Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Kada nereikia lipti ant ledo ?

IMGP0007Kiekvieną žiemą, daugelis mūsų žvejų, negali be žūklės nuo ledo. Ledo stiprumas ir stabilumas, gali dramatiškai pasikeisti, net per kelias valandas,  priklausomai nuo oro temperatūros, kritulių, vėjo ir saulės poveikio. Kuo daugiau vienu metu veikia faktorių, tuo didėja rizika įlūžti.  Vaikščioti plonu ledu – tas pats kas peilio ašmenimis: tik pastatysi koją ne ten, kur reikia, ir atsidursi po ledu. Gerai, kai ledas perregimas ir iš smulkių įtrūkių galima spręsti apie jo storį vienoje ar kitoje vietoje. Bet jeigu ledas apsnigtas, tai jau labai pavojinga. Po sniegu gali būti bet kas – pavyzdžiui, properša.

Ledo vertinimas

Ledas ant vandens telkinio formuojasi netolygiai. Ledo storis gali būti vietomis ir 30 cm, ir 3 cm trijų metrų pločio zonoje.  Ledas formuojasi gan sudėtingai ir ledas niekada negali būti saugus. Ledo storiui įtaką daro daug veiksnių, bet mažiausiai temperatūra. Tokie veiksniai, kaip vėjas, bangos, gamtos reiškinių svyravimai, sniegas, kyšančios per ledą kliūtys gali ženkliai susilpninti ledą, net esant  neigiamai oro temperatūrai. Itin pavojingas ledas ant vandens saugyklų, vietose netoli hidrantų (vandens aeratorių). Ten ledas virsta tikrais spąstais, nes galingos vandens srovės iš hidrantų sudaro poledines sroves, o šios – properšas, išplovas. Ledo storis tokioje vietoje kas žingsnį gali būti vis kitoks, kartais net menkesnis už popieriaus lapą – varnos neišlaikytų.

Vėjas ir vėjo greitis nuolatos veikia ledą. Silpnas vėjas spartiną ledo formavimąsi ir didina ledo storį. Stiprūs vėjai – laužo ledą ir ypač ledo kraštus. Temperatūra, krituliai (sniegas, šlapdriba, lietus), ledėjimas, bei vandens kokybė gali turėti įtakos ledo stiprumui ir jo storiui.

Prieš lipdami ant ledo, pasitikrinkite ledą. Patikrinkite mažiausiai 3 - 4 kvadratinių metrų plote. Įsitikinkite, kad ledas vienodo storio ir spalvos. Gręžiant ledą, jei pleišėja ledas ir formuojasi ledo drožlės – tai ledo kokybės ženklas. Toks ledas yra pakankamai stiprus ir gerai susiformavęs. Jei gręžiant ledą formuojasi sniego košės, dribsnių formos drožlės, toks ledas labai korėtas, mažo tankio ir pavojingas. Įvertinkite ledą, visada prieš pradedant ant jo žvejybą. Nepasikliaukite kitų informaciją, ar savo žiniomis, kurios buvo vakar ar dar vėliau.

Pirmas ledas ar senas ledas

Paprastai pirmasis ledas susiformuoja, lauko temperatūrai kritus žemiau nulio laipsnių pagal Celsijų. Pirmas ledas yra minkštas, mažo svorio ir žemo tankio, todėl labai silpnas. Pirmas ledas susiformuoja labai greitai, nes vandens kristalai, esant žemesnei temperatūrai, nei nulis laipsnių, sulimpa ir sudaro tarpusavyje susijungusius kristalus. Mums žvejams atrodo, kad jis yra tvirtas. Bet realiai, pirmas ledas – silpniausias ir turime jo vengti.

tikri zvejai2 titoPilkos ir/ar juodos spalvos ledas

Korėtas (patrūnijąs) ir porėtas ledas, rodo, kad ledo įrimo procesas yra pažengęs. Esant tokiai ledo būsenai, ledo spalva dažnai būna pilka ir/ar net juoda. Tokia spalva atsiranda dėl vandens, kuris įsigeria į ledo struktūrą. Pilkos ir juodos spalvos ledo, turime žvejai, labai vengti, nes toks ledas neatlaiko jokios svorio apkrovos. Patižęs sniegas ant tokio ledo – pavojaus ženklas. Toks požymis, rodo, kad po tokiu sniegu ledas nėra tinkamai sušalęs ir pavojingas. Normaliai, esant pakankamai minusinei lauko temperatūrai, pažliugęs sniegas per 24 valandas sušąla. Tikėtina, kad dar po paros, pradės stingti ir ledas buvęs po pažliugusiu sniegu. Įvertinkite tai.

Sniego ledas

Sniego ledas susidaro, kada į vandens telkinį patenka dideli sniego kiekiai, kurie įmirksta vandeniu ir esant tinkamai lauko temperatūrai sušąla. Toks ledas yra labai žemo tankio, yra akytos struktūros, dėl išlikusių oro kišenių formuojantis tokiam ledui. Ledas yra labai silpnas ir pavojingas. Sniego ledas būna baltos ir/ar nepermatomos baltos spalvos, raižytas ir turintis daug plonų ledo sluoksnių. Jo akyta struktūra yra labai silpna ir iškarto trupa, kai tik užlipame. Tokio ledo privalome vengti. Žinoma, sniegas gali izoliuoti ledą nuo išorinio poveikio ir jį saugoti, bet ir gali neleisti ledui storėti, labiau šalti.  Sniego ledui susiformavus, kaip atskiram sluoksniui ant kito ledo, gali susiformuoti ledo tirpimo zonos, kur žemiau esantis ledas, dėl šio  proceso praranda savo stiprumą ir jėgą. Kai ledas yra padengtas sniegu, pirmiausia reikia pasitikrinti ar saugu juo vaikščioti. Ar ledas esantis po sniegu yra saugus. Sniegas gali paslėpti properšas, silpnas ir atviras vandens telkinio vietas.

ledasUpės ledas

Upės ledas, visais atvejais yra pats pavojingiausias. Vaikščioti skersai upės ledu, reikia ypatingai atsargiai. Jei turime kirsti upę, ieškokime vietų, kur upės galima srovė mažiausia. Tikėtina ir ledas ten bus tvirtesnis. Stenkitės nevaikščioti upės dalimi, kur upė daro vingį. Venkite upės vietų, kur vandenyje yra įšalę įvairiausio pobūdžio kliuviniai (medžiai, akmenys ir pan.). Upės srovė nuolatos keičia ledo storį, tvirtumą. Ledas upės krante, gali būti labai storas ir tuo pat metu, upės viduryje ar srovėje plonas kaip popierius. Vidutiniškai upės ledas bus 15 procentų silpnesnis, nei tuo pat metu tvenkinio. Turime būti atsargūs gręždami upės ledą. Prieš tai, rekomenduojama pasitikrinti ledo stiprumą su peikena.   Niekada nebūkite tikri, dėl ledo storio ant upės. Būkite nuolatos atsargūs, nes ledo tvirtumas upėje gali pasikeisti net per valandą.

Tvirtas ledas

Visada prieš lipant ant ledo, pasitikrinkite ar jis saugus. Tvirtas ledas, kuris susiformavo, esant lauko temperatūrai žemiau nulio ilgą laiką. Toks ledas yra melsvos (dažniausiai jis yra pats stipriausias ir saugiausias) arba žalsvo atspalvio spalvos. Žalsva spalva atsiranda dėl telkinio vandens struktūros ir joje esančių organizmų. Aiškios mėlynos spalvos ledas yra bene stipriausias ir didžiausio tankumo. Taip pat struktūriškai stabilus.   Bet tai nereiškia, kad visame vandens telkinyje ledas bus tokio tvirtumo. Silpniausias ir pavojingiausias ledas yra pakrantėje, ežero ar tvenkinio viduryje, bei vietose, kur įteka ir išteka upeliukai ar šaltiniai.

Svarbu žinoti:

  • Esant ledo storiui iki aštuonių centimetrų, ant ledo lipti itin pavojinga.
  • Esant ledo storiui nuo dešimties iki trylikos centimetrų, galima ant tokio ledo lipti esant nedidesniam, kaip 113 kg svoriui (žvejys + žūklės įranga sumoje).
  • Esant ledo storiui nuo penkiolikos iki aštuoniolikos centimetrų, galima ant tokio ledo važinėtis sniego rogėmis. Bet bendras svoris neturėtų viršyti 500 kilogramų.
  • Esant ledo storiui nuo dvidešimt iki dvidešimt aštuonių centimetrų, galima tokiu ledu važiuoti ir lengvu automobiliu. Bendras svoris neturėtų viršyti 1600 kilogramų.
  • Esant ledo storiui nuo trisdešimt iki trisdešimt šešių centimetrų, tokiu ledu gali saugiai važiuoti transporto priemonės, kurių bendras svoris ne didesnis nei 3600 kilogramų.

Tokios rekomendacijos galioja tik ant mėlynojo ledo ir jokiu būdu, tai negalioja ant pažliugusio ar tirpstančio ledo. Jei abejojate ledo būkle, geriau nerizikuokite.

Turime prisiminti elementarias taisykles lipdami ant ledo:

  • Svarbiausias patarimas - niekada nelipkite ant ledo vienas. Lipant ant ledo, pirmiausiai turėtų eiti lengviausias iš kompanijos ir tik po to sunkesni. Atėjus į žvejybos vietą, gerai būtų pasivaikščioti ant ledo ir "paklausyti ledo". Jeigu nieko įtartino nėra, galima pradėti žvejybą.
  • Ledo tvirtumui nustatyti reikalinga peikena, jeigu jos neturite ją galite pakeisti kirviu. Tikrinama paprastai - kertate į ledą ir jeigu "lengvai eina", vadinasi ledas per plonas ir ta kryptimi nepatarčiau eiti. Jeigu įkirtus į ledą jo neprakirtote, reikia žiūrėti kada pasirodys vanduo. Kuo vėliau pasirodo, tuo ledas stipresnis. Venkite balto ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus. Atminkite - jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.
  • Prieš lipdami ant ledo, pasidarykime kontrolinius ledo gręžimus. Normaliai, kad vaikščioti juo reikia bent jau 10 cm storio. Turėkite už bato užsikišę ledo nagus. Su jais labai gerai kabintis į ledą įlūžus.
  • Užsivilkime gelbėjimo liemenes su atšvaitais, taip pat turėkime atsarginius rūbus persirengti. Su savimi turėkite lengvai pasiekiamą virvę, kurią jei reikėtų, gelbėtumėte nelaimėlį. Ji turėtų būti storesnė ir ne dėl to, kad jums reikėtų traukti tanką, o paprasčiausiai, kad būtų lengviau sugaudyti rankose. Kaproninė virvutė yra stipri, bet pabandykite ją sugrabalioti kai rankos sušalusios. Geriausia jei per visą ilgį kas 50 cm būtų užrišti mazgai ir užveržti nestipriai, nes po to lengviau atraizgyti. Labai gerai jeigu ant galo yra kilpa ir pats galas yra pasunkintas kokiu "varžto gabalu".
  • Ant ledo lipkime tik su neskęstančiais ir žiemai skirtais rūbais, kurie įlūžus išlaiko žveją ant vandens ir neleidžia iškarto permirkti.
  • Dažnai žvejai, įkritę į ledinį vandenį, žūva nuo sušalimo, nei nuskęsdami.
  • Ledo stiprumas gali nuolatos keistis. Storas ledas po lietaus būna labai iškorėjęs. Pažliugęs, iškorėjęs ledas yra labai pavojingas.
  • Neužmirškime, kad po daugelio vandens telkinių ir upių ledu yra vandens srovė, kuri plonina ledą, net ir esant speigui. Visada įvertinkite upelių, šaltinėlių įtekėjimo ir ištekėjimo vietas, srauniausias upės vietas, kur ledą reikia nuolatos persitikrinti.
  • Vėjas ir lietus pagrindiniai ledo priešai. Bet ir bebrai prisideda prie ledo kokybės blogėjimo.
  • Naujas ledas visada tvirtesnis, nei kad senas.
  • Įsivertinkite sniego storį ant ledo. Kuo daugiau sniego, tuo didesnis svoris užgulą ledą. Plius sniegas įtraukia į save vandenį. Toks procesas, labai mažina ledo tvirtumą.

ledas1Ką daryti, jei įlūžote į vandenį ?

Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Svarbiausia išlikite ramūs. Stenkitės judėti link telkinio kranto. Prisiminkite, kad silpniausias ledas vandens telkinio centre. Pakvieskite draugus į pagalbą, jei jie yra netoliese. Įlūžus stenkitės įsispirti į ledo kraštą, taip lengviau išsiropšti ant ledo. Ledo nagai ir ledo kirtikliai jums tai turėtų labai padėti. Mėginkite plaukti ant ledo lyties, irdamiesi rankomis, ledo nagais ir/ar kojomis. Jei pavyko užsiropšti ant ledo, kuris nebelūžta, nesistenkite ant jo stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Šliaužkite link kranto arba link vietos, kur jūs žinote, kad ten yra saugu. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.

Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos.

 Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kiek galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea