Orai Vilnius
Reklaminis skydelis

Grundulas (Neogobius melanostomus) 1811 m.

GrundulasGrundalus , Grundulas (Neogobius melanostomus) Pallas 1811, Gobiidae

Round Goby (GB), Kruglyak – Grundel (DE), Schwarzmund – Grundel (DE), Sortmundet kutling (DK), Ümarmudil (EE), Mustakitatokko (FI), Babka bycza (PL), Bychok – kruglyak (бычок-кругляк) (RU), Svartmunnad smÖrbult (SE).

Šiuo metu yra suklasifikuotos 212 genčių ir 1875 rušių šios šeimos žuvų. Grundalus yra didžiausių jūrinių žuvų šeimos atstovas. Ši žuvų grupė yra dar menkai žinoma. Kas met  aprašoma 10 – 20 naujų rūšių. Mūsų šalies žvejai dažniausiai sugauna Baltijos jūroje vieną jų rūšį Neogobius melanostomus, kurie yra kilę iš Juodosios ir Kaspijos jūrų.

Lietuvoje sutinkamos 6 grundalų rūšys.

Grundalus randami visame pasaulyje, gėlame, pusiau  sūrokame ir sūriame vandenyje.  Grundulai patenka į kitas eko sistemas per įsiurbimo vamzdžius arba balasto vandenį iš didelių laivų. Migruoja iš jūros baseino į upes ir kitus vandens telkinius.

Šios žuvys gyvena nuo sėkliaus iki 30 metrų gylio. Paprastai užauga iki 18 cm dydžio, bet pasitaiko ir individų kurie siekia 30 cm ilgio. Svoris iki 250 gramų. Grundalus turi kaip didelių varlių galvą su iškilusiomis akimis. Patinėliai yra didesni už pateles. Nors dydis dažnai priklauso ir nuo regionų, kur jie gyvena. Spalva nuo šviesiai pilkos su neryškiomis demėmis šonuose iki rudos su ryškiomis juodomis dėmėmis ar net  juodos spalvos. Juoda spalva būtinga neršto metu, nes patinėliai pakeičia spalvą į juodą, kad geriau nubaidytų kitas žuvis nuo savo saugomų lizdų. Charakteringas bruožas – aiški juoda dėmė, dažnai su geltonu apvadu, ant priekinio nugarinio peleko, galinėje pusėje.

Tai – dugne gyvenanti žuvis, paprastai randama šalia smėlėto, akmenuoto dugno, jūros struktūrų (prieplaukos, nuskendę objektai), bet gali įsikurti ir molingame, smėlingame dugne, kur daug humuso.

Neršia kas 20 dienų nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Patinėliai įkuria lizdą, į kurį patelės padeda kiaušinėlius.  Patinėliai saugo kiaušinėlius ir jauniklius. Dažnas nerštas suteikia jiems ekologinį pranašumą , prieš kitas rūšis, kurios neršia rečiau. Patelės  subręsta 2 – 3 gyvenimo metais ir aktyviai produkuoja iki 4 metų amžiaus. Patinai subręsta 3 – 4 gyvenimo metais. Po pirmo neršto sezono, patinėliai žūva. Vidutiniškai per nerštą patelės padeda nuo 320 iki 1000 vienetų , (2,2 x 3,9 mm) kiaušinėlių, kurie prisitvirtina prie akmenų.  Palikuonys išsirita per 18 dienų, pilnai išsivystę

Vidutiniškai grundulai gyvena 4 metus.

Grazu

Minta dvigeldžiais moliuskais, ikrais, žuvelėmis, vandens vėžiagyviais, vabzdžiais. Naikina vietinių žuvų populiacijas.

Mokslininkai skelbia, jog naujos žuvys žvejų vadinamos „bučiokais, byčiokais“, o specialistų – grundulais. Pastaruoju metu Kuršių mariose, Smiltynės pusėje, žūklaujantys žvejai pagauna jiems iki šiol nematytą žuvį.

Žvejai šias žuvis gaudo šiais masalais: krevetėmis, žuvų porcijomis, vištų kepenėlėmis.

Mokslininkai teigia, jog ši žuvis pavadinta grundulu į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Anot Žuvininkystės departamento laboratorijos vadovo Šarūno Toliušio, pirmieji grundulai šalies vandenyse aptikti prieš 6-8 metus, tik dabar jų populiacija labai išplitusi, nes jos yra labai vislios. Šarūno Toliušio teigimu, jis yra matęs žvejų, kurie pagautus grundulus nešėsi tiesiog kibirais. Tokį kibimą specialistas aiškina tuo, kad šios žuvys yra parazitai ir minta bet kuo, net kitų žuvų ikrais. Pasak mokslininko, tai nėra vertinga žuvis, esą geriau gaudyti ešeriukus ar pūgžlius, negu grundulus.

Juodažiotis grundalas pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse pirmą kartą pamatytas 2002 metais. Anot tyrėjo Egidijaus Bacevičiaus, Gdansko įlankoje esanti populiacija lėmė grundalų plitimą į kitus Baltijos jūros regionus. Manoma, kad į Lietuvos vandenis juodažiočiai grundalai pateko per Vyslą.

Ši žuvis konkuruoja su kitomis rūšimis dėl maisto išteklių, tačiau su Kuršių mariose plintančia atvykėle puikiai tvarkosi ir jų populiaciją reguliuoja kormoranai bei kiti jūriniai paukščiai. Tai lemia šios žuvies dydis bei lengvas prieinamumas sekliuose vandenyse, o dėl puikaus skonio ji taip pat gali būti naudojama kaip įprastinė maistinė žuvis. Vis dėlto nekreipti dėmesio į šios invazinės žuvies plitimą negalime. Labiausiai ši žuvis konkuruoja su plekšnėmis, o ir jų vislumas yra labai didelis.

Grundulų paragavęs žvejai tvirtina, jog jų mėsa yra balta ir skoniu primena menkę. Meškeriotojas džiaugėsi, jog grundulų nereikia skusti, esą pakanka išvalyti žuvies vidinius organus ir iškart galima kepti.

laimikis

Galima.valgyti

Reklaminis skydelis
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea