Žiema ir plūdė

plude.2
Plūdine meškere žvejoti galima nuo pat pirmojo iki paskutiniojo ledo – visą žiemą. Tačiau daugelis žvejų žiemos pradžioje gaudo avižėlėmis ar blizgutėmis: ledas dar pakankamai plonas, ešeriai ir kuojos aktyvūs ir dažnai klajoja iš vienos telkinio vietos į kitą. Kiek vėliau, praėjus mėnesiui, žuvys tampa sėslesnės ir ilgesniam laikui apsistoja pamėgtuose rajonuose. Tada ir žvejų, gaudančių plūdinėmis meškerėlėmis, gerokai padaugėja. Žieminė plūdinė meškerėlė ne visiems prie širdies. Tai gana sėslus žūklės būdas, ir karštesnio temperamento žvejai tiesiog negali ilgiau išsėdėti vienoje vietoje. Tie, kas gaudo plūdinėmis meškerėlėmis, nelaksto po ežerą, nekuria žūklės strategijų. Jie keliauja į savas, gerai žinomas vietas, kuriose ir kiurkso visą dieną. Tiesą sakant, plūdininkų rezultatai dažnai būna įspūdingi. Kantrybė, ramuma iš tiesų duoda gerų vaisių, kartais kur kas geresnių nei amžinas lakstymas ir auksinių ekečių paieškos.
Plūdinė meškerėlė – žieminės žūklės įrankis, paprastai naudojamas žvejojant giliau. Tik labai nedidelė dalelė plūdininkų taip gaudo seklesniuose nei trijų metrų gylio žūklės vietose. Tai plūdinės žūklės maniakai, nenorintys atsisakyti pamėgtos žvejybos netgi tada, kai žūklės sąlygos aiškiai liudija avižėlės naudai.
Tradicinė plūdinė – poledinė meškerė – gana primityvus žūklės įrankis, tačiau pastaruoju metu matyti šioks toks progresas. Vyresniosios kartos žvejai ir dabar gaudo primityviomis žieminėmis meškerėlėmis, bet jaunesni meškeriotojai reikalus sprendžia visai kitaip: ieško ilgesnių ir liaunesnių meškerykočių, tobulesnių plūdžių. Jie puikiai supranta, kad žvejojant plūdine meškerykočiui tenka visai kita funkcija nei gaudant avižėle: čia masalui nereikia suteikti jokių judesių, taigi galima pasirinkti ir ilgesnę meškerę, kuria lengviau pakirsti užkibusią žuvį. Jei gaudoma tradiciniu būdu (stacionariai prie valo tvirtinant plūdę), užkibusi žuvis pakertama meškerykočiu, o varginama valą laikant rankomis, tačiau pastaruoju metu net žūklaujant žiemą vis populiaresnės tampa slankiojančios plūdės. Tokiu atveju kovoti su užkibusia žuvimi žvejui jau padeda ir elastingas meškerykotis, ir gera neinertinė ritė.
Šiais laikais gaminama daug įvairiausių žieminių meškerykočių blizgiauti. Daugelis jų puikiai tinka žiemą žūklauti su plūdele. Pastaruoju metu plūdininkus bene labiausiai vilioja šiuolaikiniu dugninių meškerių viršunėlės: kiekviena tokia viršunėlė – tai beveik gatava meškerėlė, kuriai tetrūksta rankenos. Pačios ploniausios tiktų net tiems, kurie pakirsdami dažnai nutraukia ploną valą. Tokia meškerėle gali pakirsti itin nervingai, tačiau net 0,08 mm valas atlaikys. Ramesni žvejai, žinoma gali rinktis ir kietesnes viršunėles.
plude.1
Beveik visose žūklės įrankių parduotuvėse galima rasti dugninių meškerių be žiedelių. Vienos būna trumpesnės, apie 40 cm ilgio, kitos ilgesnės, apie 70 cm ilgio. Jei dažniau žvejojama ne giliau nei 5 m, galima rinktis trumpesnę viršunėlę; jei žūklės vietoje giliau nei 10 metrų, viršunėlė (arba darbinė meškerėlė) turi būti ilgesnė nei 50 cm. Iš dugninės viršunėlės pagamintoje žieminėje meškerėlėje reikia pataisyti 4-5 žiedelius. Vidinis jų skersmuo turėtų būti gana didelis,kitaip prie pat žiedelių prišals valas. Praktika rodo, kad užtenka 5 mm skersmens žiedelių. Gaudant tradicine plūdine meškere ritė gali būti bet kokia, nes žuvis vis tiek varginama rankomis laikant valą. Kai ryžtamasi žvejoti slankiojančiomis plūdėmis, geriau pasirinkti neinertinę ritę, nes žuvį jau galima varginti meškerykočiu. Toks būdas gerokai patikimesnis, ypač tada, kai naudojamas labai plonas 0,08 mm valas arba kai užkibęs laimikis gana didelis. Žvejai gerai žino, kad žvejojant plūdinėmis meškerėlėmis ir naudojant labai ploną valą sulaukiama daugiau kibimų, be to, jie yra išraiškingesni, lengviau juos pamatyti. Plūdinei meškerėlei optimalus yra 0,10 mm valas. Iš bėdos galima naudoti ir 0,12 mm valą, tačiau tai jau viršutinė kartelė, kurios peržengti nevertėtų. Kuo storesnis valas, tuo sunkiau jis išsitiesina vandenyje ir tuo geriau “atsimena” ritės būgnelio skersmenį. Kai žūklės vietoje giliau nei 5 metrai, mikroskopinio svarelio valui ištiesinti gali nepakakti, ir bus labai sunku pastebėti kibimus.
Gaudant plūdinėmis meškerėlėmis naudojami labai maži plonos vielos kabliukai, kurių dydis parenkamas pagal masalą. Įvairių gamintojų kabliukai, veikiami apkrovos, elgiasi nevienodai: vieni atsilenkia, kiti lūžta. Patyrusių žvejų nuomone, pastarieji yra patikimesni. Žvejojant uodo trūklio lervomis dažniausiai naudojami 18-12 numerio, musės lervomis – 12-10 numerio, nedideliais sliekučiais –10 numerio kabliukai. Pavadėliai paprastai nenaudojami, nors žiemą raišioti kabliukus gana keblu. Pavadėliai naudingi tik tada, kai žūklės vietoje yra kliuvinių, tačiau pavadėliai netūrėtų būti ilgi – maždaug 10 cm ilgio.
Vienas svarbiausių žieminės meškerėlės elementų – plūdė. Geriausios kiek ištemptos plūdės, kurių svorio centras yra apačioje. Tokių plūdžių forma paprastai primena ištemptą lašą. Dažnai jos turi metalinį kylį ir itin ploną antenėlę. Antenėlė turi būti ne tik plona, bet ir labai lygi, kitaip ji greit prišals. Naudojamos ir antenų neturinčios plūdės, kurios visiškai paskandinamos vandenyje. Žiemą ruošiantys į žvejybą reikėtų tokių plūdžių:
0,15-0,17 g plūdės, jei ryšitės gaudyti seklesniame nei 3 metrų gylyje;
0,20-0,25 g plūdės, kai žūklės vietos gylis –3-5 metrai;
0,30-0,40 g plūdės žvejojant 5-10 metrų gylyje;
0,50-0,80 g plūdės, kaip žūklės vietoje giliau nei 10 metrų.
Didesnių plūdžių žiemą naudoti nepatartina.