Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Gamtoje gera, bet ne visada saugu

Ilgėjant dienai ir vis ilgiau ir kaitriau šviečiant saulei, vėl patrauksime į gamtą : miškus, parkus, daržus ir sodus. Tačiau pasibuvimas gamtoje ne visada mums suteikia malonumo. Dažnai daugelis mūsų bijodami amžinai kraujo ištroškusių erkių, vengiame ilsėtis miške ar parke, vengiame grybauti, uogauti. Iš tiesų įsisiurbusi erkė gali užkrėsti auką puokšte ligų. Viena Pavojingiausių - erkinis encefalitas.

erkeLabiausiai erkės paplitusios Vidurio Lietuvoje (Kauno, Jonavos, Kėdainių, Prienų, rajonuose).

Erkių aktyvumas prasideda pavasarį, kovo-balandžio mėnesį, kai oro temperatūra siekia 5° C, ir tęsiasi iki spalio-lapkričio mėnesio. Šiltėjant klimatui, ilgėja ir erkių aktyvumo periodas. Šiltos žiemos leidžia joms visoms išlikti. Erkių populiacijos gausėjimas lemia ir sergančiųjų erkiniu encefalitu didėjimą. 2001 m. buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu, iš kurių 3 žmonės mirė. Erkiniu encefalitu sirgo ir 26 vaikai. Didžiausias sergamumas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Visi susirgusieji asmenys nebuvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Erkiniu encefalitu susergama įsisiurbus erkinio encefalito virusu užkrėstai erkei arba išgėrus nevirinto ožkos ar karvės pieno, jei prieš tai į tešmenį buvo įsisiurbusių erkinio encefalito virusu užkrėstų erkių. Erkiniu encefalitu užkrėstos erkės paplitusios ne tik miškuose, bet visur, kur yra žolės. 0 tai ir parkai, pievelės, gazonai, kapinės. Erkė paprastai tyko žolėje, apie 10-20 cm aukštyje. Iki šiol nėra, žinoma, kaip erkė, neturėdama akių, gali aptikti auką. Manoma, kad ji reaguoja į iškvėpiamo oro anglies dvideginį, šilumą, sklindančią nuo praeinančio žmogaus arba gyvūno, į judesį.

Norint sumažinti įsisiurbimo riziką, reikia tinkamai apsirengti. Apsirenkite šviesiai, kad iš karto pastebėtumėte dar nespėjusias įkąsti erkes. Drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, gerai prie kūno prigludusiais rankogaliais ir kelnių klešnėmis. Kelnių galus sukiškite į kojines ar batus. Galvą apriškite skarele arba užsidėkite prigludusią kepurę. Tačiau vargu ar kam malonu mėgautis gamtos malonumais apsirengus tokia apranga. Erkės gali parazituoti ant naminių gyvulių - juos taip pat būtina reguliariai apžiūrėti. Erkių galima aptikti ant miško gėlių, po nušienauta žole, šiene. Ne mažiau svarbu naikinti graužikus - erkių pernešamų ligų sukėlėjų šaltinį. Nepatartina gerti nevirinto pieno, ypač ožkų, nes yra tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Grįžę iš miško, kruopščiai apžiūrėkite visą kūną. Labai gerai, jei jums pagelbėtų kitas asmuo. Erkės dažniausiai įsisiurbia plaukuotose kūno vietose ir ten, kur oda ploniausia ir švelniausia - į kaklą, paausius, viršutinę krūtinės dalį pažastis, kirkšnis, natūralias kūno raukšles. Į minkštą vaikų kūnelį gali įsisegti bet kurioje vietoje.

Jei radote įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti. Paimkite pincetu erkę kuo arčiau galvos ir greitu sukamuoju judesiu truktelėkite. Įkandimo vietą dezinfekuokite spiritu arba briliantine žaluma. Jokiu būdu negalima tepti erkės riebalais, aliejumi, spausti erkės, traiškyti jos. Jei netoliese yra gydymo įstaiga - kreipkitės į ją. Ten ištrauks jums erkę, gydytojai paaiškins apie pirmuosius erkinio encefalito simptomus, kuriems atsiradus kuo skubiau turėtumėte kreiptis į gydymo įstaigą. Erkinio encefalito inkubacinis periodas (laikas nuo sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų) yra nuo 1 sav. iki 1 mėn. Vėliau galite pajusti į gripą panašius simptomus (galvos skausmą, karščiavimą virš 38° C, raumenų maudimą). Tai gali būti pirmoji erkinio encefalito stadija. Kas trečiam infekuotam po savaitės atsiranda antroji ligos fazė, atsiranda meningito ar encefalito simptomai: vėl karščiuojama, atsiranda pykinimas, vėmimas, intensyvus galvos skausmas. Gali atsirasti į paralyžių panašūs simptomai.

Gaila, bet vaistų, veikiančių erkinio encefalito virusą, nėra. Nei priešvirusiniai vaistai, nei antibiotikai viruso neveikia. Gydymas - tik simptominis. Ligos eiga ir prognozė labai daug priklauso nuo individualių organizmo savybių kovoje su virusu. Daugiau nei kas trečiam persirgusiam erkiniu encefalitu lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui : nuolatiniai galvos skausmai. Gali sutrikti atmintis, psichika. Kartais išlieka galūnių parezai.

Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai. Tinkamiausias metas skiepytis yra žiemos pabaiga -pavasario pradžia, kad suspėtų susiformuoti imunitetas.

Skiepijant vokiška ENCEPUR (R) - A vakcina skiepijama tris kartus. Švirkščiama pradinė (l), po 1 mėnesio - antroji (ll), o po 9-12 mėnesių - trečioji (III) injekcija. Po 3-5 metų imunitetas atnaujinamas vienkartine injekcija kitiems 3-5 metam. Pirmiausia turėtų pasiskiepyti miške dirbantys darbininkai, pamiškėse gyvenantys, mėgstantys žvejoti, grybauti, uogauti, ar šiaip daug laiko praleidžiantys gamtoje. Nereikėtų pamiršti, kad erkių dažnai būna ir soduose, daržuose. Nepatariama skiepytis tik tuo metu ūmia liga sergantiems. Vaikus nuo 1 iki 12 metų reikėtų skiepyti specialia ENCEPUR (R) - C vakcina vaikams. Ši vakcina gaminama be poligelino, todėl tinka ir alergiškiems žmonėms.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galite artimiausiuose sveikatos priežiūros centruose. Už vakciną moka besiskiepijantysis. Vakcinos nuo erkinio encefalito kaina yra apie 33-37 litai.

Todėl norėdami, kad gamtoje būtų gera ir malonu, suskubkime pasirūpinti savo sveikata, skiepytis jau dabar.

Norėdami plačiau sužinoti apie erkių platinamas ligas, atsiverskite puslapį internete:

http://www.erkes.lt

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea