Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Paslaptingiausia žuvis gyvatė - ungurys

ungurys

Legendomis ir prietarais apipintas lankstus, slidus ir tvirtas ungurio kūnas. Kam teko nors kartą matyti ungurį, sutiks su manimi, kad jo kūno sandara nesulyginama su jokios kitos žuvies kūnu. Maža, plokščia galva, iš viršaus smailiu snukiu, apatinis žiomuo išsikišęs į priekį. Akys nedidelės - virš žiočių kampų. Unguriai būna juodi, žalsvai pilki, tamsiai rusvi, pilvas gelsvas arba baltas. Žvynai smulkūs, giliai įaugę į odą, na ir savaime aišku, oda labai stora, gleivėta ir slidi. Paparastai ungurį yra labai sunku nulaikyti.

Ištrauktas ungurys dar ne laimikis, ši žuvis tokia gaji ir slidi, kad bet kurią akimirką, prieš jūsų valią gali grįžti į savo gimtąją stichiją - vandenį. Aišku, lengviausiai ungurį nulaikyti su specialia pirštine, bet jei tokios neturite, galite pasinaudoti smėliu.

Ir jei jau jūs nutarėte nepaleisti ungurio, tai geriausiai jį iškart ir nugalabyti. Efekltyviausias būdas tai padaryti - įpjauti stuburą, ties nugariniu peleku. Norint ilgiau išlaikyti žuvį gyvą, reikėtų ją įdėti į tvirtos medžiagos maišelį arba geležinį sietelį, pavadėlį tvirtai pririšti prie sietelio, nes unguriai dažniausiai, kai pagriebia masalą, jį labai giliai nuryja. Tad nenorėdami mėsinėti vietoje, jūs turėsitė aukoti pavadėlį. Ir dar viena rekomendacija - nesistenkite ungurio priglausti prie savęs, nes po to bus sunku nuplauti gleives nuo drabužių. Unguriai užauga gan dideli, tik pas mus jie sugaunami nedideli, didžiausi būna iki 1,2 m ir 3,5 - 4,0 kg svorio. Ungurių yra dvi rūšys - paprastasis, upinis ungurys ir jūrinis ungurys. Jūrinis turi didesnę galvą ir užauga daug didesnis už paprastąjį ungurį.

Dažniausiai pasitaiko 55 - 80 cm ilgio. Gyvena jie gėluose ir apysūriuose Europos vandenyse. Neršia Saragaso jūroje. Gegužės - liepos mėnesiais minta bentosiniais bestuburiais, smulkiomis žuvimis, išsinėrusiais vėžiais, vingiliais, varlėmis. Mėgsta užėlusius ir dumblinus vandens telkinius. Lietuvoje ungurių galima užtikti pratekančiuose ežeruose, vandens talpyklose, aišku, galima jų rasti ir uždaruose ežeruose, jei jų ten kažkas prileido. Unguriai nėra išrankūs maistui. Jūroje dažniausiai ungurių galima rasti įlankose, kanaluose, uostų bei upių žiotyse. Baltijos pakrantėje daugiausiai masalui naudojamos gyvos ir negyvos žuvelės, jų gabaliukai, sliekai, kepenų gabaliukai. Taip pat pamario žvejai sako, kad unguriai gerai kimba ant dyglių, kurioms nukirpti aštrūs spygliai. Taip pat juos galima suvilioti sidabrinėmis avižėlėmis, žieminėmis blizgutėmis, ant kurių turėtų būti užmautas vienas iš aukščiau išvardintų masalų. Naudojant tokią sistemą reikėtų ją lėtai kilnoti nuo dugno. Jeigu jūs jūroje bandysite gaudyti ungurius, reikėtų naudoti jūrinius įrankius: kotus, rites ir valus, nes gaudant jūroje jūs galite sulaukti ne tik ungurio kibimo, bet taip pat ir kitų žuvų - starkių, plekšnių, šlakių ar kitų įspūdingesnių žuvų. Taigi, kad netektų nusivilti naudokite rimtesnius įrankius. Žvejodami jūroje ungurius naudokite paprasą karšinę žvejojimo sistemą, dar galima pridėti du kabliukus, kas yra nerekomenduojama gaudant ežere ar upėje. Tik pavadėliai turėtų būti ilgesni nei įprasta.

Gaudant upėse ar ežeruose būtų kitokios rekomendacijos, nes nebereikia tokių tvirtų kotų ir labai storų valų. Naudojant "švelnesnius" įrankius, galima jausti dedesnį pasitenkinimą, matant, kaip žuvis kimba, ją traukiant. Kai kimba ungurys meškerės viršūnėlė arba linksi, arba išsitiesia - "atleidzia". Žvejojant upėje geriausiai naudoti gerai ant kabliuko besilaikančius masalus, tai yra žuveles: stintas, plakiukus, aukšles ar jų porcijas. Norėčiau pasakyti, kad unguriai labai mėgsta slėptis visokiose slėptuvėse: kranto sutvirtinimuose, povandeniniuose skardžiuose, po akmenimis, medžiais skenduoliais, kelmais. Tad rekomenduočiau užsidėti vieną kabliuką, žinoma, tai sumažina tikimybę, kad užkibs, bet tai jums suteiks didžiulį moralinį pasitenkinimą, kai jūs ištrauksite užkibusį ungurį, o ne raudosite, kad laisvasis, antras kabliukas pačiu nereikalingiausiu momentu už ko nors užsikabino.
Gaudant ežeruose ar užtvankose reikėtų naudoti tokius pat valus kaip ir upėse, o kabliukų skaičius priklausytų nuo to, koks yra dugnas. Masalai galėtų būti dviejų rūšių: gyvi - nedidelės žuvytės gyvenančios tame telkinyje (aukšlės,plakiukai, grūžliai, kūjagalviai, šlyžiai, vijūnai, mažos varlytės ir buožgalviai) ir negyvi, bet skleidžiantys kraujo kvapą - tam tinka kraujo krešuliai, kepenų gabaliukai, vėžių kaklai, perpjautos kraujuojančios žuvelės, jų porcijos. Pamačius, kad pradėjo kibti reikėtų truputėlį lukterėti ir pakirtus ištraukti. Gaudant ežere ar užtvankoje taip pat galima naudoti ir plūdinę meškerę. Naudojant slankiojančią plūdę, masalui nadoti patartina slieką arba galima pabandyti uždėti moliuską. Šitokiu būdu geriausia būtų gaudyti dieną.

ungurys1

Kur gi ieškoti ungurių? Pavasarį unguriai plaukia į šiltesnius vandenis, tai yra į upes ir upelius, nes ten vanduo greičiausiai įšyla. Dažniausiai jų reikėtų ieškoti prie tilto atramų, gulinčių medžių, šliužų, stačių krantų, kuriuose yra plyšių, medžių šaknų, įlankėlėse. Gaudant gilesnėse vietose geriausiai naudoti ryškesnes žuveles, t. y. aukšles.

Tačiau kievienas unguriautojas turi sau priimtinus masalus, kurie jam labiausiai patinka. Gaudant gyva žuvele geriausiai ją kabinti už lūpos, o negyvai žuvelei kabliuką reikėtų prakišti pro žiaunas.

Yra nuomomė, kad ungurius galima prisijaukinti kaip ir karpines žuvis, nors daug kas sako kad, unguriai nevaikšto bandom, bet jei jau nutarėte pasijaukinti pabandykite šviežią žuvieną, kraujuojančius kepenų gabaliukus, kraujo krešulius, kapotus sliekus. Masalas turėtų būti toks pats, tai yra negyva žuvytė su perpjautu pilvu, ar straiškyta galva. Nepriklausomai nuo to su gyva žuvele gaudysite ar ne, visada reikia žuveles laikyti gyvas. Ir jei reikės negyvos žuvelės, prieš kabinant ant kabliuko reikia ją nugalabyti. Aišku galima jaukinti ir trūkliais, ir sliekais, ir musės lervomis, bet šitas jaukas sukvies ir baltają žuvį. Spaudoje pasirodė kai kurie kiti jaukinimo būdai. Vakaruose yra bandoma jaukinti kačių maistu, kurio pagrindą sudaro žuviena. Tai yra būtina sąlyga, kad jaukas ir masalas skleistu jiems malonų kvapą. Geriausiai kimba valandą po salėlydžio ir valandą prieš aušrą. Yra nuomonė, kad gaudant vakare geriau naudoti masalinę žuvelę, o ryte slieką. Kai vasaros naktys šiltos jų reikėtų ieškoti arčiau kranto. Geriausias oras ungurių žvejybai, kai slėgis pastovus arba kai staigiai krenta - prieš audrą, taip pat labai gerai kimba tvankiomis liepos naktimis. Ir ne visais metų laikais unguriai minta tuo pačiu masalu. Jei vasaros pradžioje jie mieliau griebia slieką, tai vasaros pabaigoje jie mieliau griebia masalinę žuvytę.

Ir dar šis tas apie pavadėlius. Mūsų meškeriotojai pavadėlį daro storesnį ir jis dažnai būna storesnis už pagridinį valą. Toks pavadėlis kelia didelį nepasitikėjimą unguriams, tad rekomenduočiau naudoti pintą valą. Pintą valą prieš dedant ant meškerės reikėtų pamerkti į kokį nors jauko ekstraktą ar palaikyti su masalu, tada jis vandenyje skleis jauko kvapą. Kaip turėtų atrodyti dugninė mėškerė skirta žvejoti jūroje?

Pats meškerykotis tvirtas, užmetimo galia - 50 - 150 g, valas paprastas, ne pintas - 0,3 - 0,35 mm skersmens, pavadėlis pintas - 0,18 mm skersmens, svarelis turėtų būti 3 - 5 uncijų. Žvejojant upėje reikėtų dugninių, su lengvesne užmetimo galia - 20 - 80 g, valas turėtų būti 0,22 - 0,3 mm skersmens, pavadėlis pintas - 0,12 mm skersmens, svarelis iki 3 uncijų.

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea