Ešeriai - vandenų kareiviai

ming1ePavasarį, balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, kai vandens temperatūra pasiekia 10 C, tarsi dideli ir sunkūs bombonešiai pakyla nerštui didieji ešeriai. Dar žiemos pradžioje susimetę į nedidelius būrius dabar jie sudaro daugiatūkstantinę armiją, kuri turi vieną ir pagrindinį tikslą… nerštą. Tarsi pagal vado komandą patelės išleidžia ilgus, beveik iki metro ilgio nerštui skirtus ikrų kaspinus, prie kurių iš karto prisistato patinėliai. Lengvas chaosas rikiuotėje tęsiasi apie savaitę. Laikas nuo laiko, pasikeisdami vietomis, patinėliai asistuoja vis naujoms patelėms. Galvoti apie maistą nėra kada. Reikia atlikti svarbiausią pareigą.

Pavasarinė saulė kaitri. Jeigu šiaurės vėjas pamiršta mūsų kraštą, tai kylanti vandens temperatūra sužadina ir begalinį ešerių apetitą. Užuodusi maistą, bebaigianti nerštą armija pradeda persirikiavimą. Pirmieji atakai ruošiasi jaunieji pėstininkai. Lyg pagal nematomo vado įsakymą puolimas prasideda staiga. Bekylančios vabzdžių lervos, dėlės, įvairios kirmėlės ir vėžiagyviai užpuolami be jokio gailesčio. Antroje eilėje daugiau patirties turintys kariai įsiveržia su dar didesne jėga. Tada kliūna visiems, ir saviems, ir svetimiems. Vėliausiai fronte pasirodo armijos elitas, didžioji karininkija. Kuri labai skrupulingai ir gurmaniškai vertina kiekvieną auką. Gyvenimo patirtis daro savo. Ne kiekvienam ešeriui likimas skiria žvejo kabliuką

 

 

Po Muziejaus burėmis