisterius gamina daug firmų,ir jau tik nusipirkus matosi kad skiriasi jų kokybė,ir dar nepriklausomai nuo jų saugojimo ir laikymo vietos jie turi vieną bjaurų dalyką "surambėti". Labai kietas tvisteris,kuris beveik nedirbantis pravedant jį lėtu pravedimu ,gali likti nesulaukęs starkio dėmesio,įpatingai kai prasta kibimų banga. Išsirinkę tvisterį,reikia atkreipti dėmesį į tai ar jis minkštas .Nors kainų diapozone geras tvisteris bus kiek brangesnis,bet taupant cia pinigus jūs rizikuojate likti be žuvies. Geriausia pirkti jau žinomų ir ne kartą išbandytų ir pasitvirtinusių firmų tvisterius (mann,relax,barclay)ir .t.t.Nepriklausomai nuo gamintojo,pasistenkite vistiek patikrinti kad tvisteris būtų elastingas ir minkštas.
5. Klaida.Stambus mąsalas – daug sugautos žuvies.
Kai kibimas silpnas labai didelis tvisteris gali jus iš viso palikti be žuvies.Starkis labiau ir geriau reaguoja i mailiuką kurio dydis kaip degtuko ar pusantro degtuko,viskas kas didelio,taip pat padės sugauti starkį ,bet rezultatai jau bus ne tie. Aišku jeigu jūsų tikslas suvilioti starkį 10 kg. Tai tada ir reiktų didinti masalus. Ir iš tikrūjų daugelis žvejų bus labai laimingi sugavę dviejų kilogramų sverenčias žuvis,o ką jau kalbėti apie 3-4-kilograminius starkius, išviliotus nedideliu tvisteriuku .
6. Klaida.Spalva neturi reikšmės.
Ginčai apie tai,ar tvisterio spalva turi kokią tai reikšmę gaudant starkius,ar ne ,vyksta pastoviai. Perskaičiau ta tema daug straipsnių (rusų kalba) autoritetingi žvejai iš centrinės Rusijos ,sako kad neturi. Taip pat daugelis Lietuvos spiningistų taip pat ignoruoja spalvos pripažinimą.Bet norėčiau priminti,kad starkių žvejyba centrinėja Rusijos dalyje,kaip taisyklė vyksta visai kitokiomis gaudymo sąlygomis.Labai didelėse ir giliuose upėse,o taip pat didelėse vandens saugyklose,kur starkių ieško gyliuose nuo 4-6 metrųir daugiau,o kai kada gyliai siekia 12-20 metrų. Ir iš tiesų tokiuose gyliuose ,spalvos rolė atlieka labai mažą vaidmenį,o jei dar dadėsime matomumą po vandeniu kur neretai būna ir (0,5metro).Kita kalba – ten kur nėra gylių,seklumose. Štai pav. Kaliningrado įlankoje ( kaliningradskij zaliv) starkius gaudo 1 metro gylyje,o kai kada ir 20 centimetrų gylyje,ir vanduo tad būna kaip krištolas.Tokiuose sąlygose mąsalo spalva netgi labai daug ką reiškia starkių gaudyme,ir šitie pastebėjimai bazuojasi ne tiek teoriškai o praktiniais pačio išbandymais. Aš skaitau,kad išvykstant žvejoti starkių,ir neturint pakankamai daug spalvų tonų – tai švelniai tariant ne visai protinga.Čia kažkas tai gali prisiminti realius teiginius,kad pas mus Kauno mariose ir kitose Lietuvos vietose su atitinkamais ir panašiais gyliais starkius galima puikiai gaudyti ant visokiausių siulomų spalvų tonų nesirenkant išskirtinių.. Tai iš tiesų taip,kai būna pats starkių kibimo pikas ,ir jeigu jau starkis kimba labai gerai,tai kimba tada ant visko.Bet mes dabar pakalbėkime apie kitą situaciją – kada kimba labai prastai arba kaip kibti jis visai nenori.Štai šitoje situacijoje teisyngas tvisterio pasirinkimas ir gali būti raktas į sėkmingą žūklę.
Aš išdrysiu išvardinti eile spalvų,be kurių aš stengiuosi neišvažiuoti iš namų gaudyti starkius,Šitoje sekoje,korioje rekomenduoju išsirinkti optimaliausią spalvą kad kibimas būtų garantuotas:
- Plieninis perlamutras su brokatu. (brokatas tai blizgučiai)
- Visiškai balta.
- Raudonai-balta.
- Salotinė
- Citrininė
- Oranžinė (morkava)
- Tamsiai mėlyna su brokatu.
- Violetinė su mėlynu brokatu.
- Gintaro su pipirais.
- Arbūzo su pipirais.
- Kraujas su mėlynu brokatu.
Nors kitomis spalvomis irgi kimba neblogai bet geriausias aš išvardinau aukščiau.
7. Klaida.Sunkiais galvakabliais gaudyti lengviau.
Kai kas skaito, kad kuo sunkesnis galvakablis tuo geriau kimba ir tuo sugaunamų trofėjų dydis yra didesnis.Tai tiesa,bet nereikia pamiršti,kad kai kibimas visiškai prąstas – viskas atvirkščiai: kuo lengvesnis svoris,tuo didesnė tikimybė sugauti žuvį,o i sunkiuosius galvakablių svorius starkis kai kada visiškai nereaguoja.Dar ir tai kad gaudant sėkliuose,neleidžia naudoti sunkiūjų galvakablių. Ten kur gyliai nedideli iki 3metrų geriausi galvakablių svoriai nuo 3 iki 6 gramų. Ląbiau sunkesnius galvakablius nuo 8 gr.iki 9-10 gramų galima būtų pritaikyti gaudant ant "vartų " (kauno marių jachtklubo) arba tarp kazkokių sąlelių ežere ar upeje kai stiproka srovė ,kai lengvą galvakablį neša ir nėra su dugnu kontakto.Kodel gaudyti reiktų su tokiais svoriais? Reikalas tas kad,gaudymo vietoje gylis nedidelis ir pravesti klasikiniu "laiptuotoju" stiliumi praktiškai neįmanoma. Silikoninio mąsalo pravedimas ,mažame gylyje ir dar su sunkiu galvakabliu yra neteisingas.Teisingai pravesti jį jums paprasčiausiai nepavyks,kai tuo metu lengvas svoris lengvai pakelemas nuo dugno net jei reikia i kelis centimetrus,ir dar kurį laika mąsalas sklendžia po vandeniu kas yra didelis pranašumas prieš greitai į dugną smengantį sunkų galvakablį. Ir kaip žinia su lengvu galvakabliu yra daug mažiau „ zacepų“.Sunkus galvakablis mažame gylyje velkasi dugnu ir dažnai įstringa tarp akmenų,o tai nelabai gundo pasyviai nusiteikusį starkį.
8.Klaida.Greičiau trauksi – greičiau sugausi.
Iš karto pasakysiu, kad pravedimas turi būti maksimaliai lėtas,įpatingai prie - prasto kibimo.Ir ne taip reikšminga yra ar,išeis jums pravesti laiptuotu pravedimu,ilgesnėmis pauzėmis ar praktiškai be pauzių,ritės prasukimo intervalas bus trys ar vienas prasukimas , svarbiausia kaip galima lėčiau pravesti masalą ir užlaikyti mąsalą tik kelioms sekundėms. Pravedimo greitis – vienas iš svarbiausių faktorių,atsiliepiantis į starkio kibimus,ir neįvertinti jo – reiškia didelę tikimybę pasilikti visiškai be laimikio.
Būnant žvejybose,aš dažnai matau,kaip žvejas suka ritę labai greitai,ir ištraukia mąsalą labai greitai iš vandens,užmeta ir vėl seka greitas rites darbas.Tokiam pravedimui man net nėra jokio dėmesio ,man labiau žiūrisi toks žvejas kuris suka ritę labai lėtai,sugebantis besukant pajusti visus pasikeitimus pravedimo charakteristikoje,tiktai viename šiame epizode matosi,kad tas žvejas nėra naujokas ir nusimano starkių gaudyme,ir ne tik jų.
Lėtą pravedimą starkis tiesiog dievina.Jis niekada nesivys žuvelės,kuri parodo kad yra geros formos ir sveika,ir ją sugauti yra sunku.Kitas reikalas,kai žuvelė plaukia tingiai,praplaukia nedidelį atstumą,krenta staiga žemyn,ir su dideliu sunkumu keliasi nuo dugno,praplaukusi trumpą atstumą vėl staiga krentą į dugną. Kada žuvelė plaukia tingiai ,ir praplaukia nedidelį atstumą ,krenta staiga į dugną,su sunkumu kęliasi iš jo bet,paplaukus visai ne daug,vėl krenta.Štai tokiu žaidimu susidomės net ir labai tingus ir turintis mažai noro judintis ,starkis – juk pagauti grobį,kuris net ir plaukti tinkamai negali,nesudarys didelio sunkumo. Pravedant lėtu pravedimu,spiningo laikymo kampas turėtų būti apie 45 laipsnius – šitaip gaudoma nuo kranto. (pagrindinių kibimų zonoje) tvisteris ne taip dažnai užsikabinės už akmenuoto dugno .
9. Klaida.Kuo toliau nuo kranto – tuo didesnė žuvis.
Labai charakteringa spiningistų klaida,ir ne tik pradedančiūjų – maksimaliai tolimi metimai,mėtomi nuo kranto linijos. Iš tikrūjų daugumas metimų,turi būti daroma pagal kranto liniją ir šiek tiek paistrižai.
Prieš kelis metus,kai buvo jau pasibaigęs pavasarinis starkių draudimas Kauno mariose ,gaudydami iš valčių kai kurie spiningistai starkininkai praktiškai nekreipė jokio dėmesio i kranto zoną ,o pasirodo visai be reikalo,nes tai negatyviai atsiliepė jų gaudomiems laimikiams. Iš tikrūjų valtelę reiktų inkaruoti,kiek galima arčiau povandeninio šlaito (barandės) ,labai gerai jei valtelė stoves netoli senos nemuno vagos krąšto ,o kai kada gerai inkaruotis ir pačioje vagoje. Juk pagrinde kibimai būna kaip tik ant perkritimo krašto,ar 1 -2 metrai giliau ,ir žvejai kurie to neįvertina ir stato savo valteles kitose vietose paprasčiausiai perplaukia starkių sustojimo vietas ,ko pasekoje pas juos labai sumažėja kibimų skaičius,kai tuo metu pas tuos kurie teisingai užsiinkaravę ,kibimai būna ne reti. Ne geriausias variantas – mėtyti mąsalus iš valtelės į kranto pusę,juk krantuose dažniausiai būna akmenys,visokios kerplėšos,ir paguldyti ant dugno teisingai galvakablį su masalu,ir išvengti užsikabinimo,vargiai ar tai pavyks,o jeigu jūsų tvisteris jau permestas kaip tik už tų akmenų,žodžiu jūsų gaudymo zona visiškai nesusikerta su starkių maitinimosi zona.Pavasarinis starkiavimas (po draudimo) Kauno mariose tuom yra įdomus kad iš vienos vietos galima išsikelti kelis gerus egzempliorius.
10. Klaida.Žuvies reikia - išlaukti .
Yra begalė žvejų,kurie daro dar vieną didelę klaidą – sustoja vienoje vietoje ir visą žvejybos laika sėdi joje ir nekeičia vietos.Kai kibimas labai silpnas,tai ne pats geriausias sprendimas,efektyviau būtų pačiam spiningistui paieškoti starkio. Ilgai užsisėdėti vienoje vietoje nereikia ! Jeigu gaudote nuo kranto – tai ilgiau kaip 10 minučių neužsilaikykite,bet yra viena išimtis – jeigu buvo kibimas – tai reiškia kad šitai vietai reiktų skirti daugiau laiko.Gaudant iš valties vienai vietai reiktų skirti dvigubai tiek laiko,o kai kada ir tris kart tiek – tai surišta su tuo ,kad kai jūs atplaukėt į tą vietą ir užsiinkaravot savo valtelę,triukšmas nuo jūsų sklido,ir žuviai reikia laiko kad ji vėl sugrįžtų į tą vietą. Vietas gaudant nuo kranto , kur buvo kibimai,reikėtų įsidėmėti,nes grįžtant atgal galima būtų sustoti ir apgaudyti jas vėl iš naujo.
11.Klaida.Starkis – ne upėtakis ir ne šalvis,atsargumu neišsiskiria.
Kada kalba eina apie starkių gaudymą dideliame gylyje,žuviai suprasti kas vyksta tokioje gilumoje yra sunku.Nors starkis , savo rega nesiskundžia bet, yra bęgalės faktorių trukdančių starkiui lengvai orentuotis savo valdose,(sukritę žolės rudenį,vandens žydėjimas vąsarą ir.t.t.) Visai kitas reikalas – kai žvejojama vos metro gylyje,o jei dar ir vanduo skaidrus.Čia maskiruotė gali turėti labai didelę reikšmę!
Ir krante, ir, juo labiau, valtyje reikia elgtis kiek galima tyliau. Visi stuksenimai į valtį ir netgi žvejų tarpusavio kalbos,gali išbaidyti starkius,įpatingai kai yra visiškas štilis,atsiminti tai reikia pastoviai,Įpatingai - prie prasto kibimo.
Daugumas žvejų laiko kad , ramiu ir be vėjo oru spiningauti yra daug sunkiau,nes žuvis kimba prąsčiau,negu tada kai vandens paviršiuje yra bangelės. Aš irgi su tuo sutiksiu,bet ir visiškai ramiame ore galima puikiai paspiningauti,tik su vienu skirtumu kad žvejo elgesys per vėjuotą ora skirtūsi nuo žvejybos visiškai ramiu oru.Svarbiausia ,visiškai nesant vėjui – nekelti triukšmo ant kranto. Prieiti prie kranto reikia atsargiai,stengtis kad žįngsniai būtų negirdimi,ir stengtis nebelsti akmenį į akmenį. Tokie smūgiai labai gerai girdimi po vandeniu,ir starkis,įpatingai didelis,iš karto atsitrauks nuo kranto,arba pasislėps,ir visiškai nereaguos į jokius jūsų siūlomus mąsalus.Netgi kalbėtis ir trinktelėti savo masalų dėžute yra nerekomenduotina. Aš paskuniniu metu einant starkiauti nuo kranto,visiškai jau atsisakiau savo žvejybinių didelių dėžių ir didesnių dėžučių –pilnai užtenka dviejų nedidelių dėželių,kurios telpa mano liemenės kišenėse, su tokia amunicija ir judėti krantu patogiau ir triukšmo praktiškai jokio.Gaudant labai ramiu oru geriau prisėsti ant akmenų,o ne stovėti,nors tai ne visiškai yra patogu. Ęsant ramiam orui , įlankoje kur stovintis vanduo ar upės užutekyje būna praskaidrėjęs,ir starkis,turintis gerą regėjimą ,mažame gylyje puikiai viską mato, kas vyksta ne tik po vandeniu bet ir ant kranto.Jei žvejas sėdi ant akmens,tai ir žuvis ji priima už akmenį,arba atvirkščiai,jeigu žvejas spiningauja stovėdamas,tai jis iš karto išsiskiria iš bendro fono,ir starkis įpatingai stambus į tai iš karto atkreipia dėmesį ir baigia persekioti masalą.Jei vanduo nėra skaidrus,tai galima spiningauti ir stovint,bet čia reikėtų dar atkreipti dėmesį ir į tai iš kurios pusės šviečia saulė,įpatingai tada kai ji jau pasiekia horizonto liniją. Fone tekančios saulės,žvejo siluetas matosi labai gerai,todėl reikia nepaprastai gerai sekti savo šešėlį ant vandens ,bet ir sekti pačią saulę,kad ji jūsų silueto šešėlio nemestų ant vandens paviršiaus. Prie viso to dar labai gerai jei drabužiai būtų apsaugojamūjų tonų.Ne tai svarbu kiek jūsų tie drabužiai kainuoja ir kokios jie firmos,bet žymiai svarbiau kaip ji jus maskuoja. Jeigu atsiminsite visas tas taisykles jūsų šansai stipriai pakils gaudant starkius ir netgi tada kai visiškai prąstai kimba.Nepamirškite dar ir tai,kad jūsų masalas jūsų niekada nepavestų pačiu atsakingiausiu momentu. Ne taupykite pinigų geriems,aštriems ir rimtiems galvakabliams tokiems kaip (Gamakatsu) aš pats juos naudoju jau daug metų, visą laiką tikrinkitę aštrumą įpatingai jeigu buvo kliuvinys,ar galvakablis praėjo pro akmenis,netingėkite perrišti valo mazgų esant būtinybei tai padaryti. Bus labai skaudu,jeigu nepavyks realizuoti ilgai laukto kibimo – juk sekančio kibimo gali jau ir nebūti.Kada nėra galimybių greitai ištaisinėti savo kvailai praleistas klaidas,tada jų geriau iš viso nedaleisti!
Paveikslėlis
 
STARKIŲ GAUDYMAS LENGVAIS GALVAKABLIAIS

Priverstas kelių savo pažystamų draugų norėčiau pasidalinti savo patirtimi,starkių gaudymu lengvais džigų galvakabliais (2-5 gr.). Kažkada kai turėjau firmos Daiwa spiningą 2,70 ir 10-50 gr testu,buvo sunku pakeisti ši kotą į Balzerį 2.70 5-15 gr.buvo daug priežaščių: neteisingai pravesdavau lengvais galvakabliais apginkluotus guminukus,padažnėjo neteisingu pakirtimų dėl kurių starkiai paprasčiausiai atitrūkdavo.O jei ir užsikabindavo koks starkis tai išbaidydavo kaip man rodėsi valandai ar daugiau žuvį .Bet.. O dabar pereisime prie gaudymo sąlygų,prie kurių galima būtų gaudyti lengvais galvakabliais.
Paveikslėlis
Sąlygos,prie kurių rekomenduoju naudoti lengvus galvakablius:
Jei upeje silpna srovė,ir gylis nuo 1,5 metro iki max. 5 metrų.Užmetimo nuotolis nuo kranto – ne daugiau kaip 25 metrai.
Žuvis - Starkis. Nors ešerys,lydeka ir šalvis papuola labai dažnai. Prieš porą metų Kauno mariose buvau užkirtęs pora kartų šamą ant 2 ir 5 gramų galvakablių ,nors šalia dūzgė Kruonio AE .
Taigi iš karto norėčiau sistemizuoti reikalavimus naudojamiems masalams:
Spiningas nebūtinai labai ilgas.Valas būtinai mono 0,18-0,25 rekomenduočiau fluokarbonini,kuris turi mažą atmintį.
Masalas-tvisteris 7-12cm. Arba riperis ("Mann's Predator-2"). Spalva-nuo oro sąlygų, bet man labiausiai patinka geltona ,oranžinė (morkava) ,kombinuota baltai – raudona ,ar geltonai – raudona ,arba bet kokia spalva plius raudona. Metalinis pavadėlis nereikalingas ,nors kartais aš jį darausi iš plono 0,10 mm. mono valo susukes ji keturgubą.(apsaugo nuo lydekos dantų o starkiai jo nesibaido kaip ir ešeriai).
Antram punktui priskirti man norėtusi atkreipti didesnį dėmesį .
Ir taip,priežąstys,dėl kurių aš visą laiką (ir ne tiktai su lengvais svoriais) gaudydavau su mono "fluo"valu.
Užmetimas kaip sunkių taip ir lengvų galvakablių su 0.22 valu pilnai užtenka, kad užmesti į 20-25 metrus lengvą masalą su 2-4 gramų svorio galvakabliu ir spiningu kurio ilgis yra 2,70cm.
Palyginimų yra daugiau (jei žuvis silpnai užsikabina, ir pasikerta tik už lūpos kraštelio išimtis- starkio kibimas kai masalas lėtai skesta iš karto po jo užmetimo) varžybose manau tai labai aktualu ,kur kiekviena pagauta žuvelė gali atnešti laimėjimą.
Džigaujant lengvais galvakabliais pagrinde aš „dirbu“ spiningu – traukimo stilių atidirbau ankstesniais laikais kai dar gaudžiau starkius didele ąviža su slieku kuokštu ar užsikabinus ant kablio saulažuvę. Deje Lietuvoje šis gaudymo stilius jau baigia išnykti – tauta "dirba" su brangiomis ritėmis ir pagal sistemą "prisukau - sustabdžiau - prisukau". Kartą pamatęs kaip dirba vienas Raudondvariškis,aš atkreipiau dėmesį kad,masalo pravedimą jis daro – spiningu o ne rite.Nuo to laiko šis gaudymo būdas „prilipo“ ir man,nes juo gaudau ir dabar. Valas tada buvo mono. Ten kur jis gaudė,srovė buvo didelė o ir svoriai tada buvo nuo 20 gr.
Gaudžiau mono valais ir aš ,kol i rankas nepakliuvo pinti valai .Man tai labai aktualu net iki šios akimirkos,kai aš pravedimą darau "prisuku-sustoju", taip galvoju ir ne tik aš bet ir daugelis žvejų. Yra dar begalės bendrų priežasčių ,dėl ko toks traukimo būdas yra geresnis lengviems džigo galvakabliams.
Paveikslėlis
Gaudant kitomis sąlygomis rekomenduočiau pasirinkti labiau harmoningus,ir labiau suderintus masalus bei įrankius. Bet reiktų pabrėžti kad daugumas iš mūsų prie vandens nesineša po 10 spiningų ,jau vien del to kad trugdo gaudymo sąlygos .Jos,gali keistis kelis kartus per dieną ,kai pradedi gaudyti su galvakabliu 18-20gr., o užbaigi 2-8 gramais. Žodžiu visų spiningų nesusinešime prie kranto.Galima aišku gaudyti ir 7-15 gramų galvakabliais(kaip sakant per viduriuką),nuo kranto , bet ne vieną sykį esu pastebėjęs,kad kibimų banga arba baigdavosi visai,arba galima buvo rizikuoti palikti visą savo galvakablių atsargą ,o tada plius dar reikia ilgai žaisti kad „paimti“ 1-2 žuvis.
Vietos,kur aš gaudau starkius lengvais galvakabliais nuo 2 iki 5 gramų:
Nedideli upės ploteliai ir didesni upės užutekiai .Nemunas,Nevėžis,ir aišku kelios vietos Kauno mariose. Nors Kauno mariose labiau reikalinga valtis ,taip kaip ir kai kuriose tvenkiniuse taip pat. Vietos netoli „bakanų“ pludurų ,upėse netoli tiltų . Upėse kur vaga praeina 2-8 metrai nuo kranto. Šį sąrašą galima būtų tęsti ir toliau bet aš paminėsiu tik tas vietas kuriose pagaves kelis starkius iš tos pačios vietos ant lengvų galvakablių,praktiškai visai sau po kojomis.
O dabar apie gaudymo taktiką ir techninius pravedimus.Daugumas žvejų bei straipsnių autorių rekomenduoja pradėti žvejybą nuo artimų metimų ("pirmas metimas sau po kojomis"). Bet šita logika galima vadovautis tik nežinomuose telkiniuose. Jeigu paėmus ankstesnes žvejybas gerai žinomoje vietoje iš pačio ankstyvo ryto žinai kad starkis stovi gal būt ten,o įdienojus priartėja arčiau kranto (kaip tik dėl to kad pas jus dabar ir gaunasi kaip ir viskas po kojomis ,ir duobė ir elektrinė dirbanti ne visu pajėgumu ir tilto poliai čia pat), dėl tos priežasties ir rekomenduočiau pasiimti kaip sakant savo žuvį naudojant tolimesnius metimus. Kituose atvejuose galima būtų iš karto pradėti gaudyti lengvais galvakabliais arčiau kranto . Čia jums gali pagelbėti tik telkinio pažinimas.
Metimas - nuo 15 iki 20 metrų. Mąsalas lėtai leidžiasi į dugną,kai kurie žvejai kažkodėl to nemėgsta. Tai va telkinyje ar prie tilto polių ar netolimos duobės ,starkis kimba (rugsėjo –spalio)mėnesiais dažnai viduryje vandens. Kaip pamenu 2 – 3 starkius (ir nemažus) aš išsikeldavau man žinomuose vietuose kaip tik tada kai mąsalas sklęsdavo lėtai,iš karto po mano padaryto metimo. Ir čia dar ne riba.Toks fokusas,sutikit su manim,gąlimas tik su lengvais galvakabliais.
Mąsalas dugne.Čia jau kažko sudėtingo kaip ir nėra. Labai silpniems starkio stuktelėjimams ,reikia pagauti animuotą žaidimo ritmą.Palyginimui – su rite, "puse apsisukimo – pauzė – vel pusė apsisukimo "; Dirbant spiningui – viršūnėlė prie pat vandens ir plaukiantis ritės prasukimas,kaip sakant vienu pirštu.
Paveikslėlis
Aš kombinuoju.Iš pradžių dirbu rite,o kai jau jaučiu kad,mano masalas pasiekė pačią giliausią vietą,pradedu labai lengvai tempti masalą link savęs. Tokį pravedimo būdą naudoju ir kai visiška nękiba.Tada tas pratraukimas būna dar ląbiau lėtas,ir tai darau netgi tada jeigu būna starkio ataka ir jis nepataiko sugriebti mano mąsalo. Visų mano šamų ar didelių starkių kibimai būdavo ,būtent kai naudojau šią pravedimo techniką. Daugumas suabejos kaip aš atskiriu šąmo ataką nuo starkio gilai po vandeniu.Pasakysiu – kas bent kartą yra laikęs ūsuotį tas negali apsirikti ,tai specifinis ėmimas, nesulyginamas nei su niekuo,o be to puikiai tai parodo sudraskymai(atrodo kaip kas su drątiniu šępečiu pratraukė) ant guminuko šonų .

Starkio kibimas,rodos kas sunkus pakimba kitoje valo puseje.Bet būna ir atvirkščiai smūgis toks kad rauna spiningą iš rankų.Šitiems pravedimams kaip tik ir tinka spiningas „fast“ akcijos,kuris pralenkia kitus visus 100 procentų.
Paveikslėlis

Ir paskutinis.Kai gaudau aš kaip ir suaugu su savuoju St.Croix spiningu,tokioje žvejyboje jis pavirsta rodos į mano prailgintas rankas. Tai aišku skamba banaliai bet ,tai tiesa.todėl aš stengiuosi niekada nepalikti tokių vietų apie kurias minėjau anksčiau .Rekomenduočiau patiems išsirinkti savo gaudymo stilių lengvais galvakabliais.Juk ,prisiminkite kiek kartų jums teko važiuoti žvejoti starkius į didelius vandens telkinius ir ten nekibdavo visiškai.Ir jūs tada einate i artimiausią telkinį,nusiminęs kad ten nėra žuvies.O spiningas pas jus vienas,va tada jums labai praverčia žinojimas kad ir su sunkios klasės spiningu galima puikiai gaudyti starkius ir su lengvais galvakabliais ,naudojant silikoninius masalus. Lydeka, ir tas pats ešerys juk irgi kai kada mėgsta atakuoti jūsų siūlomą mąsalą kuris užmautas ant lengvo galvakablio,ir kai jis leidžiasi lėtai i dugną ,n e p a m i r š k i t e to niekada!
 
STARKIS KERPLĖŠUOTOSE VIETOSE

Paveikslėlis

Kiekvienas žvejas nori sužinoti,kur sėdi pasislėpęs starkis.Štai tokia „vaivorykštė“ ankščiau ar vėliau iškyla kiekvieno spiningisto galvoje,morališkai jau peraugusi į atsibodusį gaudymą „balų“ lydekų ant „geležies“ ar nedidelių ešeriukų paieškas.O kaip žinia paprastai starkis sėdi giliuose upės ar kito telkinio duobėse,bet daugiausiai,neprieinamose ir labai kerplėšuotose vietose. Maitintis jis „išeina“ ,bet kur (seklumas,povandenines saleles,ar vietas kuriuose yra žolės) bet gyvena išskirtinai po povandenine „apsauga“ (ten kur pilna kelmų ar akmenų).Turbūt jaučia kad yra saugus. Juk, net ir pas didelį plėšrūną kuris gyvena savo stichijoje yra be galo daug priešų. «Kanda» jį didelė lydeka,vaiko jį pilvotas šamas,o pažiūrėjus rodos stogas virš galvos yra juk.Keista,juk didžioji dauguma spiningistų nelenda į tokias kerplėšuotas vietas visai. Sunku kažkaip viskas šitas,pažiūrėjus į masalų praradimus. Juk kur kas lengviau prarasti masalą kad ir užkabinus už „farvaterio“ povandeninio šlaito,ar prastuksenti džigu kur nors ant labai „lygios“ duobės krašto.O man va,gaudymas visiškai nežinomoje vietoje atvirkščiai, patinka. Juk ten slepiasi visą laiką „gera“ žuvis ir kaip nekeista labai gerai ten gaudosi ant spiningo.

IR VĖL TAS DŽIGAS

Gaudyti kerplėšuotoje vietoje kad ir tą pačią lydeką,yra žymiai lengviau nei „ilčiadantį“ plėšrūną.Juk lydekai sugalvotos ir specialios besivartančios blizgės,kurių kabliukai paslėpti po plieniniais „ūsais“,taip pat ir visokie spinnerbaitai ar visur pralendantys silikoniniai masalai,tokie kaip įvairūs sliekai ar dielės. Paskutiniu metu vis dažniau yra naudojama ir taip vadinama „texas“ sistemėlė,pasunkinta kulkos formos volframiniu ar kitokiu svareliu ir yra „apginkluota“ ofsetiniu kabliuku.Visi šie masalai dirba tik nelabai dideliame gylyje,o jeigu tiksliau tai, tik ten kur galima juos teisingai pravesti. Lydekos kaip tik ir „sėdi“ tokiuose vietelėse,netoli vandens paviršiaus kur yra priversta medžių virtuolių ,kelmų ar kitokių kerplėšų.Labai į gilias vietas jos paprastai nesileidžia,o isikuria kur nors netoli „sienos“ kur išėjimas į atvirus vandenis. Jai juk povandeninis kerplėšynas – pasala medžioklei o starkiui pasislėpimas tik tam kad slėptis.Todėl su dėmėtaja plėšrūne kaip ir viskas aišku ir suprantama,kai kada ją galima išvilioti net ir iš svetimos teritorijos kurioje ji atplaukia „pašeimininkauti“ paviliojant ją su kokiu nors triukšmingesniu ir iš tolo matomu masaliuku.Starkis atvirkščiai,sėdi sau savo slėptuvėje ir į siūlomus masalus net nereaguoja. Starkio „išėjimas“ bus,jis pats išlįs,tik va eik sulauk jo kada jis sugalvos tą padaryti...uodai užės! Naktinė ir vakarinė žvejyba vobleriais aišku yra nepaprastai įdomi,bet reikalauja jau atskiro aprašymo.Kaip ir starkių gaudymas rudeniniais ir pavasariniais jo migravimo periodais,kai tukstantinė gauja šmirinėja po upės vagą ar gilesnes duobes norėdami „kąsti“ viską iš eilės.Dabar parašysiu ,išskirtinai apie gaudymą kerplėšyne.
Mega praeinantis visur „Texas“ ar „Carolina“ išvilioja kvailas lydekas tiek srovėje ar gyliuose nuo 3-4 metrų bet yra labai sunku „dirbti“ su šia sistemėle tokiuose aplinkybėse.O dantytasis kaip specialiai laikosi pasislėpęs ir dideliame gylyje dar. Jo stichija tai išėjimai iš gilių duobių,gilūs ūžutekiai su priverstais papuvusiais senais medžiais,šakomis, ar kelmais ( tik šviežiai nupjauto medžio jis kažkodėl tai vengia).Gylis starkinės „stotelės“ kai kada gali siekti 18 – 20metrų,nors paprastai šiek tiek mažiau (8-15m). Išėjimas vienas – reikės pritaikyti patikrintą sunkų džigą. Tik paruošti džigą reikės viskuo kas geriausia,tą ką naudoja Amerikiečių basų gaudytojai ,naudodami savo sistemėles.O būtent,“valgomą gumą“,kulkos formos svarelius,ir stiprius ir galingus ofsetinius kabliukus. Ir dar,pavadėlinės sistemėlės ,ten kur padidintas masalų užsikabinimų skaičius,jokių save patvirtinančių dalykų neduoda.Praeinamumas jų ne koks,trumpai tariant jie netinka kerplėšuotose vietose.

MONTUOJAME MASALĄ

Džigas,turi būti sunkus,todėl kad tik jis gali palaikyti gerą ryšį tarp žvejo ir masalo.O totali kontrolė kerplėšuotuose vietose yra labai būtina.Iš visų mums žinomų plėšrūnų vienintelis starkis kritiškai žiūri į pasunkintą masalą,bet mūsų atveju be to neapsieiti. Sunkius svarelius,ir atkabinti juk lengviau kai jie užstringa kur nors nepageidaujamoj vietoj.Užtenka kai kada specifiškai spiningu tik pakratyti,tam kad svarelis - kulka „atmuštų“ kabliuką.
Ir taip,džigo galvutė bus pamauta 20 – 40 gramų ribose (žiūrint aišku kokia dar situacija).O štai nuo standartinio šrato formos svarelio teks atsitraukti - labai jau dažnai užstringa jis mirtinai tarp skendusio medžio šakų ar „barandės“ stataus šlaito. Idealiais bus aišku „čeburaškės“ kurių forma ne apvali o ovala ,bet surasti jų pardavime labai problematiška.Paskutiniu metu sau aš lieju konusines ar trikampias galvutes,rankų darbo aliumininėje formoje.Turintys „rankas“ gali sau pasidaryti ir iš gipso formą,prieš tai pasidarydami iš platilino būsimą svarelį ir ji sušaldžius šaldytuvo kameroje (tam kad būtų tvirtesnis),paskui gipgo forma lipinama ant plastilininio muliažo,taip gaunama labai gera forma svareliams lieti. Patikėkite toks darbas jums atsipirks su kaupu.
Sau favoritu tarp masalų aš asmeniškai laikau gofruotą „valgomą gumą“ YUM (Wooly Curltail 3”) firmos, o iš paprastų silikonų labai „gerbiu“ tvisterius „RELAX“ firmos,kurių ilgis 7-10 centimetrų.Kaip visą laiką save kartais pateisina ir paralonas. Aš,net neabejoju kad mūsų parduotuvių lentynose atsiras ne viena dešimtis gerų masalų kurie save patvirtins,bet man labiausiai patinka butent šie.Paraloninės žuvelės montuojamos ant dvišakių kabliukų,kurių aštrumo gylys yra labai prigludęs prie masalo kunelio,o guma –montuojama ant ofsetinių kabliukų turinčių nedidelį išlinkį Nr.3/0-4/0. Starkis masalą „ima“ grubiai,stipriai sukąsdamas savo kaulėtą snukį,todėl darant pakirtimą tokių kabliukų turėtų pilnai pakakti.Juk tai ne lydeka,su jos amorfinia krokodiline gerkle. Tam kad sujungti kabliuką su svareliu- galvute,yra naudojami kaip visą laiką,gamykliniai žiedeliai.Tik štai ne kiekvienas žiedelis pralenda pro ofsetinio kabliuko kilpelę.O tai kas pralenda,dažnai netenkina mūsų su savom silpnom charakteristikom.Todėl apsiginkluokime geromis replėmis,kurios sugeba dar ir gerai kirpti,ir pataisome gamyklines klaidas. Taigi,nukerpam 2-3 milimetrus nuo kiekvieno žiedelio kraštelio, tam kad,tam kad jie neatsidurtu vienas priešais kitą (žiūrime foto 1,2).

Paveikslėlis
Paveikslėlis

Dabar problema yra išspresta.Kai kada susiduriame su kai kurių žvejų rekomendacijomis,naudoti šitam reikalui visokius karabinus ir sąsagėles,bet aš tai kategoriškai atsisakau. Juk, labai dažnai nemenka užkibusi žuvis paprasčiausiai „persuka“ ar ištempia bet kokį rodos ir patį patikiamiausią karabiną,ir „nueina“.
Toliau seka patikimas metalinis pavadėlis. Jo paskirtis ne tik kad apsauga nuo lydekos dantų,bet ir apsauga nuo aštrių kriauklių,plačiai aplipusių povandeninius pagalius ar šakas. Metalinio pavadėlio ilgis ir išlaikymo svoris priklauso nuo medžiagos struktūros.Bet tai turėtų būti 25-30 centimetrų ir išlaikomosios galios ne mažiau nei 15-20 kilogramų .Labiausiai šiam vaidmeniui tinka gitaros styga,parduoddama su numeracija 0,014-0,016 colių .Griežtai ,bet patikimai,lengvai pataisoma ranka,nesusisuka,nesusigarankščiuoja,ir išlaiko bet kokį pintą valą.
O pintas valas bus reikalingas taip pat su „atsarga“.Juk trintis jam reikės labai stipriai,todėl net ir gerai aptrintam jam reikės išlaikyti didelį svorį. Galima paaukoti tolimu metimu ,ir susisukti pintuką kurio diametras 0,20-0,25 mm. Kaip neužmušantys save gerai užsirekomendavę yra Power Pro ir AQUALON. Aišku rinkos pasiūla begalo didelė ,kurioje siūloma itin geri pinti valai tai Japonų firmos produkcija ,tik va iškyla tada toks klausymas?Ar verta mokėti tokius pinigus už tokį aukštos kokybės valą,kuris trinsis pastoviai į akmenis ,medžių virtuolių šakas,kriaukles ir visą kitą? .Susukti į ritę,reikėtų ne mažiau nei 150 metrų pinto valo,vien jau dėl to kad neišvengiamai bus daug jo praradimų. Geriau jau iš karto paimti kokius 200-220 metrus – galbūt net užteks porai sezonų.
Tokiam valo kiekiui susukti aišku reikalinga ir atitinkanti ritė.
Beinercinė kaip minimum 3000-4000 dydžio bus pats tas.Kadangi apkrovos bus gana didelės,rekomenduočiau ritę rinktis tokią kuri būtų pagaminta visa iš metalo. Žuvies išvedimas ant pertempto frikcinio stabdžio,“zacepų“ (užsikabinimų) tampymas,ir visi kiti džiaugsmai kurie laukia gaudant kerplėšyne,plastikię ritę gali „užmušti“ net per pusę sezono.Na aišku ir stiprumas pas „mėsmalę“ turi būti atitinkamas.
Suradus tokią ritę,reiktų ieškotis ir spiningo atitinkamo.Gaudant nuo kranto 2,5 – 3,5 metro,iš valties pilnai pakanka 2,1-2,4 merto, labai galingo,su pačia greičiausia „akcija“ ir su valo testu 12-20 lb, kad tiktų mėtyti ,masalus nuo 20 iki 60 gramų. Spiningas kuris visiškai nesilanksto ,aišku pristabdys metimo tolį,bet gerai pakirs stambų starkį ar kitą galingą plėšrūną,be to toks spiningas geriau atkabina užkliuvusius už kliuvinių mąsalus.Man labiau patinka kiek ilgesnis spiningas (Kadangi mano gaudymo vietos yra Nemunas ,Neris,ir Kauno marios). Kai kurie mano pažystami naudoja trumpesnius spiningus ir pagauna tiek pat žuvies,manau spiningas tai daugiau įpročio reikalas.Tik atsiminkite kad,trumpesnis spiningas visą laiką bus lengvesnis,o su ilgu metimai tolimesni.

KĄ SU VISKUO TUO DARYTI ?

Sėsti į valtį,ir plaukti į patį didžiausią žinomą kerplėšyną (ten kur nuskendę medžiai,ten kur paskandintas miškas statant vandens saugyklą), koks tik yra jūsų žinomoje upėje ar kitame vandens telkynyje.retais atvejais tokį galima pasiekti ir nuo kranto,bet totaliai apgaudyti visą vargu ar pavyks. Nors gaudymas nuo kranto yra sportiškesnis ir saugesnis,vis dėlto aš labiau pripažystu gaudymą iš valties.
Priežastis slepiasi ne tik kad nuo kranto sunku pasiekti pačias geriausias vieteles bet ir teisingai pravesti masalą ,kas yra visų svarbiausia. Iš valties męs galime negailestingai tempti savo masalą iš pačios didžiausios kerplėšų sąngrūdos,tada kaip užvilkti ant jo kad ir mažiausiai užsikabinančią paraloninę žuvelę?(nors ji būtų ir visai be kabliukų), kad ir kaip norėtume mums to nepavyks – „pagalių“ ir šakų kryptis,o be to dar valas mums to neleis padaryti .Iš valties mums atsiveria pačios didžiausios galimybės teisingai pravesti mąsalą išilgai povandeninio šlaito,griežtai prieš srovę .Užsikabinimų skaičius šiuo atveju sumuojamas iki minimumo,vien dėl valo būrinio horizontalumo – jį taip išlenkia srovė,ko nebūna blizgiaujant vertikaliu blizgiavimu. Juk iš tikrūjų išlenktas lanku vąlas ir yra ta priežastis kai mąsalas yra pakišamas po kerplėša ir toliau seka užsikabinimas.Pauzė, gaunasi pratęsta,masąlas plaukiančiai krenta į dugną,be staigių judesių,palieka mums operatyvę apžvalgą dėl papildomo žaidimo spiningu. Prie papildomo džigo „apginklavimo“ galima priversti tvisterį iš viso net ir „kabėti“ netoli dugno.
Beveik bet kokie dideli virduoliai ar jų šąkos,papuola pakeliui traukiant mąsalą.Bet masalas sugeba „persiristi“ per šiuos sunkumus be jokių nutikimų. Paprastai pati žvejyba atrodo taip: valtelė inkaruojama aukščiau kerplėšų sąngrūdos pasroviui, lygiagrečiai kerplėšyno.Optimalus ilgis nuo valtelės iki sąngrūdos yra apytiksliai 20-25 metrai. Tada mums nemaišys nei srovė,nei per didelis atstumas iki vietos. Masalas drąsiai metamas į patį vidurį viso „smagumo“ ir itempent valą laukiama kol masalas nuskęs į dugną.Ilgai gulinėti dugne masalui nereikia,ir spiningo patempimu pradedamas daryti pravedimas.Kada masalą męs pakeliame spiningu,o ne ritės sukimu (kaip paprastai tai daro daugumas),tai jaučiame bet kokį dugne gulintį kliuvinį masalo kelyje. Traukiamas vąlas per medžio sąvartas savotiškai „ zvimbia“. Šakos prisilietimas lengvai atskiriamas nuo tikrojo kibimo,bereikalingas pakirtimas (kuris užtikrintų kabliuko įkirtimą į šakas), netoliaruojamas. Masalas privedamas prie pat sąvartų,rite staigiai surenkamas atsipalaidavusio valo atkarpa,ir toliau,jau spiningu labai atsargiai „prašukuojama“ visa sąvarta.Stipriai „bombarduoti“ per šakas nereiktų – galima išbaidyti visas žuvis.Tarp kitko,lydekai toks povandeninių šakų „siūbavimas“ atvirkščiai ,patinka.Toliau seka laisvas kritimas,per kurį ir reiktų laukti kibimo. Kai kada reiktų leisti masalui nukristi tarp dviejų virtuolio medžio kamienų,ar į srovės išplautą duobelę.Vietose kur nėra arti šakos ar kerplėšos,pravedimą reiktų daryti tokį kaip visą laiką,naudodami džigaujant,ir taip iki kitos kliūties.Tokiais štai šuoliukais su sustojimais ir prašukuojama visa teritorija su kliūtimis.Drąsiai ir be jokių abejonių.Net ir vienas pagautas starkis moraliniam plane su kaupu atpirks visas materialines nuoskaudas ir praradimus.Juk iš viso išvengti „mirtinų“ užsikabinimų vargu ar išvengsime.
Kerplėšyne starkis visą laiką laikosi rudenį,žiemą,o taip pat karštomis vasaros dienomis.Gaudyti jį ten galima ir,reikia.Begaudant visą laiką kaip žinia ,papuola gražios lydekos ar net pilvoti šamukai. Todėl „įkalkite“ į savo GPS – navigatorių ne tik perkritimus,duobes,ar povandeninį šlaitą „barandę“ bet ir porą senų kerplėšomis apaugusių telkinio regionų,ten kur kažkada buvo pjaunamas miškas ar krumynai kurie atsidūrė vienokiu ar kitokiu būdu po vandeniu.Patikėkite jūs nepasigailėsite.

Paveikslėlis
Diskusijos autorius Zanelis , 3791 dienų
Atsakymai
vytis
Smagus straipsnis. S: Sutampa musu nuomone :)
3255 dienų
 
Zanelis
a net nezinau...neteko naudot...
3260 dienų
 
daxidas
kaip jums relax twister turbo,relax twister tail,big hammer gumos starkiams?
3436 dienų
 
Zanelis
na va siandien vel bandem sturmuoti musu vietine bala ;) rezultatai manau neblogi, tik dydziai galetu labiau dziuginti...4 vietnamieciai, matosi kaip paleidziami buvo, 2 grazus eseriai po 400gr, kokie 8 mazi eseriukai, skrido atgal paugeti, na ir 1 salvis-salatis 2.1kg, o va cia jau buvo smagu traukti, nes valas buvo atleistas net 70metru...vienintele zuvis uzkibusi velkiaujant, visos kitos metant ant keitech smirduku...
3700 dienų
 
Zanelis
matosi ten video...keitech suvalgomus smirdukus
3713 dienų
 
seanjohn
zanai kokias gumas naudojat starkam?
3713 dienų
 
Zanelis
siandien vel siek tiek pasilinksminom

tos pacios sistemos tos pacios gumos ...rezultatas 5 starkiai 1 imamas kilinis, 2 mazaugiai eseriai ir Nierkos SHAAAAAAMAS :C: S: :z:
3714 dienų
 
Zanelis
na ir as siandien pasiplaukiojau Kaunuskese...6vnt, 2 virs kilo, kiti mailiukas....bandem surengti varzybas, kas laimes, valgoma guma ar senoji KOPYTA...galit spet kas laimejo :) total rezultatas 5:1
3717 dienų
 
seanjohn
vakar ir uzvakar buvau ant starkiecu, rezultatas 5 : 6, bet pagrindas visi vietnamieciai,ir atradau sistemele kuri starkam labai pasiteisino,dejau svinuka 28 gramu apvalu virs jo 10 cm trigubas suktukas na ir pavadeli apie puse metro, gal biski mazesni nes maziau uz dugno kabinasi,prie pavadelio paprasta nedideli tvisteriuka,super su paprastom gumom nebuvo tokiu rezultatu o su sita tai smagiai,kartais vienas kitas eseriokas uzsikabina :) veiksmas vyko PAKALNES upeje ( silutes rajonas ):K
3718 dienų
 
Zanelis
3725 dienų
 
Zanelis
na ka mieli kolegos, buvom su vienu is klubieciu (Marius1) Kauno mariose paieskoti starkiu...ir ka jus manot, pataikem ant ju ZORO...pradzioj, plaukiojom ir ieskojom vobleriais velkiaujant. ilgai laukt nereikejo, jau pirmu uzplaukimu, man pasikabino kilinis starkiukas. issitrauke nusprendeme dar karteli prasukuoti ta rajona-ir vel smugis, tik dabar i Mariaus vobleri...buvo priimtas sprendimas stoti ir pametyti toje vietoje suvalgomomis gumomis ... Marius gaude Keitech firmos gumom, o as paprastom KOPITOM. kibimai Mariui buvo vienas po kito, tik nelabai pasikirsdavo...pradzioj nukando uodega, paskui nutempe visa guma...tada as pasiuliau uzsikabinti dvisaki prie galvakablio galvos...pasiteisino ta pacia akimirka, buvo pakirstas starkiukas ir uzsikabino butent uz to mano dvisakio. po dar keliu metimo link kranto uzsikirto grazi 2.3kg lydeka, tai buvo mum siurprizas...neistveres paprasiaus Mariaus paskolinti ir man tokia guma ;) ir prasidejo sou :) pradejau traukt starkius, Marius net pavydet pradejo :) toje vietoja istraukiau turbut kokius 5...nusprendem plaukt toliau kai jau nustojo toje vietoje kabinetis...dar paieskoje radom potenciale vietele ir ji is 2 metimo atnese dar viena starki, o dar po keliu metimu pajutau kazka sunkaus...Mariui susukau kad ruostu sieteli, nes kazka tikrai didesnio nei iki tol kibe kilinukai...iskelus i virsu paaiskejo, kad tai kilinis karsis :) NUVYLE!!! gaila, bet ta diena neturejau labai daug laiko, o ir oras buvo nepavydetinas, pute ziaurokas vejas, inkaras nelabai norejo stoveti musu nurodytoje vietoje. teko plaukti namo...krante vaikinukas pamates musu laimiki taip pat uzsimane pradet zvejot, bet kaip tikri zvejai mes jam vietu neatskleidem :) liepem sekti exolota :) foto ir video netrukus ;)
3725 dienų
 
Nėra prekeivių
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea