Žvejyba Jūrmaloje

jurmala.zvejyba

Visoje Latvijoje yra daugiai nei 5000 ežerų, tačiau labiausiai žvejus traukia žūklė Rygos įlankoje Jūrmalos pakrantėse ir Lielupės upėje, tekančioje taip pat per Jūrmalą. Žvejus iš visų Baltijos šalių Jūrmala traukia ir vilioja tiek vasarą tiek žiemą. Ir Baltijos jūros įlankoje, ir Lielupėje žvejyba yra licencijuojama, tai yra norint žvejoti, reikia įsigyti licenziją vietinėje savivaldybėje arba Jūrmalos Turizmo ir informacijos centre. Licenzijos žvejybai Jūrmalos vandenyse nėra labai brangios, kainuoja tik apie tris latus trims mėnesiams ir dešimt latų visiems metams. Žvejo bilieto kaina Latvijoje beveik nesiskiria nuo kainų Lietuvoje. Kartu su licencija kiekvienas žvejys su savimi privalo turėti ir žvejo kortelę. Visos iš licenzijų pardavimo gautos lėšos panaudojamos žuvų Jūrmaloje resursams atnaujinti ir gamtai saugoti.

Poledinė žūklė Jūrmaloje

Ilsėtis gamtoje su meškere rankoje mėgsta daugelis. Žvejybos aistra užvaldo kiekvieną, kuriam teko nors vieną kartą pasigalynėti su žuvimi, pajausti jos pasipriešinimą. Žvejai, galima teigti, yra tikri gamtos vaikai. Daugelį iš jų į gamtą traukia ne vien polinkis žvejoti, tai yra parsinešti namo laimikį, bet daugiau noras pabūti gamtoje, pajausti jos ramybę, pasiklausyti paukščių balsų. Pasyvūs žvejai tokiam poilsiui dažniausiai renkasi šiltąjį metų laikotarpį, tačiau užkietėję žūklautojai nekantriai laukia žiemos, kada žvejybos ypatumai ir būdai gerokai skiriasi nuo vasaros. Dauguma žvejų į Jūrmalą – patraukia sausio mėnesio pabaigoje, vasario mėnesį, kai į Rygos įlanką ir Lielupės žiotis atplaukia tūkstančių tūkstančiai, ypač žvejų labai mėgstamų ir vertinamų, stintų. Šios agurku kvepiančios žuvies žvejybos sezonas Jūrmaloje yra tikrai ypatingas. Tik pasirodžius įlankoje pirmosioms stintoms, galima sakyti, kad jų žvejyba Jūrmaloje įlankoje ir Lielupėje, vyksta ištisą parą. Vienus būrius stintos mėgėjų keičia kiti. Su išnuomotomis, šalia Lielupės kranto veikiančiuose nuomos punktuose, žvejybinėmis ledo rogutėmis, būriai žvejų traukia ledu ir ieško laisvos žvejybai vietos.  Suradę ilgam įsitaiso ant ledo ir vieną po kitos traukia iš po ledo kvepiančią stintą. Būreliais ant ledo susėdę žvejai ne tik mėgaujasi žvejyba, bet ir bendrauja tarpusavyje, šildosi karšta arbata iš termoso arba keliauja į krantą užkąsti ir pasišildyti ten esančiose kavinukėse.

Didelė dalis žvejų žvejoti į Jūrmalą suvažiuoja iš aplinkinių Jūrmalos miestų, sostinės Rygos ir visos Latvijos. Be latvių, būriais į Jūrmalą žvejoti, plūsta ir lietuviai. Nors Lietuvos pajūris, stintų žvejojimo vietos ir papročiai nuo latvių beveik  niekuo nesiskiria, tačiau žvejyba Jūrmaloje daug sėkmingesnė. Ne vienas žvejys, daug metų važiuojantis stintų žvejoti į Jūrmalos vandenis, teigia, kad Latvijoje stintų yra žymiai daugiau ir jos gerokai didesnės nei Lietuvos vandenyse. Kodėl taip yra, galima tik spėlioti, tačiau taip tvirtina kiekvienas kaimyninėje šalyje žvejojęs žvejys.

Žuvys Jūrmaloje. Rekordas

Jūrmalos vandens telkiniuose plaukioja apie 100 rūšių žuvų. Be stintų, labiausiai žvejai mėgsta lydekas, sterkus, upėtakius, karpius, karšius, lynus, šamus, ešerius, žiobrius, kuojas ir dar daugelį kitų žuvų, kurias gaudo ne tik žiemos metu, bet ir pavasarį, vasarą, rudenį. Žvejybai naudojami įvairūs žvejybos būdai, tai būtų žvejojimas su plūde, spiningavimas, išskirtinė ir įdomi žvejyba museline meškere. Ne vienas žvejys, pabuvojęs kaimyninėje šalyje su meškere rankoje, tikrai gali pasidžiaugti įspūdingais laimikiais. Pats didžiausias užfiksuotas rekordas žvejyboje, geriausias laimikis, yra 84,7 kilogramų svorio ir 242 centimetrų ilgio milžiniškas šamas, sužvejotas 2010 metais gegužės mėnesį Dauguvoje.