Siūlymai dėl šalies poledinės žūklės rinktinės formavimo principų

Penktadienis, 17 Vasaris 2012 18:35

Parašė zvejams.lt

Be jokių asmeniškumų, emocijų, išankstinių nusistatymų ar politikos, siūlytume pažvelgti statistiniu žvilgsniu iš šalies į esamą šalies sportinės poledinės žūklės rinktinės formavimą ir bendromis jėgomis paieškoti galimybių šiam procesui pagerinti.

Klausimai:

1. ar tikrai užtikrinama, kad visi į rinktinę pakliūnantys sportininkai ESAMU MOMENTU yra geriausios savo formos ir iš tikrųjų tuo metu yra vieni iš stipriausių šalyje?

2. ar tikrai tokie sportininkų atrankos kriterijai kaip – praeities nuopelnai pasaulio čempionatuose, charakterio savybės, žmogaus „gerumas“ ar „blogumas“ ir pan., yra tinkamiausi būtent dabartiniam esamam sportininko meistriškumui nustatyti?

3. ar tikrai tokia kaip šių metų rinktinės formavimo sistema (pagal 3-jų metų reitingus) yra tinkama geriausiam rezultatui pasiekti (optimaliausiam rinktinės pajėgumui užtikrinti)?

4. ar tikrai privalomasis 3-jų metų stažas (reitingų suma) užtikrina lygias galimybes visiems geriausiems sportininkams dalyvauti atrankoje?

5. ar rinktinės formavimas išaukštinant praeities dalyvavimo pasaulio čempionatuose nuopelnus neužkerta kelio naujiems sportininkams tokią patirtį įgyti (juk jeigu nuolat į rinktinę imti tik praėjusių pasaulio čempionatų „laureatus“, taip naujų sportininkų su tarptautinių varžybų patirtimi niekada ir neatsiras)? Ar tokiu atveju neįžvelgiate grėsmės, kad dabartiniams veteranams išėjus į pensiją – nebeliks kartos kuri juos sėkmingai pakeistų, ir vėl reikės iš naujo visko mokintis kad pasiekti buvusį lygį?

6. ar nevertėtų pasinaudoti šiuo metu geriausius rezultatus poledinėje žūklėje rodančių šalių patirtimi, ir poledinės žūklės rinktinę formuoti sekant vedančiųjų šalių pavyzdžiu?

Pasiūlymas:

Siekiant užtikrinti stipriausią rinktinės sudėtį esamu laikotarpiu ir sudaryti lygesnes galimybes sportinei kovai dėl atstovavimo šaliai tarptautinėse varžybose, siūlome poledinės žūklės rinktinę formuoti sekančiai:

- rinktinės sudėtį nustatyti atskiromis, tuo pačiu sezonu vykdomomis ATRANKINĖMIS VARŽYBOMIS;

- atrankines varžybas pagal galimybes rengti kuo panašesnėmis į būsimo PČ sąlygomis – atsižvelgus į telkinio dydį, gylius, dugno reljefą, žuvies sudėtį ir jos dydį ir pan.;

- atrankines varžybas vykdyti viename kuo vienodesniame sektoriuje (net ir skirtinguose telkiniuose), trimis-penkiais turais (pvz.: penktadienį – sekmadienį);

- ATRANKINIŲ VARŽYBŲ DALYVIAI – užpraeitų ir praėjusiųjų metų pirmi 10-ukai pagal reitingą ir praėjusio PČ rinktinės dalyviai (realiai tai būtų 12 – 15 žmonių);

- REZULTATAS – pirmieji 6 (šeši) šių varžybų dalyviai tampa tų metų Lietuvos poledinės žūklės rinktinės nariais.

Privalumai:

- Tokiu būdu į rinktinę neginčytinai pateks tiktai stipriausi esamu momentu šalies sportininkai, esantys geriausioje formoje ir atrinkti kuo artimesnėmis būsimam PČ sąlygomis;

- Tokiu principu būtų sudaromos lygesnės sąlygos visiems stipriausiems šalies sportininkams dalyvauti atrankoje (tarkime, net ir patiems stipriausiems sportininkams dėl ligos ar kitų priežasčių tenka praleisti vidaus varžybų etapą, taip prarandant reitingą. Tačiau šiuo atveju vienais metais praleidęs vidaus varžybų etapą sportininkas vis tiek turės galimybę dalyvauti atrankoje);

- Atrankinių varžybų sektoriuje visiems dalyviams būtų sudaromos vienodos sąlygos (nes  dabar dažnai nemažą įtaką galutiniam rezultatui daro sektorių nevienodumas, kai viename laimėtojas surenka keletą kartų didesnį svorį nei kitame), išeliminuojamas burtų (kurie kartais į vieną sektorių suveda keletą labai stiprių sportininkų arba atvirkščiai) ar kitokių atsitiktinumų faktorius;

- Įprastos lygos vidaus poledinės žūklės varžybos „įgys daugiau laisvės“, kadangi neliks būtinumo suspėti jas surengti iki konkrečios datos. Taip galima išdėstyti etapus per visą žiemos laikotarpį, sudarant sportininkams sąlygas geriau joms pasiruošti ir jose sudalyvauti;

- Bus sudaromos palankesnės galimybės naujai augantiems žūklės meistrams greičiau įgyti reikiamą patirtį ir teisę dalyvauti atrankinėse kovose, kas skatintų sportininkų greitesnį meistriškumo tobulėjimą, didesnį azartą, o tuo pačiu ir varžybų patrauklumą bei masiškumą (sportininkams būtų kur kas didesnė motyvacija tobulėti, intensyviai treniruotis ir dalyvauti vidaus varžybose);

- Stiprėjančios lygos vidaus varžybos skatintų glaudesnį bendradarbiavimą tarp sportinės žūklės klubų ir gerintų galimybes pasiekti geresnius rezultatus tarptautinėse varžybose, padėtų iš anksto ruošti būsimąją lyderių kartą ir pratinti juos prie sėkmingos tarptautinių varžybų patirties;

- Atsirastų galimybių tobulinti vidaus varžybų modelį, kad pakaktų lėšų rinktinei ir kitoms šios sporto šakos populiarinimo reikmėm, bei žūklės sportą organizuoti piramidės principu, kaip tą daro visos sėkmingai dirbančios sporto šakos;

- Augantis šios sporto šakos populiarumas ir gerėjantys sportininkų rezultatai sukurtų geresnes prielaidas varžybų rėmimui, organizavimui, viešinimui.

Manome, kad siūlomas variantas – vienas iš realiai galimų sprendimų, siekiant optimizuoti  ateityje formuojamų Lietuvos poledinės žūklės rinktinių pajėgumą ir padidinti šansus kovoti dėl aukščiausių rezultatų.

Su visa derama pagarba,