Sturys (Atlantinis Eršketas) (Acipenser sturio) 1758m.
Sturys dar kitaip vadinamas atlantinis eršketas. Kūnas ilgas, 31-43 cm ilgio, geromis sąlygomis užauga net iki 5 metrų ir gali sverti iki 400 kilogramų. Pilvinė pusė plokščia, nugarinė – iškili. Šnipas ilgas, turi 4 ūsus. Nugara pilkšvai rusva arba pilkšvai rausva, o pilvas šviesus. Nugarinėje pusėje yra 9-14 kaulinių plokštelių, šoninėje 24-36, pilvinėje 10-12 labai stambių. Minta smulkiomis žuvimis ir bestuburiais.
Nerštui migruoja į Nemuno žemupį, todėl žuvis praeivė. Paplitusi Baltijos jūroje. Labai reta nykstanti žuvis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Suaugusios žuvys gyvena jūrose, šelfo zonoje, taip pat upėse per migraciją ir nerštą. Sturys aptinkamas šiaurės Atlante, Juodojoje, Viduržemio ir Baltijos jūrose, Ladogos ežere. Įplaukdavo neršti į daugelį Europos didžiųjų upių. Lietuvoje- į Nemuną ir jo intakus: Nerį, Merkį. Didesnėje arealo dalyje praktiškai išnykęs. 1939m. Nemune, ties Vilkija sužvejotas 250cm ilgio, 122kg sveriantis sturys. 1955m. Kuršių mariose pagauta 254cm ilgio ikringa patelė, sverianti 120kg. Gegužės pabaigoje- birželio pradžioje neršti plaukia į upes. Patinai subręsta 7-9, patelės 8-14metų. Neršia giliose ir srauniose upės vietose ant akmeningo ar žvyringo grunto, kai vandens temperatūra pakyla iki 14 laipsnių. Vislumas 0,2-5,7mln. juodų, lipnių ikrelių. Išneršusios grįžta į jūrą, o jaunikliai iki 3metų gyvena upėse. Auga greitai. Ilgis 3-5metrai, svoris 200-400kg.
Paskurinis rūšies arealo židinys, iš kur dar galima bandyti pagausinti sturius, yra Rionio upė (Juodosios jūros baseinas) ir šiaurės Atlantas ties Pirėnų pusiasaliu.
Lietuvoje sturių žvejyba uždrausta.
