Nors šiemet švęsime šiltai, tačiau greitai turėtų pradėti šalti ir reikėtų susirūpinti, kur mūsų ritelė žiemos: ant dulkinos spintos, tvankiame dėkle ar drėgname vonios kampe.

Galite įrodinėti, kad jūsų ritė jau treji metai taip žiemoja ir nieko, tačiau kiekvienas vairuotojas žino, jog, nors automobilis ir gerai važiuoja, tačiau kas 10 tūkstančių kilometrų reikia keisti tepalą, kitaip - amen. O jei iš arčiau pasižiūrėtume, tai ritės mechanizmas ne prastesnis už automobilio. Čia prikimšta visokių sliekračių, krumpliaračių, strekčių, kulisų ir kitokių mechanizmų, kurie sukasi, trinasi, slankioja ir, aišku, dyla.

Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių darbų, kuriuos turi atlikti savo įrankius gerbiantis meškeriotojas, - pakeisti tepalą. Besisukdama ritė dyla, ir metalo dulkės patenka į tepalą. Trintis tarp ritės elementų didėja, ir ritė dyla dar greičiau. Be to, nereikia pamiršti, kad ritė yra ne reduktorius, o multiplikatorius (jos darbinis velenas sukasi greičiau negu pradinis velenas), todėl jos mechanizmų apkrovos būna nemažos. Labai svarbu, kad visos dalys būtų gerai suteptos, o tepalas naujas. Ypač tai turi būti aktualu tiems meškeriotojams, kurie sezoną pradeda anksti, kai oras dar gana šaltas. Reikia nepamiršti, kad esant žemai temperatūrai tepalas tirštėja, o metalo dulkės daro dar didesnį poveikį jo konsistencijai. Be to, kaip besaugotumėte ritę, į jos vidų vis tiek patenka labai smulkių vandens lašelių, kurie susimaišo su tepalu. Šie lašeliai žvejojant šaltyje sukietėja ir visai sėkmingai atlieka mechanizmų graužiklio vaidmenį. Tad laikas pasidėti ant stalo įrankius, ritę, apsišarvuoti kantrybe ir pradėti darbą.

Iš pradžių ritės vidų ir visus mechanizmus reikia kruopščiai išvalyti, kad neliktų seno tepalo. Geriausiai ritę visiškai išardyti ir kiekvieną detalę išplauti neaktyviu riebalų tirpikliu. Išplovus detales reikia išskalauti šiltame vandenyje, išvalyti skudurėliu ir gerai išdžiovinti.

Kitas žingsnis - ritės užpildymas nauju tepalu. Iš karto kyla klausimas: kokį tepalą naudoti? Tepalas turi būti nei per skystas, nei per kietas, taip pat turi gerai prilipti prie metalinio paviršiaus. Tik nebandykite į ritę pilti mašininės alyvos! Ji yra per skysta. Be to, tokia alyva labai greitai prasiskverbs į ritės stabdžius (jei jie sumontuoti ne būgnelyje, o ritės gale) ir iš jūsų frikcinio mechanizmo liks tik prisiminimas. Žinoma, po kokio mėnesio ar dviejų stabdys atsigaus, tačiau iki tol net ir visiškai užveržtas jis slys kaip peilis per sviestą.

Jei neturite tinkamos konsistencijos tepalo, įsigykite jo žūklės parduotuvėje. Mažos tūbelės užteks ne vienai ritei.

Tepant mechanizmus nereikia persūdyti. Per didelis tepalo kiekis taip pat nieko gero neduoda. Pagrindinę pavarą reikia sutepti atidžiai, tačiau taupiai. Didelį dėmesį reikia skirti sutepant pagrindinį veleną (ant kurio tvirtinamas būgnelis) ir jo slankiojimo mechanizmą. Kuo mažiau bus išdilęs šis mechanizmas, tuo geriau ritė suvynios valą ant būgnelio. Tepant reikia nepamiršti ir guolių. Ypač reikia atkreipti dėmesį, jei jūsų ritėje vienas guolis yra įtaisytas lankelyje valo vediklyje. Šis guolis darbuojasi gana nepalankiomis sąlygomis - į jo vidų patenka vanduo, dulkės, todėl jį reikia išardyti, išvalyti ir sutepti ne tik žiemą, bet ir meškeriojimo sezono metu.

Dar vienas svarbus ritės elementas - stabdys. Tie, kurie žvejoja plonais valais, gerai žino, kaip svarbu, kad stabdys patikimai dirbtų, neužsikirstų. Todėl prieš žūklės sezoną patartina jį išardyti ir kruopščiai išvalyti, išplauti ir išdžiovinti.

(Parengta pagal “Meškeriotoją”)