Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Ar žuvys skiria spalvas ?

zuvys_spalvosNuo vandens apšvietimo priklauso žuvų judėjimo ir maitinimosi aktyvumas. Žuvys skiria spalvas, nes pagal jas atpažįsta vandens gyvius ir augalus. Kai kurios žuvys spalvų skyrimu naudojasi kaip priedanga, refleksiškai keičia savo spalvą, siekdamos apsisaugoti.

Paros intensyvaus apšvietimo kitimas – tai priežastys, dėl kurių žuvys vertikaliai migruoja. Kiekviena žuvų rūšys priima skirtingą saulės radiacijos kiekį, ir jei tas kiekis viršijamas, gyvenimo sąlygos joms tampa netinkamomis, tuomet jos leidžiasi gilyn į dugną arba slepiasi šešėlyje, nustoja maitintis. Bestuburiai, vėžiagyviai, kurie yra dugniniai gyviai, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Todėl išaušus jie palieka savo slėptuves ir aktyviai ieško maisto, o pašvietus pirmiems saulės spinduliams, skuba slėptis. Galbūt dėl to geresnis kibimas būna tekant saulei. Šiuo paros laiku stambios žuvys yra arčiau kranto, nes ten būna susikaupę bestuburiai ir vėžiagyviai.

Taigi, galima daryti kai kurias išvadas.

Žvejyba, esant labai giedriam orui ir saulei pakilus aukštai, nebus sėkminga. Jei ir būna kibimas, tai atsitiktinis. Patyrę žvejai tokiu metu ilsisi ir laukia vakarinio kibimo. Kai kada po saulėtekio žvejybą galima pratęsti nuėjus į pavėsį. Yra pastebėta, kad beveik visada sėkmingesnė žūklė yra gaudant nuo rytų pusės vandens telkinio kranto.

Kadangi žuvys skiria spalvas, žvejai turi pasirūpinti savo įrankių ir įrangos maskuote. Valas, pavadėliai, svareliai ir kabliukai savo spalvine gama turi susilieti su povandeniniu pasauliu. Tada žuvys nebebus tokios atsargios.

Sunku rekomenduoti, kokios spalvos masalus rinktis. Galima tik apibendrinti žvejų nuomones.

Daugelį žuvų traukia raudonos spalvos masalai, galbūt dėl to, kad tai yra sliekų ir kai kurių lervų (pavyzdžiui, uodo trūklio lervos) spalva, kuriais minta žuvys. Bet tokie masalai efektyvūs tik gylyje iki 5 metrų. Dideliuose gyliuose galima pereiti prie geltonos arba geltonai - žalios spalvos. Geltona spalva savo tonu artimesnė raudonai, o žalia ir taip vilioja žuvis, nes nuo žalios spalvos povandeninių augalų lapų žuvys susirenka lervas, kitus bestuburius ir vėžiukus. Kai kurios žuvys minta jaunais augalų ūgliais. Matyt, žalia spalva žuvims įprasta.

Žvejai pastebėjo, kad kai kurios žuvys po ledu geriau kimba ant spalvotų masalų. Ešeriai gerai kimba ant avižėlės su kembriku arba karoliukais esant tokiam spalvų deriniui: juoda – balta – juoda; karšiai: raudona – juoda – raudona; raudės: balta – juoda – balta. Kol kas lieka mįslė, kaip tai paaiškinti

Išaiškintas tik vienas dėsningumas. Esant blogam matomumui, kai nepakanka šviesos ar vanduo yra drumzlinas, žuvys geriau mato ir mieliau griebia šviesios spalvos masalus ir jaukus; o esant geram matomumui – tamsius. Nedideliuose gyliuose geriausia naudoti matines blizges, nes blizgančios labiau atspindi saulės spindulius ir atbaido žuvį. Dėl tos pačios priežasties daugelis žvejų rekomenduoja spalvinti apatinę plūdės dalį šviesiom spalvom, nes tada ji mažiau bus matoma šviesaus dangaus fone.

 Žinios, apie tai, kaip dirbtinė šviesa veikia žuvis nakties metu, labai menkos ir dažnai prieštaringos. Kai kurių žvejų pastebėjimais, ungurys, karpis ir sazanas naktį bijo šviesos ir bėga nuo kranto. Link laužo šviesos eina vėgėlės, šamai ir raudės. Starkis šviesai abejingas. Žinomi atvejai, kai siekiant privilioti žuvį, žvejybos vieta apšviečiama povandeniniais elektriniais prožektoriais, kurie hermetiškoje talpoje nuleidžiami į dugną. Bet šio sumanymo šalininkai apie tokio apšvietimo efektyvumą kažkodėl nutyli.

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea