Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Šiuolaikinė dugninė meškerė: ritės pasirinkimas

Tikriausiai iškart norėtųsi pasakyti, kad šiam žūklės būdui ritės kokybė ne ypač svarbi, todėl šioje vietoje nėra būtinybės pernelyg išlaidauti ir pirkti pačias brangiausias rites. Juo labiau, jei žvejo jame tik savaitgaliais. Pagrindiniai dalykai, kuriais turi pasižymėti gera ritė fideriui, mano nuomone, yra šie: tinkamas, proporcingas meškerės galingumui jos dydis, patvarumas ir trauka, preciziškas stabdžio darbas bei normalus tiek pinto, tiek monofilamentinio valo vyniojimas. Pageidautina – kiek greitesnis valo vyniojimas (bet jokiu būdu ne traukos sąskaita), kuris, jei metama toli, padeda sutaupyti laiko permetinėjant meškerę.

Apie ritės dydžio ir koto galios proporcijas esame rašę praėjusiame numeryje, bet galiu priminti bendras rekomendacijas – pikeriams ir light fideriams paprastai naudojamos 2500–3000 dydžio ritės, medium fideriams 3000–4000, heavy – 4000–5000, extra ar super heavy – 5000–6000 dydžio ritės. Aišku, tai tik rekomendacijos – kai kuriais atvejais tikslui pasiekti galimi ir įvairūs „nukrypimai“. Pavyzdžiui, pats ant vieno savo heavy klasės fiderio tikslingai dedu labai galingą, big pit tipo 6000 dydžio ritę, kadangi vienu rankenėlės apsisukimu ji suvynioja per metrą valo ir turi beveik neribotą trauką – varžybose greičiau permetimų metu susukdamas valą laimi laiko ir įgyji privalumą prieš lėčiau tai darančius kolegas. Tačiau žvejojant savo malonumui to nerekomenduoju – per didelė ir sunki ritė labiau sveria ranką ir mažina iš žūklės gaunamą pasitenkinimą.

rrite1

Ritės dydį, tikriau jos būgnelio plotį, kažkiek riboja toks dalykas kaip pirmo (žiūrint nuo ritės) žiedelio skersmuo. Jeigu jis mažas, o būgnelis labai platus – valas, vyniodamasis nuo ritės plačios amplitudės spirale, smarkiai trinasi į žiedelio kraštus ir kažkiek „trumpina“ metimą, o tas gaudant dugnine daugeliu atvejų yra nepageidautina. Tačiau ši problema pasitaiko retai,– pastaruoju metu įrankių gamintojai su retomis išimtimis tą supranta ir deda kiek didesnius žiedus.

Ritės trauką sunkiau nusakyti žodžiais – dažniau tiesiog žvejybos metu pajunti, kokius svorius tavo ritė traukia lengvai, o kokie jai jau yra riba. Vienas iš patarimų toks – ieškodami fideriui ritės, nesivaikykite ričių su dideliu perdavimo santykiu –1:5,8, 6 ar 7, nes fizika yra fizika: laimi greitį – prarandi jėgą. Daugeliu atvejų tokių ričių traukos galia nėra didelė. Labai lėtos ritės, pavyzdžiui, 1:4, nors itin galingos, taip pat nelabai tinka, nes lėtai vynioja valą, ir daug laiko sugaišite ištraukinėdami šėryklę. Dugninei meškerei, sakyčiau, pačios tos yra 1:4,8–5,5 perdavimo ritės.

Kitas dalykas, su kuriuo daugelis meškeriotojų ir žinomų žvejybinių autoritetų įpratę sieti ritės galingumą, yra gamintojų nurodoma maksimali ričių stabdžių galia (nuo kokios jėgos stabdžiai prasisuka, kad ir kiek būtų užveržti), matuojama kilogramais. Kuo ši galia didesnė, tuo esą atsparesnė apkrovimams ir pati ritė. Nors pats negalėčiau teoriškai susieti šių abiejų parametrų.

Viena svarbiausių ritės savybių – stabdžių užveržimo preciziškumas. Kuo jis didesnis, t. y. kuo jautriau gali nureguliuoti ritės stabdžius – tuo geriau, kadangi dažniausiai prisieina gaudyti 0,10–

0,12 mm skersmens pavadėliais, o retkarčiais nusiploninti net iki 0,08 mm. Be to, fiderinis kotas, ypač galingesnis, kad ir koks kokybiškas būtų, taip gerai neamortizuoja žuvies smūgių, kaip, sakysim, ilga sportinė meškerė (teleskopinė meškerė be ritės), todėl ritės stabdžiams tenka didelis žuvies pasipriešinimo krūvis.

Kas geriau – priekiniai ar galiniai stabdžiai? Šis klausimas man primena populiarųjį klausimą apie tai, kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis. Sakyčiau, kas kam patogiau, tas tą tegul ir naudoja. Abu ričių tipai turi savų privalumų ir trūkumų. Jeigu lygintume vienodos klasės ir parametrų rites – priekiniai ričių stabdžiai dėl didesnio stabdomųjų diskų lietimosi ploto paprastai pasižymi didesniu preciziškumu, o pati ritė paprastai būna bent 20–30 % lengvesnė už analogišką su galiniu stabdžiu. Rites su galiniu stabdžiu kiek paprasčiau reguliuoti. Tiesa, kai kurios jų (rodos, tik vieno gamintojo) turi tokį įdomų dalyką kaip momentinį stabdžio reguliavimą – ritės gale esančią svirtelę, kurią pasukus kairiau ar dešiniau galima akimirksniu atleisti ar užveržti stabdžius. Kas prie šios sistemos įpranta – nenori į rankas imti kitų ričių.

Feeder-Rod-Reel-Set-300x291

Aš pats esu priekinio stabdžio šalininkas. Kai įpranti – stabdį susireguliuoti traukiant žuvį tikrai nėra sudėtinga, o mažesnis svoris leidžia ant to paties koto užsisukti didesnio dydžio, platesnį būgnelį turinčią ritę, nesugadinant bendro koto–ritės balanso.

Dabar tarp dugninės mėgėjų populiarėjančios, iš karpių žūklės atėjusios ritės dviguba stabdžių sistema (vadinama baitrunner) gaudant mūsų minimu šiuolaikiniu aktyviu fideriu kažkokių didelių privalumų neduoda, nes visada žvejojame fiksuodami valo ilgį, t. y. užkišdami jį už ritės kilpelės. Be to, meškerę visada laikome šalia savęs, galų gale, žvejojame plonais pavadėliais – netikėtai užkibęs didelis karpis ar ūsorius greičiau numuš pavadėlį, nei nutrauks meškerę į vandenį. Kitas dalykas – kokybiškos ritės su baitrunner sistema paprastai kiek daugiau sveria ir daugiau kainuoja. Bet kita vertus, „laisvo būgnelio sistema“ gaudant fideriu nė kiek netrukdo, o tą pačią ritę sėkmingai galima panaudoti žvejojant karpius ar upėje šapalus. Ji pravers ir tada, kai norime nuo meškerės pasitraukti toliau.

Gerai, kai ritė turi kelis būgnelius, į kuriuos gali susivynioti skirtingą valą. Manyčiau, bent 2  būgneliai būtini, iš kurių vienas turi būti metalinis, leidžiantis naudoti pintą valą. Gerai, kai būgnelių kraštai dengti titano nitridu ar kita tvirta ir slidžia medžiaga.

Kitas svarbus dalykas – iš kokios medžiagos yra padaryta būgnelio auselė, už kurios tvirtinamas valas. Jai tenka didžiausias krūvis. Geriausia, kai ji metalinė ir neturi aštrių kraštų. Plastmasinės, ypač pigesnių ričių, dažnai neatlaikiusios smūgių nulūžta. Per varžybas ir gaudant su bičiuliais savo malonumui teko tokių vaizdų matyti ne vieną.

Straipsnyje sąmoningai neminėjau kažkokių konkrečių ričių gamintojų vardų ir modelių. Apie juos geriausia pasiskaityti internete, Lietuvos ir užsienio žvejų forumuose. Ypač patariu atkeipti dėmesį į neigiamą informaciją – jeigu ritės modelis turi kažkokių problemų, paprastai jos „išlenda“ ne vienam meškeriotojui, ir tą galima išsiaiškinti.

Pagal feedercup.info

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea