Seimas pritarė: žvejosime kaip lieps D. Grybauskaitė

Penktadienis, 14 Kovas 2014 08:43

Parašė Grynas.lt

Ketvirtadienį (2014.03.13) Seime vėl užvirė diskusijos dėl žuvininkystės įstatymo pataisų, kurioms savo pasiūlymus pateikė Prezidentė. Iš viso dėl šių pakeitimų balsavo 104 Seimo nariai, 80 pasisakė už Prezidentės veto, prieš pasisakė 6, susilaikė - 18.

Daugumos Seimo narių nuomone, pritarta prezidentės pasiūlymams žvejybos limitus palikti nustatyti Aplinkos ministerijai,  žvejybos kvotas skirti ne 15, o tik penkiems metams, o teisę  į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.

Kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, Prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.

Seimo narys Eugenijus Genvilas prieš balsavimą siūlė nepritarti Prezidentės pateiktiems pasiūlymams, nes jie, anot jo, neesminiai.

„Labiausiai ginčų sukėlęs straipsnis (dėl žvejybos kvotų skirstymo perleidimo Žemės ūkio ministerijai, o ne Aplinkos – red. past.) Prezidentei neužkliuvo. Prezidentė pateikė dalies straipsnių pataisymus – tai straipsniai, kurie daug diskusijų Seime nesukėlė. Prezidentės pasiūlyti pakeitimai nėra esminiai viso įstatymo fone, kai kurie jų tikrai gali būti diskutuojami ir ginčytini. Pavyzdžiui, tokia pataisa, kad kvotą reikia suteikti ne penkiolikai metų, o penkiems. Mes ir vakar komitete kalbėjome, kad priklausomai nuo to, kokia žuvis yra žvejojama, koks tos rūšies žuvies pasikeitimo ciklas – gali būti ir penki, o gali būti ir penkiolika metų“, - sakė E. Gentvilas.

Verslinė žvejyba neuždraudžiama, bet atsiras daugiau apribojimų

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad Prezidentės pasiūlymai yra svarbūs ir siūlė jiems pritarti. „Pritarkime Prezidentės pozicijai. Svarstomas įstatymo projektas yra šiek tiek daugiau nei vien įstatymas, tai apima ir perspektyvas gėlo vandens telkiniuose. Manau, kad šie telkiniai visų pirma turėtų būti skirti paprastiems žmonėms. Žuvį, skirtą pardavimui, sėkmingai ir toliau galime auginti tvenkiniuose“, - sakė V. Mazuronis.

Anot jo, daugelyje ežerų žuvų ištekliai išeikvoti, verslinės žvejybos neigiama įtaka jaučiama visuose žvejybos telkiniuose. V. Mazuronis sako pritariantis, kad kvotas skirstytų Žemės ūkio ministerija, tačiau žuvų išteklių limitus turėtų nustatyti Aplinkos ministerija.

„Prezidentės dekrete nėra verslinės žvejybos uždraudimo. Tie, kurie galvoja pritarkime dekretui ir verslinės žvejybos neliks Lietuvoje, netiesa. Kodėl Aplinkos komiteto dauguma pasisakė prieš dekretą? Supraskime, kad jeigu žmogus išsinuomavo vandens telkinį, gavo mokslininkų leidimą vykdyti verslinę žvekybą, jis tą leidimą gauna tik penkiems metams. Žuvis auga penki-septyni metai, taigi verslininkui perspektyvos investuoti į telkinį nėra - nes jis po penkerių metų praras leidimą. Antras momentas – įstatymo leidėjai siūlo, kad po trijų klaidų reikia atimti licenziją, prezidentė siūlo po vienos. Man iškyla toks klausimas – kodėl verslininkams, kurie moka vokelyje atlyginimą ir  būna pagauti, neatimamams verslas, o atimamas tik iš žvejų“, - savo poziciją prieš balsavimą išsakė A. Salamakinas.

Kas valstybei naudingiau: žvejai verslininkai ar mėgėjai?

„2013-aisiais metais iš žvejų mėgėjų leidimų surinkta 5,7 mln. litų. Įžuvinimui per tą laikotarpį buvo skirta 2,4 mln. Lt per tą laikotarpį. Iš žvejų mėgėjų perkamos įrangos valstybei sumokami mokesčiai siekia 38-40 mln. litų kasmet. Pažiūrėkime, kokią naudą duoda įmonės. Paaiškėjo, kad 35 žvejybos įmonės turi 10 tūkst. Lt įplaukų per metus. Jūs galite tuo patikėti? Ar galite patikėti, kad įmonė uždirbo po 800 Lt per mėnesį, man tuo sunku patikėti. Matau, kad šitoje veikloje yra labai daug neskaidrumo. Iš žvejų mėgėjų veiklos valstybei yra daug daugiau naudos“, - sakė Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Su juo nenorėjo sutikti kolega Bronius Pauža: „Šiandien ekonominės naudos veiksnio negalima skaičiuoti, nes nėra apskaitos. Žvejų verslininkų apskaita buvo vykdoma nuo nepriklausomos Lietuvos laikų, žvejų mėgėjų apskaitos, išskyrus dvi žuvų rūšis, Aplinkos ministerija nevykdo. Taigi apie kokią ekonomiką mes galime kalbėti? - retoriškai klausė jis. - Dėl skaidrumo, apie kurį visi kalbame, labai daug kartų šitą klausimą Kaimo reikalų komitete nagrinėjome. Prezidentės veto, kurį mes vakar svarstėme, mūsų teisininkai pateikė net 15 pastabų. Noriu paklausti – koks buvo paruošimo tų pastabų lygis?“

GRYNAS.lt primena, kad Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.

Paruošta pagal Grynas.lt informaciją.