Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Staigmena žvejams mėgėjams: teks remti verslininkus

Kad paliktų Zarasų ir Molėtų rajonų ežeruose kuriamą žvejų rojų, žvejai verslininkai reikalauja keliasdešimt tūkstančių litų siekiančių kompensacijų. Aplinkos ministerija vis dar ieško tinkamiausio kompensacijos mechanizmo. Tačiau jau dabar aišku, kad į verslininkų reikalavimus bus įsiklausyta. Manoma, kad šešioms įmonėms bus išmokėta maždaug 0,5 mln. Lt. Šiam tikslui bus naudojami iš žvejų mėgėjų surinkti pinigai, kuriuos jie sumokėjo už žvejybos leidimus.

Nori kompensacijų

Šią savaitę Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Danius Pumputis, apsilankęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Seimo narius įkalbinėjo Zarasų ir Molėtų rajonų, kur numatyta steigti žvejų rojų, verslininkus pamaloninti kompensacijomis. Vyras sakė, kad jos būtinos, kadangi įkūrus žvejų rojų verslinė žvejyba jame bus draudžiama. Kaip tik dėl to, jo teigimu, verslininkai turės atsisakyti savo amato ir ieškoti kitos veiklos.

Komiteto nariai sutiko, kad žvejams verslininkams reikia padėti. Kaip tik todėl komitetas Aplinkos ministeriją įpareigojo parengti kompensavimo mechanizmą.

Žvejys verslininkas D. Pumputis GRYNAS.lt sakė, kad jei kompensacijas gavo Kauno ir Kuršių marių žvejai, išimtis neturėtų būti taikoma ir žvejų rojaus teritorijoje ilgus metus veikusiems verslininkams.

„Mes galėtume ir norėtume vystyti veiklą, bet Zarasų ir Molėtų rajonuose yra paskelbtas žvejų rojus. Ir aiškinama, kad rojuje verslinė žvejyba  - nesuderinama. Vadinasi, neturėsime galimybių tęsti savo darbą. Todėl prašome, kad mūsų neskriaustų ir sumokėtų kompensaciją“, - sakė pašnekovas.

IMGP0292

Kokia kompensacija tenkintų?

Jis aiškino, kad Kauno ir Kuršių marių žvejams kompensacijos buvo nustatomos pagal skirtingas formules. Šiuo atveju Aplinkos ministerija ieško naujo mechanizmo, kuriame svarbiausias kriterijus būtų sugautos žuvies skaičius. Tačiau D. Pumputis tikino, kad toks sprendimas žvejų verslininkų netenkina. Jie norėtų tokio paties kompensavimo, kuris buvo taikomas Kauno marių žvejams. Tuomet daugiausiai pinigų gavo tie žvejai, kurie turėjo daugiausiai laivų ir žvejybos įrankių.

„Mums priimtiniausia Kauno marių žvejams taikyta formulė, nes ten buvo atsižvelgiama į įrankių ir laivų skaičių. Mūsų darbo specifika į tai labai panaši. Tačiau Aplinkos ministerija pasiūlė kitą variantą, kai pinigų suma priklauso nuo sugaunamos žuvies kiekio. Mums tai nepriimtina, nes jau 10 metų pagal visus teisės aktus verslinė žvejyba yra ribojama. Žvejai yra vienos šeimos vaikai. O vieniems duoda po saldainį, kitiems – po popieriuką. Tai yra nesąžininga ir nekatalikiška“, - piktinosi verslininkas.

Jo teigimu, kompensacijų nusipelnė tie žvejai, kurie žvejų rojaus teritorijoje žvejoja ne mažiau nei 10 metų. Jei būtų pritarta tokiam pasiūlymų, kompensacijos sulauktų maždaug šeši žvejai verslininkai. Trumpiau žvejojančių, vyro skaičiavimais, yra žymiai daugiau.

D. Pumputis tikino verslinę žvejybą pradėjęs nuo 1993 metų. Kaip teigė verslininkas, jis ilgus metus žvejojo dabartinėje žvejų rojaus teritorijoje. Vis dėlto aukštas pareigas Aplinkos ministerijoje einantys darbuotojai tikino, kad šio žvejo „valdos“ į žvejų rojaus teritoriją netgi nepatenka.

Galiausiai D. Pumputis išdėstė, kad dėl verslinės žvejybos nutraukimo žvejai patirs didžiulis nuostolius. Anot jo, žvejybos įrankiai yra labai brangūs, todėl dvidešimt tūkstančių litų siekiančios kompensacijos verslininkų netenkintų.

„Dabar ministerija turi parengti pasiūlymą. Tačiau gali atsitikti taip, kad mano vienas įrankis bus brangesnis už kompensaciją. Tai būtų pasityčiojimas iš žvejų. Aš žvejoju nuo 1993-ių metų. Net turėjau ežerus išsinuomojęs 50-čiai metų. Tačiau 2009 m. nuomos sutartys buvo paverstos niekinėmis. Jau 2013 m. negalime žvejoti, nes mums neskiria kvotų. O dabar dėl rojaus mes visai negalėsime žvejoti. Todėl jei būtų taikomas Kauno marių žvejų išbandytas mechanizmas, mums išeitų ir po 50 tūkst. Lt. O jei po 10 tūkst. litų gautume... Mano vienas žvejybos įrankis kainuoja virš 20 tūkst. litų. Ir aš esu investavęs ne vieną šimtą tūkstančių litų. Be to, mes neturėsime kur dėti įrankių, nes pagal įstatymą net negalėsime jų turėti. Jei laikai tuos įrankius, reiškia, esi brakonierius“, - aiškino D. Pumputis.

Žvejus verslininkus parems žvejai mėgėjai

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt sakė, kad vis dar nėra galutinio sprendimo, pagal kokią formulę bus apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tiesa, jis neatmetė tokios galimybės, kad žvejai verslininkai gali likti ir nieko nepešę. Tačiau, pašnekovo teigimu, tokia tikimybė yra nedidelė.

„Kol kas dar nežinome, kaip bus kompensuojama, koks mechanizmas bus pasirinktas ir ar iš viso bus kompensuojama. Vis dėlto linkstama prie to, kad būtų galima numatyti kompensaciją žvejams, iš verslinės žvejybos žvejų rojuje pasitraukiantiems anksčiau nei 2015 m. (kai ežeruose verslinė žvejyba bus uždrausta – red. past.). Europos Sąjungoje priimta kompensavimo forma, kai 10 metų laikotarpio kompensuojama 25 proc. įmonės pajamų. Tiesa, paliekant marias kompensacija buvo skaičiuojama pagal žvejybos įrankius ir laivus“, - teigė skyriaus vedėjas.

Jis aiškino, kad Aplinkos ministeriją parengti kompensavimo tvarką įpareigojo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Kaip tik dėl to dabar ministerija analizuoja visas galimybes ir svarsto, iš kur gauti papildomų pinigų. Tačiau V. Graičiūnas linkęs manyti, kad greičiausiai kompensacijos žvejams verslininkams bus mokamos iš žvejų mėgėjų surinktų lėšų.

„Aš kitų finansavimo šaltinių nematau, kaip tik Aplinkos apsaugos rėmimo programos  lėšos. Kitaip tariant, už mėgėjų žvejybos leidimus sumokėti pinigai. Šiemet buvo surinkta 5,7 mln. Lt. Ministro nuomone, kompensacijos neturėtų viršyti 0,5 mln. Lt“, - atskleidė pašnekovas.

Pasidomėjus, ar kiti Lietuvos žvejai, nuo 2015 m. ežeruose nebelikus verslinė žvejybos galimybės, taip pat galės tikėtis piniginių kompensacijų, pašnekovas aiškino, kad įstatymas to nenumato: „Žuvininkystės įstatyme parašyta, kad žvejai turi teisę gauti kompensaciją netekus žvejybos galimybės. Tačiau taip pat ten parašyta, kad išimtis taikoma įgyvendinant žvejybos reglamentavimo priemones – žvejybos uždraudimas, konkrečios žuvies gaudymo uždraudimas. Už tai kompensacijos nenumatomos,“ - teigė Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.

Parengta pagal Grynas.lt informaciją

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea