Willy Fries grafikos ir tapybos paroda ,,Žvejai“ 2011.07.20-09.03

Pirmadienis, 18 Liepa 2011 20:01

Parašė zvejams.lt

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) nuo liepos 20 d. iki rugsėjo 3 d. eksponuojama Willy Fries grafikos ir tapybos  paroda „Žvejai“ (Šveicarija).

Šių darbų sukūrimą inspiravo nevienkartiniai dailininko apsilankymai Kuršių nerijoje. Kaip rašė pats autorius knygoje „Werkstattbuch Willy Fries“ (W. Fries dirbtuvės knyga): ,,Vis fantasmagoriškesniu tampantis politinis judėjimas reikalavo nuo jo atsikvėpti, ieškoti tylos vidiniam brendimui. Į epochos duris beldėsi Hitleris. Šioje neviltį keliančioje situacijoje, kai regis šį pasaulį buvo beapleidžią visi dievai, gyvenimas Neringos žvejų trobelėse reiškė galimybę susikaupti.“

Parodą kuruoja Willy Fries fondas.

Daugiau apie menininką

Willy Fries (1907–1980) gimė Watwil, Šveicarijoje ten pat ir mirė.

Studijavo Ciuricho, Berlyno universitetuose bei Berlyno akademijoje. Paryžiuje mokėsi pas F. Leger ir A. Ozenfort. Studijų metu aplankė Italiją, Prancūziją, Olandiją. Kūrybinio kelio pradžioje didelę įtaką menininkui darė žymus vokiečių ekspresionistas E. Nolde, vėliau jis susidomėjo senuoju vokiečių menu. Daug dirbo religine tematika.

Dailininkas išmėgino įvairius dailės žanrus. Jis – tapytojas, grafikas, freskų kūrėjas. Pažymėtini paveikslų ciklai: „Pasijos“ (1936–1944) ir jų tęsinys „Kristaus gimimas“ (1944–1949).

W. Fries – įvairiapusis menininkas: tapė freskas, kūrė vitražus bažnyčioms, ligoninėms ir kitoms bendro naudojimo patalpoms daugiausia Rytų Šveicarijoje, o taip pat Berlyne, Bonoje ir Seifensdorfe. Nutapęs pasiją, kitus paveikslų ciklus bei ciklą „Kristus gimė“ (1944–1949), kur Kristus vaizduojamas Miuncheno griuvėsių fone, Friesʼas tapo žinomu menininku tuometinio bei pokarinio religinio meno kontekste. Jis buvo pagerbtas rengiant personalines parodas Šveicarijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

1962 m. jo paties režisuotas ir pastatytas filmas pagal pasiją „Suteik mums taiką“ (Gib uns Frieden) apdovanotas pripažinimo prizu tarptautiniame kino festivalyje Briuselyje ir transliuotas per daugelį televizijų.

1964 m. šv. Galeno Meno muziejuje pristatyta visa jo kūryba.

1970 m. Zalcburge apdovanotas Rembranto prizu.

Už pastangas pavaizduoti evangeliją mene 1972 m. jam suteiktas Berno universiteto teologijos fakulteto garbės daktaro vardas (doctor honoris causa).