Kalėdų rytas. Kas bažnyčioje poterius kalba, kas kalakutą ragauja. Na, o žvejai ligoniai prie stalo ramiai nusėdėti negali. Kaip visuomet Kalėdas sutinkame viename Dzūkijos kaime prie Dusios ežero. Ir kurgi ramiai nusėdėsi, kai TOKS ežeras pašonėj. Tą Kalėdų rytą pažvelgus į ežerą tolumoje matėsi keli juodi taškeliai. “Ligoniai” – žodis sukasi ant liežuvio galo, juk lauke - 16°C. Bet pripažinę, kad ir mes ne kitokie trise išsiruošėme ant ledo: pusbrolis Audrius, dėdulė Romas ir aš. Vėjo nebuvo, tad speigas pernelyg ir nesijautė, švietė saulė, akį džiugino apšerkšniję pakrantės medžiai ir vietomis ant ledo styrantys meldai, žodžiu – oras geras ir gamta pasakiška.
Kitą dieną į žvejybą išsiruošėme vos prašvitus. Oras nedžiugino. Nors sinoptikai pranešė, kad bus ne žemiau - 11°C, savo kailiu pajautėme tikrai ne mažiau -14°C ir dar žvarbų stiproką vėją. Kibimas buvo žymiai geresnis, nei prieš tai dieną. Kuojos kibo gana neblogai, žinoma uodo trūklio lervų vėl neatsisakė ir pūgžliai, o didesni ešeriai savo vietą užleido mažiesiems. Labai dažnai užkibdavo vos piršto dydžio ešeriukas, tokį paleidi, tuoj užkimba kitas. Ir juokinga, ir galų gale erzinti pradeda. Ir šį kartą lydekos, atrodo, tik žaidė su žuvelėmis, apkandžiodavo ir paleisdavo. Ir vis gi antroj dienos pusėj iššovė Audriaus vėliavėlė. Lydeka užkibo. Audrius ištraukė kokių 2 kg lydekaitę. Tuoj pat į tą pačią eketę Audrius įleido “šviežią” masalą, sakydamas, kad labai gali būti, jog vėl greitai užkibs. Kažkas buvo sakęs, kad toje vietoje, kur užkimba lydeka, tikimybė vėl greitai sugauti lydeką yra labai nedidelė. Atseit lydekos būriais neplaukioja. Pasirodo, ne visai tiesa… nespėjome nueiti nei 100 m., grįžtelėjame atgal – stovi ta pati vėliavėlė. Audrius pasileido bėgti, o kadangi fotoaparatas mano kišenėje ir tikrai nenorėjau praleisti progos nufotografuoti dar vieną laimikį, teko pabėgėti ir man. Audrius staigiu truktelėjimu pakirto lydeką, ištraukė labai greitai, net kablio neprireikė. Tai buvo nedidelis kokių 0,5 kg lydekiokas. Taigi, lydekų tądien buvo tik dvi.
Vakare vėjas nerimo, saulė nusileido. Su Romu susivyniojome meškeres ir sukome kranto link. Na, o Audrius (apie tokius sakoma – “vis negana”) iki paskutinės minutės tikrino vėliavėles. Nenuostabu, kad pasidavė azartui, kai iš eketės išlupi 14 kg lydeką, tai norisi sugauti dar didesnę. Būtent tokią lydeką Audrius Dusios ežere sužvejojo praeitą žiemą. Kiek pamenu dar ir 10 kg lydeką pernai sugavo. Romas, aišku, nuo sūnaus neatsiliko, pernykščiai laimikiai berods buvo ne mažesni kaip 3 kg. Ir šią žiemą Romas jau į savo sąskaitą yra įrašęs keletą lydekų (žvejojo prieš kokias dvi savaites tame pačiame Dusios ežere).