Plakamas žūklės ir verslo kokteilis

Pirmadienis, 28 Lapkritis 2011 22:16

Parašė Vida Bortelienė

Baltijos jūros priekrantėje mąžtant žvejų, tolesnis etnografinio verslo likimas kabinamas ant mėgėjiškos žūklės kabliuko.

Valstybės pareigą saugoti žuvų išteklius teisiškai reguliuoti sudėtinga - į norminius aktus prikaišiojama įvairių privačių interesų. Šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio pabaigos.

Naujoji straipsnių redakcija yra savotiška alternatyva komiteto pirmininko Jono Šimėno prieš metus pateiktam dokumentui, kuriame pakeitimų numatoma daugiau. Žvejų balsas tąkart svarstymą sustabdė. Tačiau Seimo narių siūlymas du projektus sujungti į vieną ir vėl kelia grėsmę priekrantės žvejų verslui.

Geri ketinimai

Seimo narys Andrius Burba, šiuo metu Aplinkos komitetui pateikęs Mėgėjiškos žūklės įstatymo straipsnių pataisas, LŽ aiškino norintis sudaryti geresnes sąlygas mėgėjų žvejybai ir daugiau surinkti lėšų už žvejams parduodamus leidimus. Taip pat esą būtina suderinti įstatymo nuostatas su Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, įtvirtintomis dar pernai, kad žvejai mėgėjai taip pat privalo skirti lėšų ištekliams atkurti ir saugoti.

Už mėgėjiškos žūklės leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus, mokama valstybės rinkliava. Tačiau leidimų platinimas turi daug apribojimų. Esą dabar žvejys mėgėjas gali įsigyti leidimą žvejybai tik darbo dienomis, darbo valandomis, prieš tai banke sumokėjęs nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir pateikęs mokėjimo kvitą. Tai užima daug laiko ir yra nepatogu, todėl ne visi už pramogą susimoka.

2010 metais buvo išduota daugiau nei 75 tūkst. leidimų ir licencijų žūklei. Skaičiuojant, kad tokiu būdu įsigyti leidimą žūklei gali užtrukti vidutiniškai apie valandą darbo laiko, o vienas dirbantysis Lietuvoje per valandą sukuria apie 33 litus pridėtinės vertės - tokios leidimų žūklei išdavimo sistemos ekonominė žala gali siekti apie 2,5 mln. litų kasmet. Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai reiškia, kad dar beveik pusė žvejų mėgėjų žvejoja neturėdami leidimų.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, A.Burbos projektas žvejams tikrai palankus, mėginama išspręsti nors vieną, lėšų surinkimo, problemą. „Šiuo metu diegiama aplinkosaugos elektroninių leidimų išdavimo sistema ALIS, kuriai skirta 3 mln. litų europinių lėšų, numato galimybę per viešąjį portalą gauti leidimą internetu, SMS žinute ar kitais būdais. Ji startuos kovą“, - sakė V.Graičiūnas.

Už teisę mėgėjų žvejybai būtų mokama daugiau nei šiuo metu, bet tiek, kad tai neapribotų žvejybos galimybių ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims - 50 litų metams, 20 litų mėnesiui arba 5 litai dviem paroms (savaitgaliui). Vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji turėtų teisę žvejoti nemokamai. Privačių vandens telkinių savininkai ir žūklės ploto naudotojai už vienos paros žvejybą tokiame telkinyje galėtų imti ne daugiau kaip 50 litų.

Prioritetai supriešina

Ankstesnis Aplinkos komitetui pateiktas svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas keitė visą įstatymą ir sukėlė Baltijos jūros žvejų bendruomenės išgąstį. Šiuo metu priekrantėje iš paskutiniųjų dar gyvuoja ir valtimis iki 12 metrų žvejoja apie pusšimtis įmonių. Jos šviežiomis ir rūkytomis žuvimis aprūpina kurortines gyvenvietes, kraštui suteikia etnografinio atspalvio. O svarbiausia - žmonės išlaiko savo šeimas. J.Šimėno projekto redakcija šiam vietos verslui pranašauja liūdną pabaigą.

„Reguliuojant žvejybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio, mėgėjų žvejybos plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą“, - teigiama 3 straipsnyje. Tokia nuostata veikiausiai užkirstų kelią Karklėje žvejams statyti prieplauką, kuriai numatyta skirti Europos Sąjungos žuvininkystės fondo lėšų, arba ateityje ja naudotųsi vien pramogautojai.

Naujo projekto siūlytojas A.Burba teigia nesutiksiąs, kad du variantai būtų plakami į vieną ir tokia žvejus kiršinanti nuostata išliktų Mėgėjiškos žvejybos įstatyme. „Mano projekte nė vienas punktas nekalba apie žvejybos ribojimą. Tačiau kiti sako, kad sujungus abu projektus į vieną galbūt pajudėtų ir anksčiau komitetui teiktų kitų sprendimų priėmimas. Aš tam nepritariu. Šimėno variante - per daug interesų. Jeigu projektai būtų sujungti, vargu ar įstatymas būtų priimtas dar šiemet“, - aiškino A.Burba.

Jūros žvejus vienijančios asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila LŽ teigė nesuprantantis, kaip galima prioritetą teikti pramogai, o ne sunkiai duoną užsidirbančiam žmogui. „Jeigu įstatymas įtvirtintų mėgėjų žvejybos prioritetą, jis užprogramuotų konfliktą. Priekrantės žvejams tektų nuolat aiškintis dėl užmestų tinklų. Jie jau buvo pas mane atvykę ir ruošiasi piketuoti prie Seimo, nes negirdi nei Žemės ūkio ministro, nei žuvininkystės valdžios pozicijos dėl tokio projekto“, - išsakė žvejų nuomonę A.Bargaila.