Nors šiais metais gana anksti pradėjau ieškoti ešerių sekėsi gana sunkiai. Žvalgyba po žvalgybos baigėsi arba visiška nesėkme arba vos keliais žuveliokais.

Eilinė darbo diena eina į pabaigą, oras fantastiškas. Šilta, vėjas vos juntamas. Susikraunu "šmutkes" ir tiesiai prie Šventosios upės. Kažkodėl toptelėjo mintis kad šiandien kaip tik ta diena kai galų gale kibs. Savo slaptoj bet tuo pačiu ir visiems puikiai pažįstamoje vietoje jau matau galingai apsiginklavusį vyriškį. Prienu, ogi pasirodo matytas veidas, kažkada iš manes ritę pirkes žvejas sau ramiai niekur neskubėdabas ruošė arsenalą. Šnektelėjome, jis taip pat nesenai atvykes pailsėti nuo kasdienės rutinos. Tokį vakarą praleisti ne prie vandens - žiaurus nusikaltimas. Upės ruožas pakankamai pramintas, žvejų gerai žinomas, gaila tik kad gana trumpas. Išsitraukiu "puokštę" valgomų gumų ir prasideda dar viena "žvalgybos operacija" :)

Vėjas visiškai nurimsta, vandens paviršiuje prasideda šioks toks sujudimas. Priekrantėje lydekos vaiko būrius mažų žuveliokų. karts nuo karto ir "balta" žuvis nežinia ko verčiasi ant šono nukreipdama dėmesį nuo meškerykočio galūnės...

Po keletos metimų pasidaro aišku, ešerių yra ir jie alkani :) O rijo jie godžiai, be smūgio, tiesiog "pasikabina" ir tiek. Kibimų labai daug, ešeriai akivaizdžiai ne vietiniai. Gerą valandą buvo ką veikti. Nors dydžiai ir neįspudingi tačiau su 3gr "čeburaška", liaunu ir lengvučiu koteliu buvo tikrai linksma. Masalo keisti net neprireikė, vienas po kito link kranto "važiavo" visai simpatiški dryžiai. Kaip visada pats didžiausias įkvėpti oro nepanoro. Nuo dugno pakelti man jo taip ir nepavyko, atsikabino prie kranto linijos. Nors jau susilaukiu priekaištų kad neparnešu namo žuvies, visi ešeriokai keliavo tiesiai iš kur atėjo... . Taigi pirma šiais metais visai vykusi ešerių žvejyba. Keletas nuotraukų...