Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Aleksandras apie G.Loomis spiningus

g.loomisMano - kaip spiningautojo stažas yra tikrai nemažas, tai yra mažiausiai 30 metų.  Per šį laikotarpį tikrai daug ką teko matyti ir, be abejo, išbandyti. Kai ką ir suprasti. Pradžia buvo kaip ir visų tarybinių piliečių - ritė "Nevskaja" už 3,90 rublio ir žinoma "rapyra" - tobuliausias anų laikų spiningas.

Pirmas japonų gamybos spiningas "Elite-Fiberglas" nupirktas 1985 metais buvo tiesiog iš fantastikos srities. Visi tikriausiai puikiai žino, kad už tokį stebuklingą įrankį anais laikais reikėjo permokėti pinigų, kitaip jo negausi. Kokie įrankiai ir kiek jų buvo po to, suskaičiuoti praktiškai neįmanoma ir nebūtina, nes tokių aistruolių kaip aš Lietuvoje prisirinks tikrai nemažai. Šiais laikais pasiūla yra tiesiog milžiniška ir anų laikų problema "kaip gauti" labai sėkmingai transformavosi "ką pirkti?". Štai apie šią problemą norėtūsi ir pabendrauti su Lietuvos žvejais. Labai įvairiai galima traktuoti mano norą. Be abejo, bus šioks toks reklaminis atspalvis to, ką aš rašau, bet tema yra labai rimta. Galų gale kiekvienas žmogus padarys iš to savo išvadas ir turės savo nuomonę.

Jau daugiau kaip dvyliką metų dirbu su amerikiečių firma "G.Loomis". Dar anksčiau buvo galimybė ir ji iki šiol lieka - dirbti su "St.Croix" ir "Lamiglas". Šios dvi firmos, prieinamumo atžvilgiu nėra sudėtingos. Tą puikiai žino ir šių firmų gaminių Lietuvos importuotojai. Bet dar prieš šešioliką metų man teko išbandyti visų šitų paminėtų gamintojų įrankius ir dar tada netgi prie palyginus paviršutiniškos pažinties aš supratau, jog "G.Loomis" yra ypatinga firma ir ne veltui ji yra brangiausia iš paminėtų gamintojų. Kas liečia muselinę žūklę tai anais laikais didžiausiu autoritetu buvo "Sage", bet apie tai kita kalba.

Turėdamas informaciją tiktai iš katalogo "Cabelas" ir dar iš poros leidinių, buvau labai nustebęs nuo absoliučiai vienodų įvertinimų kaip ypatingai tvirtu ir atitinkančiu patiems didžiausiams reikalavimams - gaminių! Supratau vieną labai įdomų dalyką, jog tuose pačiuose leidiniuose kažkada anais laikais neprilygstamą ričių gamintoją "ABU" po truputį ėmė stumti į šoną su gražiai skambančiu pavadinimu "SHIMANO". Nuo 1986 metų turėjau "Abu-Cardinal 754" ir kada pabandžiau patį pirmą modelį "SHIMANO Stradic" 1995 m., supratau, kad ši firma padarė tikrą perversmą ričių rinkoje. Praktiškai, atsiradus SHIMANO gaminiams žvejų tarpe atsirado tokie reikalavimai ritėms kaip: balansas, greiti stapdžiai, minkštas malonus ritės darbas ir didžiulis patvarumas. Perdavimo skaičius 6,0:1, 6,2:1 praktiškai liko taip pat nuo anų laikų. Buvo panašios "Team Daiwa", bet jų perdavimas 6,2:1 ženkliai skyrėsi nuo "SHIMANO" (absoliučiai kitoks sukimas). Štai tokia gavosi analogija tarp kotų ir ričių.

Nemanau, kad šiais laikais reikėtų kažką ypatingai reklamuoti. Aš turėjau omeny tik rimtus gamintojus. Romada importuoja Mepps blizgutes jau daug metų ir jau tikrai visi žino, vargu ar rasi ką geresnio. Yra "Luhr Jensen" - gamintojas Amerikoje, bet jis yra brangesnis, nors jau jį perka daugiau. Blizgės yra atskira opera - vienas "sėkmingas" metimas ir 10-20 Lt liko vandeny. Deja, žūklės metu tai yra praktiškai neišvengiamas dalykas.

Visai kitas dalykas, kai neaišku dėl kokios priežasties lūžinėja spiningas, kai natūralus žvejo noras pasiekti žuvį stovint labai toli nuo kranto pavirsta kruvinu darbu ir galų gale pasiekta žuvis po kelių kovos akimirkų pabėga! Galima drąsiai teigti, kuo geresnis kotas tuo atitinkamai mažiau, netgi žymiai mažiau štai tokių neigiamų momentų.

g.loomis3Be abejo, šiuo atžvilgiu atsiras gal ir nemažai oponentų, kurie bandys įrodyti, kad visiškai nebūtina turėti "G. Loomis" spiningą, tam kad sėkmingai pagauti žuvį. Žuvį galima pagauti ir su metaline ar bambukine meškere, nekalbant apie tai, jog šiais laikais parduotuvėse pilna meškerykočių ir iš anglies. Ir visai pigiai! Ypač kai vasaros metu jos parduodamos net su 40% nuolaida!
Ačių Dievui Lietuvoje praktiškai neegzistuoja mada pasigirti kokią kietą "lazdą" aš nusipirkau. Čia yra Maskvos mentalitetas ir mes nuo jos vis daugiau tolstame! O štai šalia gyvenantys skandinavai turi visai kitokį, būtent praktišką požiūrį į gerą įrankį. Kai įrankis išpildo visus žvejo norus, žūklė pavirsta tikru poilsiu su sveiku adrenalino kiekiu!

Lengvas ir tolimas užmetimas, didelis jautrumas, puiki žuvies kontrolė, užtikrintas pakirtimas - aš manau visi su manim sutiks, kad šitie faktoriai yra lemiantys ir svarbiausi!Prieiname prie šios problemos grynai prie techninės pusės. Apie kainas nekalbėsime.
Nuolat sekant mūsų spaudą susijusią su žūkle, susidaro toks įspūdis jog per pastaruosius tryliką metų tos naujos ir tobulos technologijos jau seniai padarė plačiau paplitusius meškerykočius ir parduodamus kiekvienoje parduotuvėje tobuliauisiais!Nereikės sukti sau galvos!Nusipirkai spiningą ir pirmyn sugauti žuvį.

Vienas dalykas mane tiesiog stebina! Kiekviena technologija (rimta) reikalauja tam tikrų lėšų ir ne mažų. Maža to, reikia dar ir tam tikro laikotarpio tam, kad aiškiai sužinoti, koks galų gale efektas yra pasiektas. Vieni metai tikrai nepademonstruos realios situacijos, tuo labiau sekančiai metais bus "paleista" dar naujesnė technologija. Labiausiai stebina kitas fenomenas - pastoviai krentanti šių gaminių kaina! Kuo toliau tuo pigiau! Be abejo, pirkėjui kainos atžvilgiu tai yra labai malonu, bet tik ne kokybės. Mūsų valstybėje mokesčių politika, kol kas nesikeitė, kiek aš žinau. Galų gale ko vertos šios technologijos? Labai spalvingas pavyzdys džiginiam kotui. Kotai gaminami netgi iš trijų dalių, plius viršutinė - įklijuota dalis kartais apkrauta net 5 žiedais. Šiuo atveju apie taip vadinamą jautrumą, tikrai negali būti jokios kalbos!

Pavyzdžiui, "G. Loomis" gamina 36 rūšių džiginius kotus ir tiktai du yra iš dviejų dalių. Kuo mažiau sudūrimų - tuo didesnis jautrumas. Čia yra labai griežtas meškerių gamybos įstatymas. Be to, gaminti ilgą džiginį spiningą tikrai nenaudinga, nes pats blankas tokio koto būtų su labai dideliu kūgiu. Storgalis maždaug 6-7 kartus storesnis palyginus su viršumis! Kiek svers tokios klasės kotas?

Gaminant kitu būdu gaminasi bet koks kotas, tiktai ne džiginis. Akcija džiginio spiningo tiktai greita, ir labai greita. Ir jeigu teko matyti tikrą džiginį kotą, tai jis yra absoliučiai ne toks, kokį mes matome prekyboje ir su užrašu "JIG". Apskritai, kas liečia jautrumą, tai šioje srityje praktiškai viską nulemia būtent pačios medžiagos, iš kurių yra gaminamos meškerės. Pats Gary Loomis pasakė taip - "Neturėdamas gero blanko, neturėsi geros meškerės. Blankas turi būti šokantis (anliškai "dancing")". Nuo šios vietos ir prasideda meškerės. Tam kad susukti "šokantį" blanką reikalingas labai aukšto lygio įranga.

g.loomis1"SHIMANO" savininkai norėdami nusipirkti meškerykočių gamintoją turėjo tikrai platų pasirinkimą. Amerikoje tokių gamintojų tikrai nemažai. Bet išsirinko būtent brangiausią variantą - "G.Loomis" nepriekištingą reputaciją ir kokybę ir pačią tobuliausią techninę įrangą, tokie buvo jų norai - ir buvo sumokėti didžiuliai pinigai, ir jiems absoliučiai nerūpėjo tie apribojimai, kuriuos uždėjo JAV kongresas, kuris labai griežtai kontroliavo šį sandorį. Japonams buvo reikalinga tik aukščiausia kokybė. Savo meškerykočius jie ir šiuo metu gamina. Tikrai neblogi kotai, bet jokių rekomendacijų, patarimų ir t.t. jie jokiu būdu negali gauti iš gamintojų "G. Loomis". "SHIMANO" yra investuotojas ir savininkas, kuris gauna pelną ir neįtakoja technologinio proceso. Apie kažkokį technologijų išvežimą ir kalbos nėra. Čia yra pakabintos 7 spynos.

Prieš pradedant rašyti šį straipsnį atlikau vieną labai įdomų tyrimą. Tiksliai neatsimenu, ar buvo kada jis Lietuvos spaudoje paminėtas. Bet tiksliai žinau, šitą testą turi gerai žinoti žmonės, kurie remontuoja ir patys surenka meškeres ir kuris būtinas visiems meškerykočių gamintojams.

Svarbiausias momentas po blanko susukimo yra teisingas jo surinkimas. Sudėti žiedus "teisingai" išlaikius atstumus yra pusė reikalo, tą tvarkingai atlikti nesudėtinga. Bet. Kiekvienas blankas turi taip vadinamą "siūlę". Visi žiedai turi būti sudėti į priešingą nuo siūlės blanko pusę. Šitas elementas itin svarbus ir liečia absoliučiai visus svarbiausius momentus: metimas, jautrumas, patvarumas! Aš tikrai nelinkęs agituoti jus kilnoti už galūnių meškeres. Nes tai yra ekstremalus kriterijus, kuris absoliučiai nereikalingas. Iki šios apgailestauju parodęs šį šposą per televiziją. Nes buvo sulaužyta labai daug kitų gamintojų meškerykočių.

Laidos vedėjas perspėjo jokiu būdu to nedaryti, deja nemažai žmonių pabandė. Šis testas, apie kurį jums pasakoju, vadinasi "meškerės prasukimas". Teisingai surinktai meškerei matyt ir kiti momentai svarbūs ne tik surinkimas paleis siūlę. Na, o dabar apie testą:

1. Spiningo rankena atremta į grindis ir maždaug 40-45 laipsnių kampu spiningas padėtas ant ištiesto piršto kairės ar dešinės rankos, maždaug pilvo lygyje (nuo rankos - kairės ar dešinė - priklauso į kurią pusę padėta spiningo rankena). Pirštas gali būti maždaug prie 4-5 žiedo nuo galūnės. Bet kuriuo atveju žiedai turi atsidurti apačioje. Užfiksavus tokią spiningo padėtį pradedame antrą veiksmą.

2. Su laisvos rankos ilgu pirštu iš viršaus paspudžiame spiningo galūnę prie antro, galima ir trečio, žiedo. Jokiu būdu paspaudimo metu spiningo rankena neturi būti atplėšta nuo grindų.

Štai kas tuo tarpu turėtų įvykti. Spiningas iš padėties "žiedai apačioje" turėtų tiesiog pasisukti aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Dar gražiau, kai žiedai tiesiog "įstringa" viršutinėje padėtyje. Jeigu toks efektas yra pasiektas, reiškia meškerė yra tikrai teisingai surinkta. Jeigu pasisuks tik 90 laipsnių kampu į šoną - yra blogai, jeigu taip ir lieka apačioje - labai blogai.

g.loomis4Klaipėdoje perėjau per kelias parduotuves. Nė vienas iš 20 tikrintų spiningų netgi nesugebėjo ir pusės užduoties atlikti. Vienas "Daiwa" pasisuko ne daugiau kaip 80 laipsnių. Visi kiti, netgi ir vieno amerikiečio gamintojo, praktiškai vos vos judėjo. Tiesa, vienas "amerikietis" šiek tiek pasisuko, bet tik 90 laipsnių. Po tos procedūros 10 "G.Loomis" spiningų buvo duoti susidomėjusiems žmonėms. Visi 10 "šoktelėjo" kaip ir turi būti. Nori aplinkui suk, nori - užfiksuok žiedus viršutinėje padėtyje. Medžiagos testavime buvo naudotos visos: GL-2, GL-3, IMX, GLX ir kotai įvairiausio ilgio ir paskirties.

Štai toks gavosi rezultatas. Jokiu budu nenoriu teigti, jog visos nesisukančios meškerės tučtuojau sulūžinės. Tokie spiningai gali tarnauti, ir labai ilgai. Bet tikėtis iš tokios meškerės išgauti gerų rezultatų - beviltiška. Gerai mesti masalą ji bus nepajėgi arba metant reikės išnaudoti trigubai daugiau jėgų. Patvarumas, jautrumas bus atitinkamas spiningo metimui. Praktiškai kiekvieną sykį bendraujant su savo pirkėjais atsiranda problema, kaip įtikinti žmogų, kad labai tolimam metimui absoliučiai nebūtinas greitas kotas ir didelė jėga, nebūtinas užrašas "jig spin", nes spiningas ir taip be galo jautrus, netgi ir lėtos akcijos. Sunkoka grynai morališkai priprasti, tiksliau atprasti nuo tų dogmų su kuriomis žvejota ne vienerius metus. Ne žmogus tarnauja meškerykočiui, meškerykotis tarnauja žmogui. Ir praktiškai atsiradus rinkoje "G.Loomis" kotams supratimas apie komfortą žvejyboje įgijo naują prasmę, nesusijusią su uždegtu laužu ir palapine. Kaip kitaip galima apibūdinti įrankį, kuris kartu su rite sveria 336 gr arba 380 gr. Ir sprendžia pačias įvairiausias užduotis.

Pabandykite įsivaizduoti pakabintą lašišą 10kg ir iš kitos pusės spiningą sveriantį 106-130gr. Muselinės meškerės turi tiesiog fantastiškus svorius - iki 100gr. Aš kalbu apie galingas meškeres. Panašius kotų svorius daug kas deklaruoja, bet ištvermės tikrai niekas negali deklaruoti tokios kaip "G. Loomis". Daug mano parduotų spiningų yra Lietuvoje ir dar nei vienas žmogus nepareiškė man pretenzijų. Su savo klientais aš dažnai kontaktuoju ir visi klientai yra tiesiog prašomi pranešti apie bet kurį nesklandumą.

Atsimenu, įvyko nelaimė su vienu spiningu, bet garbė tam žmogui, kuris tiesiai pasakė, jog gerai nesudūrė koto dalių. Kai kurie prekybininkai jau savaip bandė komentuoti šį atsitikimą. Iš tokio kiekio parduotų spiningų, jeigu ir lūžtų nepagrįstai net 5 kotai, vis tiek niekas daugiau nesugebės pasigirti tokia statistika. Realus rezultatas mano žiniomis yra nulis. Deja keli vaikinai nesugebėjo apsaugoti savo įrankių nuo mašinų bagažinių. Labai retai, bet teko girdėti apie "krūvas" laužytų meškerykočių. Tokias kalbas aš palieku tų prekybininkų sąžinei, nes pripažįstu tiktai svarią konkurenciją.

Mes žengiame į Europą, bet kai kurių žmonių mąstymas dar labai senas. Pabandykite toje pačioje Amerikoje skleisti tokius gandus. Aš manau, toks malonumas tikrai nepigiai gali kainuoti tokiam prekybininkui. Deja, man daug tenka kalbėti apie kotų ištvermingumą. Kad ir kaip keista, netgi užkietėję oponentai nekalba apie tokius dalykus kaip užmetimas, jautrumas ir t.t. Šis atliktas testas su meškerės sukimu puikiai demonstruoja kieno pusėje yra pranašumas. Kada girdžiu teiginius apie nerastus kur nors Amerikoje parduotuvėje "G. Loomis" meškerykočius, atsakau labai paprastai - "Ne kiekviena parduotuvė gauna teisę prekiauti tokiais įrankiais. Šitų kotų nepamatysite pigioje parduotuvėje." Be abejo įvairių nuomonių po šio straipsnio bus ir aš norėčiau paprašyti atsiliepti žmones, kurie turi "G.Loomis" meškerykočius, išsakyti savo nuomonę.

Kalbant apie kotų kainas, aš galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuvoje ir Rusijoje šiuolaikinės kainos yra pačios žemiausios. Kur nors Europoje tokie įrankiai kainuoja žymiai brangiau. Apie Suomiją, Norvegiją ir Angliją geriau išvis nekalbėti ne pamačius jų kainas gali pradėti sapnuoti košmarus.

Na ką gi gerbiami skaitytojai, užteks jus varginti. Esu labai dėkingas visiems už kantrybę. Manau, bus visokių nuomonių ir esu visiškai pasiruošęs atsakyti į visus dominančius klausimus.

Su pagarba visiems Lietuvos žvejams!
Aleksandr Dvorakovskij
Tel. +37068646916

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea