Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Ar viską žinome apie menkių žūklę ?

menke.r

Nesūri ta mūsų Baltija. Todėl ir jūrinė fauna skurdi. Bepigu tiems, kurie gyvena prie Šiaurės, Viduržemio ar kitų Atlanto vandenyno jūrų. Ten žuvų daug, žvejok kiek nori, kada nori - laimikis beveik visada garantuotas. Mums belieka tik strimėlės, plekšnės ir menkės. Negana to, dar ir pakrantės ne tiek daug čia beturime. Na, bet ką darysi, tenka tenkintis ir tuo.Juo labiau, kad menkės jau pasirodė, o pirmieji laiveliai dar spalio pradžioje skrodė vandenį, nors, kiek žinau, nelabai sėkmingai.

Jūrinė žūklė išties įdomi. Susirandi kokį laisvesnį savaitgalį, gerą kompaniją, susitarti dėl laivelio ir plauki. Jei laivukas padorus, kapitonas "kietas", o kompanija rinktinė, tai beveik visada dieną prieš žvejybą prasideda audra. Uostas uždaromas ir išplaukti į jūrą šansų nebelieka. Keli tokie sutapimai ir menkių žvejybą tenka atidėti kitiems metams.

Kas dėl laivelių, tai Klaipėdoje jų yra visokiausių. Vieni didesni, kiti mažesni, vieni padoresni, kti - visiškos geldos. Kapitonai - taip pat įvairiaspalvės asmenybės. Yra profesionalių, yra ir sunkiai besiorentuojančių erdvėje. Kad ir kaip ten būtų, tačiau visi laiveliai turi vieną savybę - jie yra pakankamai "brangūs". Todėl į jūrą dažniausiai plaukiama grupelėmis. O grupelę sudaro tikri lietuviai, kuriems reikia "atidirbti" išleistus pinigus. Tai ir dirbama nuo aušros iki sutemų. Ir visai nesvarbu, kad niekas nekimba, kad nuovargis verčia iš kojų, kad seniai viskas nusibodo. Todėl geriausia, kai susirenka vienminčiai, kurie bet kuriuo metu gali sutarti.

Dar viena problema yra jūros liga. Kas buvo jūroje, tas žino, ką tai reiškia - jei vestibiuliarinis aparatas nepritaikytas supimui, tai amen. Lengva vakarienė, švelnūs pusryčiai, horizonto link nukreiptas žvilgsnis, visi kiti panašūs pamokymai apsaugo nuo jūrligės smūgio - ne daugiau nei kepurė krentant iš penkto aukšto.

Geriausiai šią ligą "nuima" specialūs vaistai. Nežinau, kiek jų ir kokių yra, nes niekada neprireikė, tačiau vieni, pirkti Vokiečių vaistinėje, tikrai pasirodė efektyvūs. "Sušėrus" juos vienam kolegai, vargšelis nors ir neiškart, tačiau po truputį atsigavo. Tikrai! Vaistais ne pro šalį pasirūpinti ne tik naujokams, kurie dar nėra ragavę šio malonumo, bet ir tiems, kurie save laiko jūrų nugalėtojais. Ne kartą teko matyti, kai žmogelis, šešis kartus sėkmingai skrodęs bangas, septintą "nulūžta" ir pradeda "jaukinti" žuvis. Ir dar. Paskaitę įvairių knygų apie piratų ar šiaip senovės jūreivių gyvenimą, įsitikinsite, kad tie nenaudėliai į savo ir taip ankštus laivus prigrūsdavo kalną statinių romo. Negana to, pakeliui jie taip "pildavo į dūdą", lyg visi būtų didžiausi alkoholikai. Kaip jūs galvojate - kodėl? Aš tai numanau, bet nesakysiu, nes yra toks "Alkoholio kontrolės" įstatymas, kuraime aiškiai parašyta, ką galima ir ko ne.

Bet gana čia gadinti popierių ir pliurpti visokias nesąmones. Geriau pereikime prie pačios žūklės ir pabandykime į ją pažvelgti šiek tiek kitaip. Kol laivas plaukia uosto teritorija, dažniausiai apžiūriu kuo apsiginklavę mano bedrakeleiviai. Ko tik šiame margumyne nerasi! Čia karaliauja ne tik jūrinei žūklei skirti įrankiai, bet ir sunkūs karpiniai kotai, šiek tiek perdirbti rusiški stiklo pluošto teleskopai, metaliniai spiningai ir dar bala žino koks šlamštas, kurio negaila laužyti. Ritės - irgi nuo multiplikatorių, stambių neinercinių iki paprastų "Nevskaja" tipo. Vienu žodžiu, kas ką turi, tas tuo gaudo. Pilkeriai taip pat skiriasi - kas turi pačių gamintus iš vamzdeliių, kas lietuviškus, kas firminius.

pilkeris

Jei prašnekome apie įrankius, tai reikia pasakyti, kad nuomonių, kuo geriau žvejoti, pasitaiko įvairiausių, kartais net absurdiškų. Vieni tvirtina, kad kuo ilgesnis kotas - tuo geriau, kiti, atvirkščiai, mano, jog idealiausias koto ilgis - 2,10 m. Nežinau, kaip kitiems, tačiau praėjusiais metais dvi dienas iš eilės teko žvejoti visiškai skirtingais įrankiais, todėl galėjau juos palyginti.

Pirmąją dieną žūklavau jūriniu, pagamintu iš anglies pluošto, nors ir kietoku, tačiau lengvu 2,10 m ilgio meškerykočiu, ant kurio buvo pritvirtintas gan paprastas, tačiau galingas multiplikatorius.Laivo bortai buvo aukšti, todėl žvejojome stovėdami.Buvo ganėtinai smagu, nes meškerė nevargino rankos, judesiai tikslūs, nekilo jokių problemų kaskart atleisti valą iš multiplikatoriaus. O ir užkibus žuviai, tokia ritė dirbo kaip patikimas darbinis arklys.

Kitą dieną teko į rankas paimti galingą stiklo pluošto 3 m ilgio karpinį kotą su didele neinercine, jūrinei žūklei skirta rite. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, anoks čia skirtumas su kuo aukštyn žemyn tampyti pilkerį.

Tačiau iš tiesų skirtumas buvo didžiulis. Stiklo pluošto karpinis kotas su didele neinercine rite ne tik pasirodė ganėtinai sunkus, bet ir per ilgas. Šokdinti juo pilkerį buvo ganėtinai sunkiau. Kita vertus, aiškai matėsi, kas net galinga neinercinė ritė buvo maksimaliai apkrauta, ir atrodė, tuoj, tuoj išeis iš rikiuotės. Beje, atleidinėti valą neinercine rite taip pat gerokai sunkiau nei multiplikatoriumi. Gal šių skirtumų niekada nebūčiau pastebėjęs, jei nuo pat pradžių iki šių dienų būčiau žvejojęs tokiais įrankiais. Tačiau kai teko pamėginti specialiai žvejybai iš laivų ("Boat") skirtus jūrinius įrankius, tvirtai nusprendžiau - su kitokiais į laivą niekad nelipsiu.

Manau, kad šie pastebėjimai sukels tam tikrą prieštaravimų laviną, nes iš tiesų pažįstu žvejų, tvirtinančių, kad jūroje geriausi ilgi galingi karpiniai kotai. Jais atseit galima didele amplitude šokdinti pilkerį, jei šiek tiek minkštesni už jūrinius. Reikia pripažinti, kad tokia nuomonė, nors ir prieštarauja Europos pripažintiems jūrinės menkių žūklės kanonams, iš dalies yra teisinga, nes Klaipėdoje yra tokių laivų, iš kurių stovėdamas nepažvejosi -bortai žemi, išsiversti į jūrą gali kaip mat, todėl paprastai žvejojama sėdint ant suoliukų. Štai čia ir gelbsti ilgesni meškerykočiai.

Apskritai jūriniai meškerykočiai būna įvairiausių tipų: vieni skirti žvejybai nuo kranto, kiti -velkiauti, treti - kaip tik menkių ar panašių plėšrūnių žūklei pilkeriais. Pastarieji meškerykočiai paprastai žymimi žodeliu "Boat" ir retai būna ilgesni nei 2,70 m. Dažniausiai 2,70 metrų ilgio jūrinės meškerės yra skirtos žvejoti sunkiais 200-500 gramų pilkeriais, o štai lengviausiems - 100-200 g paprastai rekomenduojami trumpesni - 2,40 m, 2,10 m ar net 1,80 m ilgio meškerykočiai. Ar verta pirkti specialius įrankius, kai į jūrą per metus išvykstama vos kelis kartus. Atvirai pasakius, tai kiekvieno asmeninis reikalas. Jei biudžetas skylėtas, tai ne tik įrankių nenusipirksite, bet ir apsimokėti už išvyką vargu ar įstengsite. O jei šiek tiek laisvų pinigų yra, tai iš tiesų manau, jog verta pradėti ieškoti, juo labiau kad patį paprasčiausią komplektą (jūrinis kotas, multiplikatorius, valas) galima įsigyti už porą šimtų litų. Paprasčiausią, bet ne prasčiausią. Galima tuo nepasitenkinti ir pabandyti įsigyti brangesnius aukštos klasės įrankius, tačiau tuo atveju tektų jau pakloti apie tūkstantį litukų. Kiekvienam pagal kišenę. Yra dar viena gana originali išeitis - spjauti į visus pirkinius ir gerai pasiknisus sandėliuke išsitraukti seną metalinį 2,40 m ilgio rusišką spiningą ir pačią didžiausią inercinę ritę. Taip jūroje žvejoja ir, beje, gana sėkmingai ne vienas lietuvaitis. Belieka tik pridurti, jog tokia išeitis, kur kas gudresnė nei karpinis kotas su galinga neinercine rite. Beje, kas dėl didelių "Sea" tipo neinercinių ričių, tai norėčiau pabrėžti, kad jos labiau skirtos jūrinei žūklei nuo kranto nei iš laivo. Traukiant 30-40 metrų gylio užkibusią, kad ir nedidelę menkę, visa mūsų turima technika būna labai apkrauta, ir net galingos neinercinės ritės sliekinis mechanizmas dėvisi kaip automobilio variklis be tepalo. Multiplikatorių konstrukcija visai kitokia, tiek pavaros mechanizmas yra taip išdėstytas, jog net didelės apkrovos nesukelia tokių pražūtingų pasekmių. Čia išdėsčiau tik savo asmeninius pastebėjimus. O kaip ir kuo žvejosite, jums spręsti. Siūlau tik nepamiršti, kad užkibusi menkė panašesnė į pilną kibirą plytų nei į kažkur vandenyje beispriešinančią žuvį.

Ieškokit paskendusių laivų

Nesūri ta mūsų Baltija. Nedaug kranto teturime, o ir tas pats lėkštas, seklus kaip koks "bliūdas": viena kita nežymi duobutė, vienas kitas nežymus griovelis ar pan. Menkės tai pasirodo, tai atsitraukia, net verslininkams ne taip paprasta tinklais jas apipinti. Negana to, priklausomai nuo vėjo padėtį komplikuoja ir Kuršmarės išmesdamos į jūrą neblogą gėlo vandens porciją. Lankantis Švedijoje iš tenykščių savim patenkintų čiabuvių teko išgirsti, jog pas juos Baltijos pakrantėse menkių nėra tik todėl , kad mes, buvę sovietai, per tuos metus tiek teršalų pripylėme, jog visos jų švediškos menkės nusinuodijo. Naivuoliai!Pasižiūrėkite į savo keliasdešimt kilometrų besitęsiančias įlankas, kurių pakrantėse auga švendrai ir galų gale gurkštelėkite bent šlakelį savo Baltijos vandens. Jei po to nenumirsite, kas labai abejotina, tai bent įsitikinsite, kad jūsų jūra ne ką sūresnė nei paprastas mineralinis vanduo.

Apie kokias menkes gali būti kalba.

menke.r1

Vokiečiai ar lenkai, rašydami apie tai, kaip reikia gaudyti didžiules rekordines menkes, dažniausiai nurodo tas Baltijos vietas, kur dugne senokai ilsisi paskendusių laivų liekanos. Štai toks Frank Koning pataria: "Tas, kas nori sugauti rekordinę menkę, turi ieškoti paskendusių laivų liekanų. Kai kuriose jūros vietose po įnirtingų I ar II pasaulinio karo mūšių guli begalės paskendusių laivų. Kai kurių jų ilgis didesnis nei du šimtai metrų. Vienų laivų liekanos rūdija arčiau kranto, kitų - atviroje jūroje. Tačiau beveik visi škiperiai gerai žino tas vietas, todėl randa jas be jokio vargo. Laivus skenduolius drąsiai galima vadinti didžiausių menkių slėptuvėmis, nes būtent tokiose Baltijos jūros vietose ir sumušami rekordai."

Viskas būtų gerai, tačiau likimas taip jau lėmė, jog mūsų pakrantėse po visų karų ir kitų nelaimių ne kažin kiek to metalo laužo ir liko, todėl žvejojam ten, kur galim, ir taip, kaip mokam. Šiaip apie mokėjimą reiktų pašnekėti atskirai.

Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad menkių žūklė būtų kažkas labai sudėtinga - visi kilnoja savo pilkerius aukštyn žemyn ir tiek. Tačiau viename laive visada atsiranda vienas ar du tipeliai, kurie nušluosto nosį likusiems. Kaip jūs manote - kodėl? Laimė? Atsitiktinumas? Ar patogi pozicija laive? Galbūt ir viena, ir kita, tačiau dažniausiai sėkmės priežastis glūdi visai kitur. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, menkių žūklės technika nėra tokia primityvi ir paprasta, kaip atrodo iš pradžių. Neužtenka įmesti pilkerį į vandenį ir nuleidus jį ant dugno mosikuoti meškerykočiu. Dažnokai labai daug kas priklauso nuo pačio pilkerio. Ir ne tik nuo jo formos, bet ir svorio. Mūsų pakrantėje, kai nėra stipraus vėjo, visiškai pakanka 80-200 g svorio masalų. Sunkesni naudojami tik dideliuose gyliuose arba tada, kai kateris palyginti greitai dreifuoja. Žvilgtelėkite į lentelę. Joje toks jūrinės žūklės ekspertas Holger Freeze pateikia rekomendacijas, kokiame gylyje, kokio svorio pilkeriais reikia žvejoti.

Hoger Freeze šioje lentelėje nurodytus pilkerių svorius rekomenduoja tada, kai pinto valo storis yra 0,35 mm. Lietuvos jūrų liūtai gal kiek ir nustebtų, nes iš tiesų pas mus nevengiama ir lengvesnių jūrinių blizgių, be to, pintais valais žvejojama retokai. Esmė ta, kad šis jūrinės žūklės ekspertas mano, jog kuo greičiau meškeriotojas leidžia masalą dugno link, tuo jis daugiau turi šansų, nes vėliau laivas  greitai išplaukia iš geros vietos ir šaukštai po pietų.

Tokia taktika gal ir gera, kai laivo vadui pavyksta echolotu rasti ryškesnę duobę ir, negana to, dar ekrane įžiūrėti, kad joje tupi keletas žuvų. Visais kitais atvejais, kurie, beje, dažnesni lietuviškoje jūrinės žūklės praktikoje, aklais vadovautis šia lentle nepatartina, juo labiau kad mums aktualios tik dvi viršutinės eilutės. Lietuvos pakrantėje menkės paprastai gaudomos 20-30 m gylyje, todėl svoris galėtų būti 80-100g, tačiau dar reikia atsižvelgti į bangavimą, vėjo stiprumą, nuo kurio priklauso laivo dreifo greitis. Jei jūra rami, nėra reikalo naudoti sunkesnius pilkerius, nes lengvesni masalai kur kas geriau "žaidžia" vandenyje, jei bangavimas stiprokas, niekur nedingsi, teks kabintis ir 200 g sveriantį masalą. Manoma, jog 30 metrų gylyje jau pakankamai tamsu, kad žuvys ieškodamos maisto daugiau vadovautųsi šonine linija nei regėjimu.

Todėl tie meškeriotojai, kuriems sąmoningai ar netyčia pavyksta suvilioti kur kas daugiau žuvų nei reiso kaimynams, ne tik pataikė užsikabinti tinkamą masalą, bet ir kažkokiu būdu privertė jį gan efektyviai judėti. Taip efektyviai, jog menkėms nekyla abejonių griebti ar ne, tačiau vėlgi, jei pasikalbėtume su tais, kurie dažniau plaukia į jūrą, vieningos nuomonės, kaip reiktų "žaisti" pilkeriu, nerastumėte. Vieni įsitikinę, kad pilkeris turi būti tampomas smulkiais nedidelės amplitudės judesiais, kiti labiausiai vertina retesnius, tačiau ramius, ilgesnius timptelėjimus, treti dar kažką prasimano. O kurie iš jų teisūs, sunku pasakyti, nes vieną dieną būna vienaip, kitą - kitaip, priklauso nuo to, kaip ir kuo maitinasi menkės.

Konkrečiai ką nors patarti iš tikrųjų labai sunku, nes jūrinės žūklės sezonas yra labai trumpas, ir vargu ar rasite tokį žveją, kuriam per šį laiką bent keloilika kartų būtų tekę išplaukti į jūrą. O išplaukus vieną, du ar tris kartus, daryti kokius nors apibendrinimus labai rizikinga. Iš tiesų bene geriausia išeitis - stebėti savo kaimynus. Jei vienam ar antram menkės kimba kur kas dažniau nei kitiems, vadinasi, jiems pavyko rasti idealų žvejybos stilių. Nieko nematau smerktino ar žeminančio, jei gerai įsižiūrėję į jų veiksmus ir masalus pasistengsite daryti tą patį. Juk taip daug lengviau ir paprasčiau. Žinoma, galima į tai nekreipti dėmesio ištisai burnojant, kad jiems pakliuvo gera vieta kateryje, bet tai nepadės. Ir dar. Teko skaityti, jog žvejų verslininkų, gaudančių jūroje menkes, tinklai retai būna aukštesni nei du metrai. Vadinasi, tie žmonės, kuriems žvejyba - pragyvenimo šaltinis, aukščiau nei porą metrų nuo dugno menkių nesitiki.

Žemiau rasite tokių jūrinės žūklės iš laivų būdų, kurie pas mus nepaplitę, bet užsienio šalyse dažnai naudojami. Galbūt progai pasitaikius pavyks juos išbandyti ir Baltijos jūroje.

Metodas "Uptide" Išvertus iš anglų kalbos, šį jūrinės žūklės būdą būtų galima pavadinti potvynio metodu. Žinoma, tokių didelių potvynių ar atoslūgių, kurie nuolatos vyksta vandenyje, Baltijos jūroje nėra. Tačiau priklausomai nuo vėjo, kitų gamtos reiškinių Baltijos jūros pakrantėje visada vyksta vienokios ar kitokios srovės. Šis metodas, beje, skirtas žūklei seklesnėse jūros vietose (10-15 metrų gylyje ar kiek giliau) naudojamas tada, kai jūroje juntama srovė. Žvejojama ne iš dreifuojančio, bet iš inkarą nuleidusio laivo. Taip gaudomos menkės, plėkšnės bei kitos žuvys.

Čia nereikalingi pilkeriai ir kiti dirbtiniai masalai, nes "Uptide" yra jūrinė dugninė. Masalas, užkabintas ant 1/0-4/0 numerio kabliuko, metamas į šoną nuo valties, bet dažniausiai - prieš srovę, nes kol svarelis nusileidžia į dugną, kol jame įsitvirtina, praeina nemažai laiko ir masalas atsiduria gerokai toliau nuo užmetimo vietos. Svareliai - 80-180 g su "ūseliais", įsikabinančiais į smėlėtą dugną. Paprastai menkė ar plekšnė, apžiojusi šį masalą, po kiek laiko pradeda plaukti į šoną ir pasikerta pati. Žvejojant "Uptide" metodu, imami ilgesni - 2,7-3,0 metrų meškerykočiai bei neinercinės jūrinės ritės tam, kad masalą būtų galima užmesti kuo toliau nuo laivo.

Metodas "Downtide" Šis jūrinės žūklės būdas, išvertus iš angkų kalbos, vadintųsi atoslūgio metodu. Jis naudojamas didesniuose nei devynių metrų gyliuose, ir šiuo atveju tinka standartiniai, skirti menkių žūklei pilkeriais, įrankiai: 2,1 metro ilgio kotai bei nesudėtingi multiplikatoriai, kadangi masalas nemetamas toli, o nuleidžiamas tiesiai ant dugno. Laivas, kaip ir žvejojant ankstesniu metodu, stovi nuleidęs inkarą. O štai masalas, plukdomas srovės, po truputį slenka dugnu, todėl svarelių reikia paprastų - varpo, bombos ar torpedos formos. Pagrindinė svarelio paskiris - palaikyti kontaktą su dugnu. Kuo mažesnė srovė, tuo lengvesnis svarelis, ir atvirščiai. Gaudant atoslūgio metodu, visi masalai paprastai slenka viena linija, todėl visų meškeriotojų, žvejojančių iš to paties laivo, svareliai turi būti panašaus dydžio, kad dugnu ridentųsi vienodu greičiu. Kitu atveju susipainiojimo išvengti nepavyks. Kai šiuo metu gaudomos atsargiai kimabančios jūrinės žuvys, meškeriotojai naudoja slankiojantį svarelį ir beveik metro ilgio pavadėlį. Tačiau lietuviams tai negresia, nes tiek menkės, tiek plekšnės nėra labiau baikščios ir atsargios, todėl geriau naudoti "eglutę". Tokią "eglutę" sudaro svarelis, vielinis rėmelis bei du 15-45 centimetrų ilgio pavadėliai. Kai srovė silpna, riekia ilgesnių pavadėlių, kai stipri - tumpesnių.

Šiais minėtais būdais užsieniečiai žvejoja jūrų priekrantėse. Gilesniuose vandenyse menkės gaudomos ne tik pilkeriais, bet ir dugninėmis meškerėmis, ant kurių kabliuko kabinama nedidelė strimelė, silkė ar šių žuvų gabaliukai. Beje, Norvegijoje gyvu masalu jūroje gaudyti draudžiama, tačiau tenykščiai žvejai sugeba rasti išeitį. Teko skaityti, kaip vienas norvegas gaudo menkes naudodamas ne pilkerį, o didelį svarelį, virš kurio yra strimėlėms skirta "girlianda". Užkibus kelioms strimėlėms, šis gudruolis (pagal Norvegijos įstatymus turėtų būti vadinamas brakonieriumi) jų į laivą netraukia, o žvejoja toliau tol, kol pajunta menkės svorį. Pasak jo, taip pagaunama nemažai menkių, o be to, ir inspektoriai negali apkaltinti neteisėta žūkle.

Ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje jūrinės žūklės mėgėjai, ant kabliuko užkabinę mažą strimėlę ir dideliu svareliu nuleidę ją dugnan, sulaukia neblogų rezultatų. Taip žvejojant strimėlę galima kabinti įvairiai. Galima naudoti ilgą - 3-6 metrų pavadėlį, už kurio eina stambus, iš abiejų pusių pritvirtintas svarelis. Galima svarelį tvirtinti kabliukų kabinamos strimėlės - tai būtų savotiška "girlianda".

Apskritai variantų yra labai daug ir gerai pasiruošus juos visus galima išmėginti. Jei nepavyks pagauti menkės pilkeriais, gakima pabandyti suvilioti plekšnę ar tą pačią menkę kitais būdais -dugninėmis jūrinėmis meškerėmis. Jei ir tai nepasiseka, galima paieškoti strimėlių. Na, o jei ir jų nėra, tai galima grįžti į uostamestį ir aplankyti žuvies turgų - tai ten tikrai visko yra.

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea