Kodėl tarptautinis? Atsakymas gana paprastas: iš trylikos poledinės žūklės mėgėjų iš Telšių vykusių vienoje kompanijoje į Švediją žūklauti, vienas atstovavo Suvalkiją, du Aukštaitiją, na ir likę, žinoma, Žemaitiją. Tokia graži vyriška kompanija, moterų džiaugsmui(???), š.m. kovo aštuntąją paliko Lietuvos žemelę ir didžiulių vilčių ir būsimų įspūdžių vedami, išvyko aštuonioms dienoms už jūrų marių....( tikra ta žodžio prasme). Vieni vyko pirmą kartą (pvz. straipsnelio autorius), kiti jau buvę ir 3, ir 4 kartus. Na, vienu žodžiu, tikri profesionalai žuvies viliojimo krištoliniuose šiaurės ežeruose. Kaip vėliau parodė žūklės laimikiai, patirtis kaip visada davė gerą rezultatą, tačiau ir neapsieita be staigmenų...
Pajudėjome iš Telšių kovo 8- ją prieš pietus, o jau 18 val. iš Rygos keltu plaukėme Baltijos jūra. Kelionė keltu tikrai neprailgo, laivas didelis, kompanija didelė, vyrai šaunūs! Laive yra visko, ko reikia, kad kelionė būtų įdomi, o dar naktinė programa!
Kovo 9-ji, rytas… .Vieniems ,,labas ”, kitiems… ,nelabai. Atsirado vairuotojų iš kaimyninių mašinų, kurie negali sėsti už vairo, mat vakar pritrūko valios nepadauginti. Eina, prašinėja išvaryti iš kelto automobilį, nes labai tikėtina, kad išsikeliant prisieis į alkotesterį pūsti, o Švedijoje vairuotojui sausas įstatymas… . Ačiū dievui, mūsų trims mašinoms vairuotojai surasti, galime drąsiai judėti link žūklės vietos!
Kovo 10-oji, pirma žūklės diena. Visi su nekantrumu lipame ant Landesjon ežero. Mūsų tikslas- pasiektas. Beliko nedidelė smulkmena, prilupti palijų ir sykų! Na dar žinome, kai jau niekas visiškai visiškai nekimba, galima eit ant gelmės vėgėlių ,,pamušt“. Kitokių žuvų ežere sakė nėra. Kaip vėliau paaiškėjo, tai visiška tiesa. Per penkias dienas niekas iš trylikos žvejų nesugavo nei vieno ešeriuko, kuojytės ar kokios tai kitos žuvytės. Tikras žūklės rojus!!!!!!! Visos gaudomos žuvys vienos iš vertingiausių sutinkamų šiaurės pusrutulyje! Manau, tai tiesiog fantastinis pavyzdys mūsų žvejams, Aplinkos ministerijos pareigūnams, bandantiems sukurti ir Lietuvoje žūklės rojų. Žinoma, pas mus sąlygos ne tos, tačiau stengtis verta. Kas mums draudžia ežeruose vertingesnes žuvis paversti vyraujančiomis. Dabar gi ežerai pilni šiukšlių: kuojos, plakiai, ešeriai, pūgžliai, aukšlės- vyraujančios. O tos žuvys tai puikus pašaras sterkams, lydekoms, šamams, salačiams....
Taigi, pagal mūsų numatytą strategiją, ryte ir vakare gaudysime vietines ir kanadines palijas, o jau nuo 10-11 val., eisime žvejoti sykų. Sykų gaudymui turime atsivežę pašarų. Jie čia gaudomi kaip pas mus karšiai tik didesniame gylyje. Svoriu taip pat panašūs... . Kai sugauna švedas puskilinį syką, tai netoliese būdamas ir nusisukęs suprasi: ha ha ha... , tada skamba visas ežeras. Na, o nuo to švediško juoko, paskui prapliumpa ir lietuviai, labai jau juokingai jie juokiasi iš tos menkavertės (jų manymu) žuvies... Švedai sykų apskritai negaudo, o pagavę meta ant ledo, lyg tai mes kokį blusinį pūgžlį... Tik tada jie jau į mus žiūri ir nesupranta, ko čia mes juokiamės... Na manau, kad mes juos irgi šiek tiek prajuokinom, nes geriančių degtinę ir juo labiau ledinį alų ant ledo, nemačiau nei vieno . Turim pripažinti, kad esam truputi rusai... . Maloniai nustebino, kad švedų tarpe, daug moterų. Gal todėl su alkoholiu jie mažiau draugauja?...
Per penkias žūklės dienas, labai kibių dienų nebuvo. Vietiniai sakė, kad kibimo nėra. Kodėl sunku pasakyti. Tačiau mums, pripratusiems prie visiškai tuščių dienų, taip nepasirodė. Per tas dienas jei ir nebuvo sugauta daug imamų palijų, tačiau nemažai užkibo mažesnių nei 36 cm. Jas reikėjo paleisti, tačiau vien tas traukimas... Žinoma, geriausiai sekėsi labiau patyrusiems poledinėje žūklės mėgėjams. Tai akivaizdžiai išryškėjo gaudant sykus. Daugiau atsitiktinumų pateikė palijų gaudymas. Čia naujokai ant ledo pateikė gražių staigmenų. Kodėl, matyt todėl, kad visų meistriškumas gaudant palijas praktiškai vienodas, įrankiai tokie patys, masalai taip pat. Reikėjo tik kantrybės ir sėkmės...
Ir pirma diena ir sekančios keturios, neprailgo... . Jau susiruošus namo ir pajudėjus link Lietuvos, ne vienas gailestingai žvelgė ežero link ir galvojo, kad šeštos dienos dar pritrūko.... Atrodė, kad didžioji žuvis vis dar liko nesugauta! Kaip vėliau paaiškėjo, buvome teisūs. Mūsų užšertose skylėse, žvejai iš Marijampolės sugavo rekordinį 5,5 kg syką!!!!!!!!!! Didžiausia mūsų kompanijos žuvis- sykas, svėrė 4,3 kg. Ją sugavo ir prizą už didžiausią žuvį iškovojo šios kelionės siela ir įkvepėjęs Egidijus. Buvo ir daugiau rekordinių laimikių: 3,7 ; 3,8 kg sykai, 2,5; 2,8 kg vietinės palijos. Akim pasidžiaugti pridedu šūsnį nuotraukų iš mūsų smagios išvykos. Visi į Švediją-))))))
Prisiminimus užrašė ir nuotraukas sužvejojo Remigijus Šimkus