Pati Aukštaitijos gamta nuo seno diktavo ne tik vietinių gyventojų pagrindines veiklas, pramogas, bet ir patiekalų įvairovę. Kulinarinio paveldo puoselėtojai pasakoja, kad aukštaičiai visais laikais dažniausiai valgydavo tai, ko prisirinkdavo miškuose, arba susižvejodavo apylinkėse tyvuliuojančiuose ežeruose.