Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Lietuvoje įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės. Jos numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietas prie užtvankų, nustatytus Jūros bei Nemuno upių ir Kuršių marių ruožus, Krokų ir Kniaupo įlankas Kuršių mariose. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms, o kitiems privatiems vandens telkiniams taikomos tiek, kiek tai numato Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašas.

Atskirai nebeaprašomi ir žūklės įrankiai bei būdai. Todėl atitinkamai pasikeitė ir žūklės reglamentavimas – dažniau draudžiami masalai, o ne žūklės įrankiai. Kiršlių ir margųjų upėtakių nebegalima gaudyti naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Siekiant išsaugoti ir pagausinti lydekų išteklius, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę.

Žvejai mėgėjai turėtų įsidėmėti terminus, kai draudžiama žvejoti Taisyklių nurodytas žuvis. Pavyzdžiui, pailgintas draudimo žvejoti sterkus laikas – jų negalima gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. Salačius draudžiama žvejoti nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d., kiršlius nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d., lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d., marguosius upėtakius ir sykus– nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., otus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.,vėgeles-nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d., plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius – nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Taisyklės draudžia gaudyti ir mažesnes nei nustatyto dydžio žuvis. Pavyzdžiui, menkė turi būti ne mažesnė kaip 35 cm, lynas – kaip 25 cm, lydeka – kaip 45 cm, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžys – kaip 10 cm.

Nustatytas ir platesnis valstybinių vandens telkinių, kuriuose leidžiama povandeninė žūklė, sąrašas. Į jį įrašyti Alaušo, Asvejos, Baltųjų Lakajų, Didžiulio, Drūkšių, Galuonų, Sartų, Siesarčio ir Vištyčio ežerai, Antalieptės HE tvenkinys ir Baltijos jūros priekrantė, išskyrus šių telkinių rekreacines zonas.

Pagal Taisyklių reikalavimus žvejodami žvejai mėgėjai privalo su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba teisę nemokamai žvejoti patvirtinantį dokumentą ir juos pateikti, jeigu pareikalauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ar kiti pareigūnai, kuriems suteikta teisė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.



PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1–75 (Žin., 2005, Nr. 24–784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.

II. SĄVOKOS

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. mėgėjiškos žūklės įrankiai - visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.2. mėgėjiškos žūklės būdas - žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.3. žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais - stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją;

4.4. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai - tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.5. draudžiami žvejybos įrankiai - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.6. draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395).

III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS

6. Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias, kur bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

9. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose išvardytas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33-970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti netaikomi šių Taisyklių 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti apribojimai, jei pagautos žuvys paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį tai suderinus su:

10.1. to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys - neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. nuomininku ar žūklės ploto naudotoju - išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija;

11.2. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677);

11.4.vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu - nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę; 12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

12.6. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką), ties tvenkinių vandens nuleistuvais ir arčiau kaip 100 m nuo jų;

12.8. Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose);

12.10. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;

12.11. ištisus metus 1 priede išvardytuose vandens telkiniuose.

12.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 priede išvardintose upėse;

12.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų licencijų 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose;

12.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) redakcija

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

skersnukius (Chondrostoma nasus L.);

vijūnus (Misgurnus fossilis L.);

jūrines nėges (Petromyzon marinus L.);

mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius;

kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos licencijos;

13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lašišas (Salmo salar L.) ištisus metus;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) ištisus metus;

sykus (Coregonus lavaretus L.) ištisus metus;

upines nėges (Lampetra fluviatilis L.) ištisus metus;

13.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar L.) 60 cm;

šamus (Silurus glanis L.) 75 cm;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm;

salačius (Aspius aspius L.) 52 cm;

vėgėles (Lota lota L.):

Kuršių mariose 49 cm;

kituose telkiniuose 40 cm;

ūsorius (Barbus barbus L.) 47 cm;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) 46 cm;

lydekas (Esox lucius L.) 45 cm;

kiršlius (Thymallus thymallus L.) 29 cm;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm;

žiobrius (Vimba vimba L.) 28 cm;

šapalus (Leuciscus cephalus L.) 25 cm;

meknes (Leuciscus idus L.) 28 cm;

lynus (Tinca tinca L.) 25 cm;

plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.) 10 cm;

siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.) 10 cm.

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

13.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

salačius (Aspius aspius L.) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

kiršlius (Thymallus thymallus L) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

otus (Scopthalmus maximus L.) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

vėgėles (Lota lota L.) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

karšius (Abramis brama L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose;

žiobrius (Vimba vimba L.) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.

plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

14. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose:

Eil. Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

Rajonas

Plotas, ha

Ežero Nr.

Pastabos

1.

Alaušas

Utenos

1071,8

31-24

 

2.

Antalieptės HE tvenkinys

Zarasų

1572,3

 

Išskyrus rekreacines zonas (1 pastaba)

3.

Asveja

Molėtų, Švenčionių

978,2

42-109

Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto, išskyrus rekreacines zonas (2 pastaba)

4.

Baltieji Lakajai

Molėtų

699,8

43-118

 

5.

Didžiulis (Daugų)

Alytaus

912,7

56-63

 

6.

Drūkšiai

Zarasų

3204,9

33-7

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

7.

Galuonai

Molėtų

591,5

43-214

 

8.

Sartai

Rokiškio, Zarasų

1336,8

20-76

Išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)

9.

Siesartis

Molėtų

503,6

42-57

 

10.

Vištytis

Vilkaviškio

 

53-

30Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje, išskyrus rekreacines zonas (3 pastaba)

11.

Baltijos jūros priekrantė

 

 

 

 

1 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1313 „Dėl Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3356).

2 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1308 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3351).

3 pastaba. Pakrančių atkarpos, besiribojančios su rekreacinėmis zonomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842).

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 (nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) redakcija

Visi 12 ir 13 punktuose nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną. Tais atvejais, kai pirma draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutinę draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

16. Nuomininkai ir žūklės plotų naudotojai jų išsinuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose ar ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Žvejai mėgėjai privalo žvejodami su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 "Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos teisės suteikimo" (Žin., 2005, Nr. 35-1141), patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, padarytą neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus), vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas - tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.

________________

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 1 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

VANDENS TELKINIAI, KURIUOSE MĖGĖJIŠKA ŽŪKLĖ UŽDRAUSTA VISAIS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS IR BŪDAIS IŠTISUS METUS

Eil. Nr.

Upės pavadinimas

Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas

JŪROS BASEINAS

1.

Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos)

Nemunas, dešinysis

NEMUNO BASEINAS

2.

Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos)

Kuršių marios

3.

Krokų lankos botaninis-zoologinis draustinis

Kuršių marios

4.

Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje

Kuršių marios

5.

Valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose, jei juose neorganizuota licencinė žūklė

 

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil.Nr.

Upė

Vyresnysis vandentakis

Baseinas

1.

Avirė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

2.

Bilsinyčia

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

3.

Dievogala

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

4.

Gauja

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

5.

Karklė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

6.

Kerupė

Dievogala

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

7.

Lapainia (kelias Nr. 129–žiotys)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

8.

Mara

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

9.

Medukštėlė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

10.

Ova

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

11.

Ratnyčia

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

12.

Rėvuona

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

13.

Samė

Verknė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

14.

Skirpstauja

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

15.

Strūzda

Verknė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

16.

Šustis

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

17.

Šyša (aukščiau Katyčių)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

18.

Verknė (Aukštadvario HE–Gripiškės)

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

19.

Viešvilė

Nemunas

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

20.

Žvirgždė

Karklė

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu)

21.

Beržūna

Šalčia

Merkio

22.

Beržupis

Merkys

Merkio

23.

Cirvija

Merkys

Merkio

24.

Derežna

Merkys

Merkio

25.

Derežnytė

Merkys

Merkio

26.

Duobupis D

Merkys

Merkio

27.

Geluža

Merkys

Merkio

28.

Graužupis

Merkys

Merkio

29.

Grūda

Merkys

Merkio

30.

Lukna

Merkys

Merkio

31.

Maltupis

Šalčia

Merkio

32.

Mažoji Kena

Merkys

Merkio

33.

Nedzingė

Merkys

Merkio

34.

Pasgrinda

Verseka

Merkio

35.

Skroblus

Merkys

Merkio

36.

Spengla

Merkys

Merkio

37.

Taurupis

Verseka

Merkio

38.

Turė

Merkys

Merkio

39.

Ūla

Merkys

Merkio

40.

Uosupis

Ūla

Merkio

41.

Vardauka

Merkys

Merkio

42.

Verseka

Merkys

Merkio

43.

Bezdonė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

44.

Bražuolė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

45.

Dūkšta

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

46.

Juodė

Vokė

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

47.

Kamaja

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

48.

Kena

Vilnia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

49.

Laukysta

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

50.

Lokys

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

51.

Lomena

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

52.

Manierka

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

53.

Mozūriškanka

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

54.

Musė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

55.

Nemenčia

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

56.

Riešė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

57.

Rudamina

Vokė

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

58.

Saidė

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

59.

Strūna

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

60.

Strūna

Strečia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

61.

Šešuva

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

62.

Taurija

Vilnia

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

63.

Veršupis

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

64.

Vokė (Mūrinė Vokė–žiotys)

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

65.

Žalesa

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

66.

Žiežmara

Neris

Neries mažųjų intakų (su Nerimi)

67.

Jusinė

Žeimena

Žeimenos

68.

Lakaja (Lakajos ež.–žiotys)

Žeimena

Žeimenos

69.

Luknelė

Žeimena

Žeimenos

70.

Mera

Žeimena

Žeimenos

71.

Peršokšna

Lakaja

Žeimenos

72.

Petruškė

Žeimena

Žeimenos

73.

Saria

Žeimena

Žeimenos

74.

Skerdiksna

Žeimena

Žeimenos

75.

Skirda

Žeimena

Žeimenos

76.

Armona (Dovydiškių užtv.–žiotys)

Šventoji

Šventosios

77.

Grabuosta

Siesartis

Šventosios

78.

Nevėža

Virinta

Šventosios

79.

Pelyša

Šventoji

Šventosios

80.

Siesartis (Želvos–Balninkų tiltas–Cesarkos malūnas)

Šventoji

Šventosios

81.

Storė

Šventoji

Šventosios

82.

Taurožė

Šventoji

Šventosios

83.

Virinta (Klabiniai–žiotys)

Šventoji

Šventosios

84.

Želva

Siesartis

Šventosios

85.

Dratvinys

Dubysa

Dubysos

86.

Gyvėvė

Dubysa

Dubysos

87.

Kirkšnovė

Dubysa

Dubysos

88.

Lapišė

Dubysa

Dubysos

89.

Luknė

Dubysa

Dubysos

90.

Mūkė

Dubysa

Dubysos

91.

Šventupis

Dubysa

Dubysos

92.

Agluona

Šešuvis

Jūros

93.

Aitra

Jūra

Jūros

94.

Akmena

Jūra

Jūros

95.

Ančia

Šešuvis

Jūros

96.

Apusinas

Šešuvis

Jūros

97.

Balčia

Šešuvis

Jūros

98.

Bebirva

Šaltuona

Jūros

99.

Bremena

Akmena

Jūros

100.

Egluona

Agluona

Jūros

101.

Ežeruona

Jūra

Jūros

102.

Giluvė

Jūra

Jūros

103.

Irtuona

Ežeruona

Jūros

104.

Ižnė

Akmena

Jūros

105.

Lokysta

Jūra

Jūros

106.

Šaltuona

Šešuvis

Jūros

107.

Šešuvis

Jūra

Jūros

108.

Šunija

Jūra

Jūros

109.

Trišiūkštė

Šešuvis

Jūros

110.

Upyna

Šešuvis

Jūros

111.

Upynikė

Trišiūkštė

Jūros

112.

Vėžus

Jūra

Jūros

113.

Agluona

Minija

Minijos

114.

Aisė

Veiviržas

Minijos

115.

Alantas

Minija

Minijos

116.

Ašva

Veiviržas

Minijos

117.

Babrungas

Minija

Minijos

118.

Blendžiava

Salantas

Minijos

119.

Didžioji Sruoja

Minija

Minijos

120.

Dirsteika

Veiviržas

Minijos

121.

Gerdaujė

Minija

Minijos

122.

Graumena

Šalpė

Minijos

123.

Judrė

Graumena

Minijos

124.

Kapupis

Sausdravas

Minijos

125.

Karkluoja

Alantas

Minijos

126.

Lukna

Minija

Minijos

127.

Minija (Didovo ež. – Salanto žiotys)

Nemunas

Nemuno

128.

Mišupė

Minija

Minijos

129.

Pala

Minija

Minijos

130.

Salantas

Minija

Minijos

131.

Šalpė

Veiviržas

Minijos

132.

Sausdravas

Minija

Minijos

133.

Šilupis

Sausdravas

Minijos

134.

Skinija

Minija

Minijos

135.

Šlužmė

Veiviržas

Minijos

136.

Šviekšnelė

Ašva

Minijos

137.

Trumpė

Želsva

Minijos

138.

Upita

Šlužmė

Minijos

139.

Veiviržas (kelio Veiviržėnai–Švėkšna tiltas–ištakos)

Minija

Minijos

140.

Vieštovė

Minija

Minijos

141.

Žvelesys

Ašva

Minijos

142.

Žvelsa

Minija

Minijos

143.

Apšė

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

144.

Babrūnė

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

145.

Bonalė

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

146.

Darba

Žyba

Lietuvos pajūrio upių

147.

Degalas

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

148.

Juodupis

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

149.

Kaltis

Apšė

Lietuvos pajūrio upių

150.

Kulšė

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

151.

Luknė

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

152.

Luoba

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

153.

Ringelis

Akmena Danė

Lietuvos pajūrio upių

154.

Sartis

Apšė

Lietuvos pajūrio upių

155.

Šata

Bartuva

Lietuvos pajūrio upių

156.

Smeltalė

Kuršių marios

Lietuvos pajūrio upių

157.

Žyba

Šventoji

Lietuvos pajūrio upių

158.

Lūšė

Venta

Ventos

159.

Šerkšnė

Venta

Ventos

160.

Višetė

Venta

Ventos

Mėgėjiškos žūklės taisyklių 3 priedas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

UPĖS AR JŲ ATKARPOS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 16 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Eil. Nr.

Upė

Vyresnysis

vandentakis

Vieta

1.

Neris

Nemunas

nuo kelio Nr. 262 tilto ikiMusės žiočių

 

 

 

nuo kelio Nr. 108 tilto ikiVokės žiočių

 

 

 

nuo Lazdynų tilto ikiŽirmūnų tilto

 

 

 

nuo Žalesos žiočių iki Nemenčios žiočių

 

 

 

nuo Bezdonės žiočių iki Skersabalių kabančio pėsčiųjų tilto

 

 

 

nuo Mažiulėniškių iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto

 

 

 

nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių

2.

Žeimena

Neris

nuo žiočių ikiLakajos žiočių

3.

Vilnia

Neris

nuo žiočių ikiRokantiškių užtvankos

4.

Šventoji

Neris

nuo žiočių iki Armonos žiočių

nuo Zujų Alkos iki Kavarsko užtvankos

500 m aukščiau ir žemiau Virintos žiočių

5.

Siesartis

Šventoji

nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto

6.

Širvinta

Šventoji

nuo žiočių iki Liukonių tilto

7.

Dubysa

Nemunas

nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto

8.

Jūra

Nemunas

nuo žiočių iki Tauragės užtvankos

9.

Minija

Nemunas

nuo Lankupių iki Salanto žiočių

10.

Veiviržas

Minija

nuo žiočių iki kelio Veiviržėnai–Švėkšna tilto

11.

Šventoji (pajūrio)

Baltijos jūra

nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos

12.

Akmena – Danė

Kuršių Marios

nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos

_________________

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea