Orai Vilnius

Atsakyti diskusijoje

Zanelis
IMAKATSU Javastick "valgomas" silikoninis masalas, kuris jau po truputi tampa legenda, gaudancia net labai pasyvia zuvi. Pats "kirminu" formos masaliukas yra pagamintas is labai minksto plastiko, o jo sonuose specialiai yra isspausti reveliai,kad masalui suteikt dar didesnio judesio, dar daugiau vibracijos. Masalo uodegele dirba net nuo menkiausio judesio, net uzmetus masala ir jam krentant link dugno jis jau sukelia bangavimo efekta.

Kadangi silikonas yra plaukiantis, tai patartina masaliuka naudoti su taip vadinama "laisva sistema". Tai gali buti drop shot, Carolina, Texas, pavadeline, Paternoster, svarelis su laisvai judanciu kabliuku ar net "wacky" . Javastick priskiriamas taip vadinamu pasyviu masalu rusei, todel kad priduot masalui judesi viliojanti zuvi reikia ne tik sukti rite, bet ir panaudoti spininga, juo patampyti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, suteikti masalui "sokinejimo" judesius. Taip pat nepamirsti pauzes, kurios daznai ir buna kibimo garantija. Yapac pauzes pasitarnauja zvejojant sroveje, kuri pati priduoda siek tiek masalui zaidimo.
Javastick gaminamas labai placiu spektru, dydis svyruoja nuo 1 colio iki 5 coliu. Spalvine gama patiks net labai isrankiam spiningistui. Atraktantai parinkti auksciausios kokybes, to pasekoje jie labai ilgai islieka silikono sudetyje.

Gamintojo ir pardaveju puslapiai:

http://www.imakatsu.co.jp/products/pro_a036e.html
http://www.ebay.com/itm/IMAKATSU-JAVA-S ... 0974811501
http://fishup.com.ua/shop/i361
http://www.valeks.com.ua/product/imakat ... yh-cvetov/
http://www.fish-river.com.ua/brands/imakatsu.html
http://www.ichibantackle.com/showmanufa ... e=IMAKATSU

Video:

Crazy Fish Polaris "klonas"


Imakatsu Javastick gaudo viska


3849 dienų
 
Zanelis
Silikoniniai masalai MAYSON

Straipsniai:
http://www.rybalka.com/tackle/приманки/mayson-съедобно-без-гмо/part6/#!/tackle/приманки/mayson-съедобно-без-гмо/
http://www.mayson-fishing.ru/

Video:


3849 dienų
 
Zanelis
SPRO "valgoma guma"

Pasak ekspertu, masalai impregnuoti labai stipriais kvapais ir skoniais, kurie isgaunami is veziagyviu.

Video:



Daugiau modeliu galima paziureti cia ir atsisiuntus is cia 2013 metu kataloga :
http://www.spro.com/
3849 dienų
 
Zanelis
Kaip spalvos veikia žuvies kibimą

Dabar žvejybos reikmenų parduotuvėse pardavinėjama begalės įvairiausių spalvų ir atspalvių masalų ir kai kada iškyla klausimas: kokią gi vis dėlto spalvą rinktis? Aišku, vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma, bet pabandysiu nors kaž kiek apie šį spalvų reikalą išsiaiškinti.

Pasakysiu iš karto kad, viskas priklauso nuo žuvies rūšies, vandens telkinio, metų laiko, žvejybos sąlygų,ir netgi nuo paros laiko. Peržiūrėkime kai kurių rušių žuvų matymo įpatumus ir požiūrio į atitinkamos rūšies masalų spalvas.
Skirtingų rūšių žuvys mato – skirtingai. Nors visi spalvų matymo niuansai iki dabar nėra visiškai išaiškinti. Pagal matymo tipus žuvis galima padalinti į tris grupes: su dieniniu matymu ( ešerys, kuoja, lydeka, raudė), su prietemoje matymu ( starkis, pugžlys) ir su naktiniu ( šamas, vėgėlė, ungurys).
Kai kurios rušies žuvys puikiai „įvaldę“ net du matymo tipus, pavyzdžiui dieniniu ir prietemoje ( karšis,plakis) arba dieniniu ir naktiniu ( karpis, karosas).
Žuvys su dieniniu matymu labai gerai atskiria spalvas. Ryškios netikros spalvos jas baido, o spalvos jų paties maisto jas vilioja. Žuvys turinčios gabumų matyti prietemoje, puikiai atskiria ryškias ir kontrastines spalvas, neryškių spalvų daiktus jos mato kaip juodus. Jas vilioja ryškios spalvos, kurios puikiai matosi iš didelio atstumo o įpatingai tokios spalvos kurios kotrastingumu išsiskiria iš aplinkos. Žuvys su naktiniu matymu, praktiškai spalvų neskiria. Kaip taisyklė, matomumas pas jas tik juodai - baltas.

Kai kurių rušių žuvų spalvų matymo įpatybės

Karšis.

„Įvaldęs“ dviejų tipų matymą karšis, net ir labai didelėje gelmėje sugaba atskirti spalvas. Kaip parodė praktika karšis, sugeba gerai atskirti baltą avižėlę nuo geltonos net ir 10 – 12 metrų gylyje. Ieškodamas maisto karšis naudojasi visais jutimo organais ir matomumas „goja“ ne paskutinį vaidmenį. Visu pirma jis reaguoja į kontrastus. Jį vilioja šviesuma ant tamsaus fono arba tamsuma ant balto. Todėl labai ryškūs ir labai išsiskiriantys iš aplinkos daiktai karšį labai išbaido. Todėl labai dažnai geltonos avižėlės, juodame dugno fone labiau yra kibesnės, nei rodos daugiau matomos sidabriškos ar baltos. Patyrę žvejai pabrėžia kad, šviečiant ryškiai saulei,ir gaudant avižėle su tamsiu kabliuku, kibimų skaičius yra didesnis nei su avižėle turinčią baltą ar sidabrišką kabliuką. Ir iš viso yra laikytina tai kad auksinės ir bronzinės avižėlės labiau universalesnės karšių gaudyme, nors ir baltos avižėlės prie prasto apšvietimo kai kada „sudirba“ visai neblogai. Avižėlės turinčios juodą spalvą tinka tik tada kai yra smėlėtas dugnas.

Lydeka.

Lydekos matymas yra pakankamai geras. Medžiodama ji visada orentuojasi į du jutimo organus – šoninę liniją ir matomumą. Esant geram apšvietimui lydeka sugeba įžvelgti iš pakankamai didelio atstumo savo būsimą auką ir nuspresti ar ji verta dėmesio ar ne. Kai yra prastas apšvietimas lydeka labiau orentuojasi į šoninę jutimo liniją, ir tada labaiu reikšmingas tampa masalo judėjimo charakteris,greitis,ir sukelemi virpesiai nei pačio masalo išorinė išvaizda ar jo spalva. Iš to galima padaryti paprastą išvadą: kuo skaidresnis yra vanduo ir šviesesnė diena, tuo ir masalas turi būti labaiu panašus į tikrą natūralių spalvų lydekos auką. Drumstame vandenyje ryškaus spalvinimo masalas gali labiau privilioti lydeką iš didelio atstumo ir padidinti kibimų skaičių.

Starkis.

Ši žuvis turbūt, turi patį geriausią regėjimą tarp visų žuvų. Visgi jo gyvenimo būdas yra geriau jaustis prietemoje. Starkis atskiria savo auką iš labai didelio atstumo pagal kontrastingumą ir judesius, ir į visiškai nejudančią auką starkis nereaguoja. Pavyzdžiui, gulintį dugne mailiuką starkis niekada neims, o net ir menkoje srovėje judantį, net ir žuvies gabalą starkis griebs iš karto. Todėl praktiškai visi starkių gaudymo metodai asociajuojasi su masalo judesių kaita ir staigiomis pauzėmis. Tada net ir masalo spalva nėra labai svarbi. Labiau svarbu, kad masalas būtų kontrastingas. Pavyzdžiui, upės tėkmėje geriau visada „sudirba“ „kislotnos“ ryškios spalvos ar dviejų spalvų masalai (pavyzdžiui, balta su raudona).
Ežeruose efektyviau naudoti sidabriškas blizges, kontrastiškumu išsiskiriančias nuo dugno ir matomas iš labai toli net ir neskaidriame vandenyje. Be to, sidabriška spalva labai primena aukšlę, ko gero patį skaniausią starkio grobį. Reikėtų atminti kad, geras starkio matomumas leidžia atskirti labai storą valą net ir drumstame vandenyje,jau nekalbant apie metalinius pavadėlius. Aišku traukiamas greitai masalas, pavyzdžiui blizgė leidžia „užglaistyti“ visus šiuos trūkumus, bet tarkime gaudant gyva žuvele kaip taisyklė – būna visiškas nesidomėjimas masalu.

Karpis.

Ši žuvis mato ir atskiria spalvas net iš didelio atstumo. Aišku kažkokių ryškių atspalvių masalai yra retai naudojami,nes karpis labai atsargi ir įtari žuvis,todėl jo kelyje atsiradęs netikėtai „kitoks“ daiktas jį baido. Gaudant karpius geriausiai naudoti masalus,labaiu matomus dugne, bet tuo pačiu ir natūralių spalvų – tamsiai raudonos, rudos, ir geltonos.

Karosas.

Karoso matymo įpatingumu yra trumparegystė. Jis labai gerai mato iš arti net ir labai mažus daiktus (pavyzdžiui,vėželius – ciklopus), atskiria jų spalvas, bet jau tarkime iš vieno metro ar dviejų jis gali atskirti tik labai didelius ir judančius daiktus. Karosas labai smalsus ir jį gali pritraukti masalas nepaprastos spalvos ar formos. Todėl gaudant karosus kažkokių specialių taisyklių kaip ir nėra. Su savimi reikia turėti kuo daugiau įvairių masalų ir jais eksperimentuoti.

Ešerys.

Ši žuvis puikiai atskiria spalvas bet, tuo pačiu yra labai smalsus,neretai priplaukia prie visiškai niekada nematyto masalo tam kad jį tik paliestų. Todėl, net ir neturėdamas visiško apetito, ešerys neretai atkreipia į masalus labai ryškių ir nepaprastų jam spalvų, priplaukdamas vien tam kad „pastuksentų“ į juos, bet retai kada praryja ir užsikerta. Labai dažnai kibimų banga išauga tada kai yra dažnai kaitaliojami ne tik masalai bet ir jų spalvos. Neiškentęs ešerys naujos spalvos staigiai puola ją ir godžiai ryja. Pačia patraukliausia ešerio spalva yra laikytina raudona, sidabrinė, ir juoda, todėl kad daugumas jo maisto regione esamų patiekalų yra tokių spalvų.

Kuoja.

Labai gerai skiria tiek spalvas tiek ir judrius daiktus ar net visiškai nejudančius. Kaip ir daugumą žuvų ją vilioja kontrastiškumas – tamsuma ant šviesaus ar šviesuma ant tamsaus, ir visgi ji saugosi stambių nepažystamų daiktų,ir pluakia nuo jų į šalį. Labai patraukliomis kuojai spalvomis yra laikomos tos kurios labai panašios į natūralias – raudoną, purvinai baltą,j uodą, žalią.
3849 dienų
 
NerijusM
As pvz pasidariau ant nerudyjancio plieno vielos, deja per stora panaudojau. Ant klokios 0,3-0,5 nerudyjancio pleino velos sistema turetu dirbti kaip pasaka. Taciau pabandziau ir ant florokarbono sistema irgi puikiai dirba.
4330 dienų
 
Nėra prekeivių
viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea