 |
Atsakyti diskusijoje
Kad aeruoti reikia aišku, bet kaip ten su tais mikrokristalais, kurie žaloja tavo mylimų karpukų žiaunas ? 
Ar pačiam nesmalsu 
Ar pačiam nesmalsu
Tai va, Rimantai-šiuo, tamstos, straipsniu-viskas ir atsakyta. Deguonį pumpuoti-būtina... Tik pasistojo klausimas: kuom matuoti tą deguonies kiekį vandenyje?
nieko apie tai nenusimanau 
ir abejoju , kad kada turesiu savo prudeli, kad reiketu tuo rupintis 
menininkai daug neuzdirba
ir abejoju , kad kada turesiu savo prudeli, kad reiketu tuo rupintis menininkai daug neuzdirba
Mokslo žodis apie žuvų apsauga nuo dusimo
Žiemą vandens telkinius dengia ledas, ant kurio dažnai slūgso storas sniego sluoksnis. Negiliuose tvenkiniuose ir ežeruose, kur nėra sraunių intakų, kur vanduo gaunamas iš pelkių ar povandeninių srovių, kur gausu augalijos, į žiemos pabaigą smarkiai sumažėja deguonies. Tokiuose vandens telkiniuose prie dugno susikaupia anglies dioksido, metano ir kitų nuodingųjų dujų, nuo kurių dūsta žuvys. Kad žuvys nedūstų, reikia reguliariai tikrinti kiek vandenyje yra deguonies. Pavojinga riba – 4 mg/l deguonies. Jei deguonies yra apie 2,5 mg/l, reikia skubių žuvų gelbėjimo priemonių. Kai deguonies sumažėja iki 1,5 mg/l, žuvų jau
neįmanoma išgelbėti. Todėl, kylant žuvų dusimo pavojui, reikia organizuoti vandens aeraciją, t. y. vandenyje pagausinti deguonies. Vieni patikimiausių aeratorių yra stacionariniai ir dažniau naudojami kilnojamieji kompresoriai, kuriais po ledu pučiamas oras. Vandens aeracija gali būti vykdoma pakabinamu valties varikliu. Tam tikslui iškertama eketė, pritvirtinamas variklis, kurio sraigtas visiškai panardinamas į vandenį. Deguonies kiekį telkinyje galima padidinti siurbliu pumpuojant vandenį iš eketės, jį išpilant fontanu ir toliau leidžiant subėgti į kitas eketes. Pastaraisiais metais daug dėmesio pradėta skirti kitokiems deguonies gausinimo vandenyje būdams. Paprasčiausia – nuo ledo paviršiaus buldozeriais valyti sniegą, kuris sustumiamas tarp takų. Žinoma, valant sniegą, ledas turi būti pakankamai storas, kad išlaikytų traktorių. Sniegą reikia valyti tik tose vietose, kur yra augmenijos. Per nuvalytą ledą augalus
pasiekia šviesa, jie naudoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Jeigu numatoma, jog tame telkinyje žuvies nepavyks išsaugoti, patariama ją išgaudyti gaudyklėmis arba graibštais (velkami tinklai
netinka) ir perkelti į kitą telkinį. S/
Žiemą vandens telkinius dengia ledas, ant kurio dažnai slūgso storas sniego sluoksnis. Negiliuose tvenkiniuose ir ežeruose, kur nėra sraunių intakų, kur vanduo gaunamas iš pelkių ar povandeninių srovių, kur gausu augalijos, į žiemos pabaigą smarkiai sumažėja deguonies. Tokiuose vandens telkiniuose prie dugno susikaupia anglies dioksido, metano ir kitų nuodingųjų dujų, nuo kurių dūsta žuvys. Kad žuvys nedūstų, reikia reguliariai tikrinti kiek vandenyje yra deguonies. Pavojinga riba – 4 mg/l deguonies. Jei deguonies yra apie 2,5 mg/l, reikia skubių žuvų gelbėjimo priemonių. Kai deguonies sumažėja iki 1,5 mg/l, žuvų jau
neįmanoma išgelbėti. Todėl, kylant žuvų dusimo pavojui, reikia organizuoti vandens aeraciją, t. y. vandenyje pagausinti deguonies. Vieni patikimiausių aeratorių yra stacionariniai ir dažniau naudojami kilnojamieji kompresoriai, kuriais po ledu pučiamas oras. Vandens aeracija gali būti vykdoma pakabinamu valties varikliu. Tam tikslui iškertama eketė, pritvirtinamas variklis, kurio sraigtas visiškai panardinamas į vandenį. Deguonies kiekį telkinyje galima padidinti siurbliu pumpuojant vandenį iš eketės, jį išpilant fontanu ir toliau leidžiant subėgti į kitas eketes. Pastaraisiais metais daug dėmesio pradėta skirti kitokiems deguonies gausinimo vandenyje būdams. Paprasčiausia – nuo ledo paviršiaus buldozeriais valyti sniegą, kuris sustumiamas tarp takų. Žinoma, valant sniegą, ledas turi būti pakankamai storas, kad išlaikytų traktorių. Sniegą reikia valyti tik tose vietose, kur yra augmenijos. Per nuvalytą ledą augalus
pasiekia šviesa, jie naudoja anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Jeigu numatoma, jog tame telkinyje žuvies nepavyks išsaugoti, patariama ją išgaudyti gaudyklėmis arba graibštais (velkami tinklai
netinka) ir perkelti į kitą telkinį. S/
- «
- Pradžia
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- Sekantis
- Pabaiga
- »
Nėra prekeivių
- Ant ko žvejoti
- Ant ko žvejoti? Klausiate? -atsakome
- Apie masalus
- Apranga
- Batimetriniai planai
- Ežerai
- Įdomūs straipsniai
- Jaukai
- Juridinė informacija
- Jūsų istorijos
- Ką žvejoti
- Ką žvejoti? Klausiate-atsakome
- Ką žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kada žvejoti
- Kada žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kada žvejoti? Patarimai, Straipsniai
- Kaip žvejoti
- Kaip žvejoti? Pasidaryk pats
- Kaip žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kaip žvejoti? Pradedantiesiems
- Kaip žvejoti? Sezoninė žūklė
- Kaip žvejoti? Žūklės būdai
- Karikatūros
- Karštos naujienos
- Kibimas paskutinėmis dienomis
- Kibimo prognozės
- Kulinarija
- Kur žvejoti
- Kur žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kur žvejoti? Patarimai, straipsniai
- Leidiniai
- Lietuvos naujienos
- Marios
- Meškerės
- on-line žaidimai
- Pažintiniai filmai
- Plūdės
- Šiurkštūs pažeidimai
- Skyrelis vaikams
- Sveikata
- Tvenkiniai
- Upės
- Užsienio naujienos
- Žūklės istorija
- Žuvų katalogas
- Žvejo žodynėlis
- Žvejų prietarai
