Markerinės plūdės sistema — gylio matuoklis žvejyboje fideriu

fider

Šiuolaikinėje  žvejyboje dugnine (fideriu) pusė  žvejybos sėkmės priklauso nuo pasirinkto taško. Taškas ( dugno vieta, kurioje žvejosime) surandamas pravedimo būdu (dugno stutksenimu) svarelio pagalba. Geriausia yra surasti dugno  anomaliją ,kuri, pagal jūsų nuomonę, ir yra perspektyvi vieta žūklei.

Bet iš tikrųjų, čia nėra pilna informacija apie pasirinktą vietą. Reikia žinoti ir dugno gylį. Yra būdas kaip tai patikrinti to paties svarelio pagalba. Užmetę svarelį  į pasirinktą vietą, pradedame skaičiuoti laiką  kada svarelis pasieks dugną, ir stebėdami  fiderio viršūnėlę. Kuomet viršūnėlė išsitiesina, tai reiškia, kad svarelis pasiekė dugną. Pavyzdžiui, 28 gramų svarelis apytiksliasi per 1 sekundę nuskęsta 1 metrą. Per kiek sekundžių svarelis pasiekia dugną ,toks ir yra gylis metrais. Bet šis gylio matavimo būdas yra apytikslis ir jo paklaida yra didelė ,kuri gali siekti iki 1 metro.

Praeitame straipsnyje pasakojau kaip nesunkiai galima tiksliai sužinoti savo žvejybos atstumą  tokiu, iš pirmo žvilgsnio sudėtingu,mechanizmu- gylio matuokliu. Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip, naudodami markerinės plūdės sistemą, galima taip pat išmatuoti gylį pasirinktoje vietoje centimetrų tikslumu. Iš pradžių šis matavimo būdas  atrodo sudėtingas, bet perskaičius šį straipsnį, tikiuosi taip jau nebeatrodys. Jūs suprasite, kad šis būdas  yra  paprastas.

Markerinė  plūdė ,markerinis svarelis ,markerinė meškerė - visi  šie įrankiai vadinami vienu žodžiu  ''Markeris''. Šis įrankis yra būtinas  karpių žvejyboje ,ir jį privalo turėti kiekvienas karpininkas. Karpių žvejyba yra ta pati dugninė žvejyba ,todėl  nenuostabu, kad daug tokių pačių ir panašių  įrankių ir sistemų  yra naudojama ir fiderio žvejyboje.  Paskutiniu metu markerinio koto turėjimas yra geras tonas pas fidermeistrus. Daug  kas juos ir turi ,bet šiandien pakalbėsime apie tai, kaip naudojant  fiderį, kuriuo paprastai žvejojame, ir markerinės plūdės sistemą, galima išmatuoti vandens telkinio gylį.

Prieš keletą metų  markerinę plūdę surasti Lietuvos žūklės parduotuvėse  buvo sudėtinga.

fider

Karpininkai užsakydavo jas tik savo ratui ,todėl šio plūdės prekystalio nepasiekdavo. Teko jas ir man užsakinėti iš užsienio. Šiuo metu, ilgai nemąstydamas, galiu pavardinti kelias Lietuvos internetines parduotuves ,o tai pat  2 – 3 parduotuves Vilniuje,  kur šias plūdes arba plūdės ir svarelio komplektus galima nusipirkti. Kainos svyruoja nuo 20 iki 100 Lt. Tad pasirinkti  yra iš ko.

Markerinės plūdės yra įvairių dydžių, nuo mažų iki didelių. Skirtumas tarp jų yra plūdės  keliamoji (išplaukimo) jėga, kuri apsprendžia su kokio dydžio svareliu rekomenduojama dirbti. Savaime suprantama, kad didesnė  plūdė greičiau ir lengviau išplauks. Tačiau komfortiškai užmesti didesnę plūdę reikės sunkesnio svarelio.

fider1

Paruošiame meskerę, su kuria žvejosime ar su kuria ruošiamėms stuksenti svareliu dugna. Praveriam valą pro visus žiedus. Po to praveriame pro žiedą svarelio, su kuriuo stuksensim dugną. Svarbu, kad svarelio suktukas būtų kuo didesnis , kad valas lengvai praslystų pro žiedą. Paprastai svarelio suktukai yra maži ,todėl   galima panaudoti spininginių blizgių žiedą. Po svarelio ant valo veriam silikoninį ar plastmasinį stoperį, kurio dydis turėtų būti didesnis nei svarelio žiedas.Paskui  valo gale pririšame plūdę.

Labai svarbu iš anksto  ant meškerės koto  pažymėti kelius taškus ir žinoti atstumą tarp jų (centimetrais).

fider3

Šie taškai padės mums matuoti valo,nuvyniojamo nuo ritės, ilgį. Liniuotės pagalba nuo ritės būgnelio pradžios pažymėkite atstumus ant meškerės koto (geriau 15, 30, 50 cm.)  . Tai galima padaryti laku ar paprasta izoliacija. Ant originalios markerinės meškerės šie taškai jau yra pažymėti gamykliškai.

Mūsų paruoštos meškerės su markerine sistema pagalba užmetame svarelį su plūde  reikalingu atstumu į prognozuojamą žvejybos vietą. Laukiame, kol svarelis pasieks dugną, ir pradedame sukti ritę. Kai plūdė atsirems į  svarelį, gulintį ant dugno, pajausime smūgį. Nuo šitos vietos galim pradėti matuoti gylį.

fider4

1. Plūdė prie svarelio ant dugno. Meškerę laikome horizontaliai krantui ir stovime toje kranto vietoje,  nuo kurios žvejosime. Kaip taisyklė, šioje užmetimo vietoje ir  turime pradėti gylio matavimą.

2. Atlaisviname ritės stabdį ,taip, kad ranka lengvai galėtume nutempti valą iki pažymėto taško,pažymėto ant meškerės koto .

3. Nutempiame valą ranka nuo ritės pradžios iki pažymėto taško ,skaičiuodami kiek kartų šią operaciją atliekame ir darome tai iki tol , kol  plūdė pasirodo vandens paviršiuje. Tuomet galime paskaičiuoti koks gylis yra šioje vietoje. Jei nutempėme valą 20 kartų  iki 15 cm atžymos, gylis siekia 3 metrus. Vėl sukdami ritę paskandiname plūdę iki svarelio ant dugno.

Normaliu režimu galima toliau stuksenti dugna ir kai mums atrodys, kad suradome įdomią vietą ,tokiu pačiu pincipu matuojame gylį.

fider5

Suradę reikiamą vietą, klipsuojame valą ant ritės. Čia bus taškas ant dugno,  kuriame mes gaudysime.

Yra dvi skirtingos nuomonės, kada gi reikia klipsuoti valą . Kai plūdė yra  prie dugno ar kai ant paviršiaus. Šiuo klausimu ginčijasi kompetentingi žmones taip kaip ir nesutaria:  kaip ir ,kokį valą geriau nauduoti dugninei -monofilinį ar pintą. Pasakysiu taip ,jei gylis iki 4 metru, aš klipsuoju valą ant rites kai plūdė yra vandens paviržiuje. Jei  gylis daugiau nei 4 metrai ,valą fiksuoju kai plūdė paskandinta ant  dugno. Kodėl taip , o ne kitaip- nežinau. Aš tiesiog pasirinkau vieno žymaus fidermeistro- sportininko rekomenduojamą būdą. Jo rezultatai patys kalba už save . Bet tai pat daugelis   naudoja ir kitą būdą ,ir negalima teigti, kad jis yra blogas. Čia jau jums spręsti patiems.

Aišku ,kai atvažiuojame žvejoti ,ieškodami perspektyvaus dugno taško ,stuksename dugną ir matuojame  gyli ,perkeliame  distanciją ant meškerių ir tam turim skirti nemažai laiko. Man  dažniausia tai užima iki 40 minučių. Bet patikėkit ,tuo verta užsiimti. Ir rezultatai gali būti tokie ispūdingi , geriau nei tada,  kai  žvejojote čia anksčiau ,net gi toje pačioje vietoje. Iš savo praktikos: kai mano  matavimai su markeriu ėjo į pabaigą,  ,mano kolega-žvejys buvo jau pagaves 2 karšiukus. Bet galutnis žvejybos rezultatas buvo mano naudai: 12 kg prieš 3 kg.Šį gylio matavimo būdą, mes galime naudoti tik stovinčiam vandeniui ir ten,  kur yra labai nedidelė  srovė. Ten, kur srovė  yra nemaža, visi skaičiavimai bus netikslūs.

Kaip ir rašiau ,viskas paprasta ir nereikia kažkokių specialių sugebejimų. Pabandykite ir nuspręskite,  ar to Jums reikia. Tik bandydami naujus įrankius ar žvejybos technikos naujoves,  mes tobulėjam kaip žvejai.

Straipsnis paruoštas pagal žūklės klubo "Fideris" medžiagą.