Vėjažuvė – arši žuvis, tvirtai sugriebia jauką. Dėl ilgo „snapo“ žvejai jas praminė gandrais. Krevetėmis gaudomos vėjažuvės plaukioja metro - pusantro gylyje, todėl jas galima nesunkiai pamatyti vandenyje. J.Sendrauskas sako, kad vėjažuvė – sausa žuvis, todėl ji skaniausia ką tik karštai išrūkyta. Jei ji, išrūkyta, kiek pabuvo – išsausėja, sukietėja, praranda skonį.
„Žvejyba geriausiai sekasi, kai pučia šiaurės, šiaurės vakarų vėjas. Mes jį vadiname „suomiu“. „Suomis“ atneša žuvį iš šiaurės pusės, susidaro palankios šiltesnio vandens srovės“