Orai Vilnius

Apie vieną iš mūsų žvejų, pasirinkusį politiko kelią

Tautrimas_2004m018_1

Šis interviu su ryškiai netradiciniu žmogumi. Kodėl? Todėl, kad šių laikų Lietuvos visuomenėje retai sutiksi jaunų drąsių žmonių, pasiryžusių aukoti jėgas ir laiką savo šaliai.

Tautrimas Januševičius iš mūsų tarpo, žvejys mėgėjas, kažkada dar būdamas moksleivis laisvą laiką leidęs ne tik prie Kauno marių, bet ir internetinėse erdvėse apie žūklę. Tada mes jį pažinojome slapyvardžiu Tutenovas.

Praėjo daug metų nuo tų laikų, kai kartu žvejojome, pliurpdavome forumuose ir čatuose, Tutenovas užaugo. Užaugo tos kartos atstovas, į kurią visi dedame daug vilčių. Dabar Tautrimas dalyvauja seimo rinkimuose. Nenustebau, nes patriotų šeimoje įskiepytos vertybės negalėjo subrandinti kažkokių kitokių vaisių.

Susipažinome, kai dar buvai paauglys, ir suvedė mus žvejyba. Ar dar bežvejoji?

Šiais metais su žvejybos reikalais sudėtinga, nelieka visai laiko, vos keletą kartu buvau paspiningauti vasarą per Jonines. O dabar labai įtemptas grafikas - pasiruošimas rinkimams, susitikimai su žmonėmis, neseniai buvo vestuvės. Taip pat įstojau į Mykolo Romerio universiteto ištęstines teisės ir valdymo studijas, neakivaizdiniu būdu, tai dar mokslai prisidės.  Labai didelis užimtumas, bet, kai turiu laiko, visada nuvažiuoju prie Kauno marių ar kur kitur naktinių karosų, karpių pagaudyti.

Kas tavo išrinktoji? Ką ji mano apie politiką, ir apie žvejybą?

Ji gryna latvė,  tėvai, seneliai taip pat latviai; tiesa, proseneliai nuo Lietuvos - Latvijos pasienio, per karą pasitraukę gilyn į Latviją. Ji pati baigusi politikos mokslus, todėl supranta mane, neretai ir patarimų duoda. Dabar mokosi lietuvių kalbą. Labai myliu jas abi - savo žmoną ir Lietuvą. Nežinau kurią labiau, abi man brangios, mylimos,  giliai širdyje įdėtos.

O dėl žvejybos, tai ji ne žvejė, spiningą kartą daviau pamėtyti, pagavo ešeriukų, bet jos tai "neužkabino". Turbūt taip jau yra, arba žvejyba patraukia ir taip nutinka visam gyvenimui, arba ne.

Papasakok apie visus tuos metus, kur mokeisi? Kaip iki viso šito užaugai?

Baigiau teisės studijas Kauno kolegijoje. Kaip užaugau? Tiesiog vieną dieną visos tėvų ir mokytojų pamokos, tarsi atgimė manyje, sprogo, galima sakyti. Tai įvyko apie 20 - uosius gyvenimo metus, tada rimtai pradėjau mąstyti apie valstybę, tarnystę Lietuvai, apie Lietuvos priklausomybės nuo rytų kaimyninių šalių problemas, apie vidaus problemas ir širdis degė dėl tėvynės. Galutinai paskatino ryžtis eiti į politiką paskutinieji keturi metai šalyje, kai įsivyravo visiškas teisinis nihilizmas, teismai priima sprendimus dažnai palankius turtingųjų interesams, vargšo teisės neginamos, vaikai skriaudžiami, išnaudojami ir parduodami, o teisėsaugos institucijos pajungtos įvairių grupių ir klanų labui.

Esi dar labai jaunas, ar manai tau užteks jėgų ten kautis? Juk visi žino, kaip jaunus ir nepatyrusius politikus sistema suvalgo.

Rinkimuose dalyvauju, nes nebegaliu žiūrėti kaip niokojama mūsų valstybė diena iš dienos, metai iš metų. Tiek Lietuvai priešiškos jėgos iš rytų, tiek iš vidaus žiūri ne šalies ir jos žmonių interesų, o pirmiausia savo interesų, vyksta interesų kova, o realiai Lietuva nerūpi.

Kalbant apie jėgas, tai nesu vienas. Kartu su manimi komandoje eina tokie žmonės kaip Nepriklausomybės signataras A. Patackas,  žurnalistas Gintaras Aleknonis, teisėja Neringa Venckienė, Seimo narė Aurelija Stancikienė, moraliai mus palaiko sesuo  N. Sadūnaitė, monsinjoras A. Svarinskas, taip pat mane palaiko ir remia Lietuvos Sąrašas ir jame esantys intelektualai - visa tai labai didelis palaikymas ir tokia komanda su kuria galima kalnus nuversti. Dirbame kartu, vieningai. O mano jaunystė manau yra privalumas - esu kupinas jėgų, naujų idėjų, noriu save atiduoti Lietuvai.

Tautrimas2

Kalbant apie žūklę, ar matai kokių nors perspektyvų kažką keisti valstybės ir žmonių naudai? Ir kas tai konkrečiai būtų?

Jei pažiūrėsime tiek į mėgėjišką, tiek į verslinę žūklę, tai matau tam tikrų problemų. Pirmiausia sveikintinas dar 2010 m. priimtas Aplinkos ministro įsakymas dėl verslinės žūklės visiško draudimo nuo 2013 m. Kauno mariose. Pats bežvejodamas ten 15 metų pastebėjau mažėjančius vertingųjų žuvų išteklius, sugaunu vis mažesnius tiek karšius, tiek karpius, lydekas.

Kalbant apie verslinę žūklę vidaus telkiniuose apskritai, tai mano nuomonė nėra palanki žūklės verslui vidaus telkiniuose. Verslinė žūklė Baltijos jūroje - taip, bet ne vidaus telkiniuose, reikia visiškai uždrausti tai, su labai retomis išimtimis kaip, pavyzdžiui,  Airijoje, Korko miesto upės baseine, kuris turi susisiekimą su jūra, gali žvejoti tik nuo senovės turintys specialius leidimus vietiniai žvejai. Jie kartais stato tinklus, pagauna žuvų, bet tai daugiau hobis, tradicijos puoselėjimas, nei pragyvenimo šaltinis. Taip ir pas mus būtų galima palikti nebent minimalius leidimus ir minimalias kvotas tradicijai palaikyti tam tikruose Lietuvos ežeruose, kur yra žvejojamos ežerinės stintelės. Bet šiuo klausimu reikia su mokslininkais daug diskutuoti ir jų nuomonės klausti.

Kitas dalykas, didelė tikimybė, kad uždraudus verslinę žūklę padaugės žuvies. Manau, kad žvejai verslininkai galėtų persiorientuoti į pramoginę žvejybą Kauno mariose, tiek kituose vidaus telkiniuose - spiningu, dugnine. Tikrai atsirastų žvejų, kurie su mielu noru pažvejotų laisvalaikiu sterkų, salačių, lydekų, bet tam turi būtini žuvingi plotai.

Labai svarbu aplinkosaugos problema. Lietuvoje brakonieriavimo mastai dideli, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, paplitęs ir aplinkosaugininkų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Būtina plėsti aplinkosauginę bazę, priimti daugiau naujų darbuotojų, o svarbiausia pakelti algas inspektoriams, kad šie nebūtų suinteresuoti "prisidurti" iš šalies.

Neseniai seimas atmetė prezidentės veto dėl žūklės įstatymo pataisų. Ką apie tai manai?

Aš laikausi prezidentūros pozicijos ir manau, kad Seimas atsižvelgė į atskirų grupių interesus,  bet ne į visos visuomenės. Sutinku, kad pakeltas mokestis už žvejybos leidimus yra gerai, 50Lt nėra daug, bet nedirbančiam paaugliui ar pensininkui, tai gali būti nemaži pinigai. Neaišku, kuo grįstas draudimas upės plotus naudoti ir nuomotis visuomeninėms organizacijoms. O į privatų  ežerą atvykę žmonės gali būti nemaloniai nustebinti, jei tektų mokėti didelius pinigus už dienos leidimą, nes palikta laisva valia šeimininkams, nors ežerai ir upės yra bendras visos Lietuvos žmonių turtas.

Augai patriotų šeimoje, ar auklėjimas prisidėjo prie tavo dabartinio pasirinkimo - dalyvauti seimo rinkimuose? Ką apie tai mano tavo artimieji?

Tai ką gavau iš šeimos sugebėjau deramai įvertinti tik 20 - 21 - ais  savo gyvenimo metais. Manau, tėvai ir aplinka, kurioje augau, padarė labai didelę įtaką mano vertybėms, įskiepijo  meilę Lietuvai. Ir man tarnauti savo šaliai dar nuo paauglystės yra troškimas - tai kiekvieno piliečio pareiga ir garbės reikalas. O šeima mane palaiko, džiaugiuosi dėl to ir esu ramus širdyje, nes tėvų palaiminimas svarbu.

Kas tau yra autoritetas tavo kelyje?

Didžiausias autoritetas man yra Jėzus Kristus. Tai Asmuo, kuris mane įkvepia, veda, moko. Gyvenimo kelyje kartu eidamas su Jėzumi galiu kalnus kilnoti, tai milžiniškas įkvėpimo šaltinis.

O žmonės man gyvenime yra žmogiški pavyzdžiai. Tobulų žmonių nėra, bet autoritetų tokių yra - mano tėtis,  žinoma, taip pat nepriklausomybės signataras A. Patackas, kultūros istorikas D. Kuolys, LDK kunigaikštis Vytautas Didysis, Lietuvos Karalius Mindaugas, Nepriklausomybės akto signataras J. Basanavičius, Lietuvos rezistentas, partizanų vadas Juozas Lukša Daumantas. Šie žmonės tiek istoriniu pavyzdžiu, tiek dabartiniais darbais verti pagarbos ir iš jų galiu daug ko pasimokyti.

Labai daug žmonių yra nusiteikusių prieš "Drąsos kelio" partiją. Kodėl, manai, taip yra? Reikia tikrai daug drąsos, kad pasirinktumei būtent šią politinę grupę.

Manau, kad tiek spaudoje, tiek televizijoje, radijuje yra labai daug dezinformacijos šiuo klausimu. Užmynėme kai kam ant "mažo pirštelio" ir paskaudo, tai ir šmeižia mus kaip gali. Įsivaizduokite, jeigu įvyktų šalyje tai ko mes siekiame - teisėsaugos pertvarka. Sutvarkykime prokuratūrą, padarykime renkamus generalinį prokurorą ir pavaduotojus, Konstitucinį Teismą padarykime prieinamą eiliniams šalies piliečiams, seniūnus, merus, teisėjus renkamus žmonių,  ir t.t  Tai dabar aišku prieš ką mes stojame - visa sistemos jėga priešinasi tam, nes mes neparankūs, nesusitepę, mumis nepanimunipuliuosi, nepašantažuosi kompromatais ir kita medžiaga.

O drąsos semiuosi iš anksčiau jau išvardintų autoritetų. Iš esmės nieko iš manęs atimti negali.

O kaip su autoritetais žvejyboje? Ar tokių buvo anksčiau, ir ar yra dabar?

Dar nuo senų laikų man didelis autoritetas - Jonas Jablonskis, tam tikra dalimi Gintaras Nauckūnas, pasakų herojus iš Hemingvėjaus "Senio ir jūros" (kartais pagalvoju apie Kubą ir kardžuves, kad gerai būtų tokią pagauti kada nors).

O dabar, kai tiek laiko žvejybai nėra ir šiek tiek atitolau nuo žūklės pasaulio, sportininkų varžybų aktualijų, tai nežinau naujų čempionų ir lyderių, nors vistiek Jablonskis man išlieka autoritetas, kaip pasakytų Anglijoje "old-school" (vert. senoji mokykla). Dabar, jei žvejoju, tai stengiuosi nebegalvoti apie rezultatą, darau tai dėl atsipalaidavimo, malonumo, pačio proceso.

Dar apie žvejybą. Kodėl būtent žvejyba, o ne pavyzdžiui dainavimas, slidinėjimas ar filmų žiūrėjimas? Apie ką mąstai naktį sėdėdamas ant marių kranto?

Žvejyba - tai procesas. Atvažiuoju naktį ant marių kranto, ramiai užmetu meškeres, atsisėdu ir sau būnu gamtoje. Dažniausiai žvejoju vienas, todėl lieka laiko apmąstymams - apie gyvenimą, valstybę ir Lietuvos problemas, žmonių tarpusavio santykius, Dievą.

Ar prisimeni tą nuotrauką ant žurnalo "Meškeriotojas"  viršelio ir ta dieną, kai veiksmas vyko ant Kauno marių ledo? Nepasiilgsti tų laikų?

Taip pamenu, neįmanoma neprisiminti - sėdžiu ant skardinės, dėdės ir tetos per Kalėdas dovanotos žvejo dėžės, rankose plakis, akys laimingos, šviečia. Sėdėjome ant Kauno marių tą dieną, protarpiais pustė, bet oras iš esmės geras buvo. Buvome kartu - Tu buvai, Meškeriotojo žurnalo redaktorius Audrius Blintsrubas, aš pats ir dar lyg vienas žmogus iš Alytaus (TV laidos kibkit žuvelės kūrėjas A. Vilius. aut. past.). Žuvies daug nepagavome, bet rimtai užstrigome po žvejybos, kai reikėjo užkilti į kalną...porą valandų vargome su džipu, kol golfukas buvo užtemptas.

O tų laikų kartais pasiilgstu. Tai tokios detalės, kai su bičiuliais ir gera kompanija žvejojant  įvairių nuotykių nutinka, išlieka ilgam. Po to gera prisiminti, kaip buvo.

Nuotraukos iš asmeninio T. Januševičiaus archyvo

 

Vaida Tulabaitė, 2012 rugsėjis

viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea