Lydekų gaudymas rudenį

Šeštadienis, 02 Liepa 2011 02:00

Parašė Shniuras

Jauni varliukai, pasikeitę iš buožgalvių, tai pirmieji artėjančio rudens pranašai. Jie pasirodo rugpjūčio pabaigoje ir jeigu oras rugsėjį ir spalio pradžioj labai neatšąla, pasislepia žiemoti tik užėjus pirmiems rimtiems šalčiams. Ten, kur varlyčių yra labai daug verta bandyti gaudyti lydekas masalais, primenančiais šiuos sutvėrimus. Seniau buvo įprasta naudoti pačias varlikes masalui, bet dabar, atsiradus naujoms masalų rūšims, verčiau rinktis etiškesnį žūklės būdą - spiningą. Puikių rezlutatų galima pasiekti gaudant guminukais, primenančiais varlikę. Tačiau vien išoriškas masalo panašumas į varlę nepadės, reikia mokėti ir žinoti kaip teisingai jį traukti. Lydeka, gyvenanti priekrantėse ir laukianti varlių visą dėmesį sutelkusi I viršų, o kadangi į šonus lydeka mato prasčiau, todėl dažniausiai puola grobį, esantį jai virš galvos. Šviesaus dangaus fone galima lengvai pastebėti auką. Vakaruose pavasarį ir ankstyvą rudenį dažniausiai karaliauja paviršiniais masalai - vobleriai, poperiai, guminukai. Mūsų žvejai į šias naujoves žiūri labai atsargiai. O be reikalo, nes iki pusės rugsėjo, o kartais ir ilgiau, lydekos laikosi priekrantėse, medžiodamos varles.

Tokiu metu jos intensyviai medžioja esant saulėtam orui. Kiek vasarą jos lydekos vengė šilto vandens, tiek rudenį toks vanduo jas traukia. Paviršinius masalus tikrai verta išbandyti, tuo labiau, kad yra iš ko rinktis. Guminukų megėjai naudoja pačius lengviausius, arba plaukiančius galvakablius. Lietuvos parduotuvėse rasti plaukiantį galvakablį prilygtų tikram stebuklui, bet jų galima užsisakyti internetu. žūklė paviršiniais masalais gali tapti mėgiamiausiu, nustelbsiančiu visus kitus. Lydekų atakos kartais būna išties įspūdingos - būna, kad suerzinta lydeka iššoka iš vandens ir tik tada, iš viršaus puola masalą. Arba paskui voblerio keliamas bangeles galite pamatyti didesnę bangą, kurią kelia masalą besivejančios lydekos.

Labai praverstų pastebėti plaukiojančias vandenyje varles. Jas stebėdamas supranti, kodėl paviršinių masalų “specai” pataria kartas nuo karto pristabdyti masalą vienoje vietoje ir šiek tiek judinti jį koto viršūnėle. Varlė, plaukdama vis sustoja ir plūduriuoja, ilsisi, kartais koreguodama savo padėtį vandenyje kojomis, keldama menkas bangeles. Tinkamai “judinamas”, net ir visai nepanašus į varlę medžio gabalas, kelia lygiai tokias pat bangas. Kaip parodė stebėjimai, būtent šios bangelės ir yra esminis faktorius, išprovokuojantis lydeką puolimui. Paviršiniam masalui spalva neturi didelės reikšmės, nes stebimas jis iš apačios ir dangaus fone jis atrodo tamsus, taigi lieka judesys ir masalo keliami bangavimai.