Orai Vilnius

Karštos naujienos

Apie Kur tu, karpi 2013 varžybas

Prieš kelias valandas baidėsi „Kur tu, karpi 2013“ varžybos. Karpynė Raseinių rajone.  Fantastiškas poilsio kompleksas su puikiais pastatais ir interjeru.

 IMG 7643

DSC09753

 

DSC09761

Įdomu buvo jas sulyginti su prieš savaitę vykusiomis Runos taurės velkiavimo varžybomis. Pradedant priziniu fondu, baigiant organizavimo detalėmis. Dar kartą nulenkiu galvą prie runiečius. Karpininkams teko susimokėti apie aštuoniskart didesnį dalyvio mokestį. Apie triskart didesnis komandų skaičius. Keliskart daugiau rėmėjų. Bet tai nelėmė proporcingai didesnių prizų,  nemalonių organizacinių detalių ir savos, mano supratimu, nekaip atrodančios, lietuviškos specifikos  nebuvimo. Nors šiaip, iš esmės, „Kur tu karpi“ praėjo gan padoriai. Tik suku galvą į kokį „rinkos sektorių“ organizatoriai, žūklės klubas „vienam gale kablys“ taikė. Jei į tuos 40-50 komandų, kurie nieko, arba beveik nieko nepagavo, tai ryškiai nepataikė. Visi vienu balsu tvirtino, kad daugiau į šias varžybas nevažiuos. Jei į tą dešimtuką, kurie  dar kažką pagavo – tai gal ir pataikė. Laimėtojai lieka patenkinti tuo, kad laimėjo ir už tai jie linkę daug ką pakentėti ir nutylėti.

DSC09770

 

DSC09772

DSC09773

Taigi, 62 komandos. Dauguma – kauniečiai. 20 komandų. Vilnius -4,  Klaipėda – 5, Druskininkai – 3, Raseiniai – 7 komandos. Svečias iš Anglijos Craig Wood, dirbantis Rapala kompanijoje BMC koncerne. Pusvalandis jo Dynamite Baits pristatymo. Aiškiai mažai kam įdomu. Publika mažai klauso, garsiai kalbasi. Kiek sukluso kai svečias pradėjo pasakoti apie savo laimikius. Kažkaip norėtųsi, kad tokio lygio menedžeris mokėtų auditoriją labiau sudominti. Puikiai žinau, kad mūsų auditorija ne iš lengviausių. Tačiau reikia pastebėti, kad ir svečio pasisakymas buvo ne iš stipriausių. Pusvalandis raginimų : „ bandykite, pirkite, labai geri ir t.t.“. Ir jau labai didelis akmuo organizatoriams dėl nuolat stringančios aparatūros ir nieko nesimatančio ekrano. Gal patylėsiu, kad yra to sprendimo būdai. Tiesiog pamąstyti reikėjo. Ir reklama reklama reklama.... nuo pradžios iki pabaigos. Pradžioje dar kiek subtiliau, bet uždarymo metu taip brutaliai brukama, kad net ausyse spengė. Na, negi mes tokie primityvūs ir nemokame to švelniau ir subtiliau pateikti? Ar jau pas mus nepajudinamai prigijo tas primityvus televizinis stilius, kur prizinė  lenta, ant kurios parašyta 500Lt kainuoja dvigubai daugiau, nei ten parašyta suma.  Man rods šiltos rankų darbo žvejo kojinės su BTA logo kiekvienam dalyviui atneštų daug daugiau reklamos, nei bent trisdešimt kartų garsiai pakartotas BTA draudimo vardas. Pompastika pompastika pompastika.... Rėksminga, bet ne šilta ir žmogiška.

Man asmeniškai, atrodo, kad mūsų nedidelėje uždaroje valstybėje reklama turėtų būti asmeniškesnė. Labiau orientuota į kliento išlaikymą, o ne į naujo „paėmimą“. Dabar gi labai didelis dėmesys kažkokiai savitikslei reklamai. O mes norėtume, kad dėmesys būtų mums.

DSC09758

Taigi, svečias iš Anglijos šiek tiek pasigyrė savo laimikiais. Gražu. Paskui paminėjo, kad kažkur užstrigo jo bagažas, tad prie varžybų prisijungti galėsiąs tik po kelėtos valandų.

Vaikščiojau aplink tvenkinius ir manęs visi klausinėjo, kaip gi sekasi mūsų svečiui. Antroje dienos pusėje radau jį jau žvejojantį. Tipinė štekerinė apie 10m ilgio meškerė. Minimalistinė plūdelė. Ant meškerės galo nedidelė plastikinė taurelė, kuria vis pakreipdamas tiesiai ant plūdės užbirena po kelis trupinėlius pašaro. O pro ausis ir iš kairės ir iš dešinės jam skraido mūsiškių mėtomi vos ne žmogaus galvos dydžio pašarų rutuliai. Svečias vis kantriai sėdi ir birena. Mūsiškiai mėto kas 60, kas 80 ir daugiau metrų. Svečias laikosi savo nuomonės, kad metimo atstumas čia nieko nelemia. Mūsiškiai pradeda traukti. Svečias vis dar bando savo pirmąjį suvilioti. Praeina dar kelios valandos. Situacija nesikeičia. Jau pagautas ir vienas žymėtas karpis. Lyderiai jau turi kas po keletą, kas dar daugiau vienetų. Svečias vis birena..... Ateinu dar po kelėtos valandų - svečio nebėra. Štekeris nutrenktas ir svečias vaišinasi pirtyje. Vakare dar buvo grįžęs, bet tiek tądien, tiek per naktį ir iki kitos dienos pietų taip nieko ir nesugavo. Man asmeniškai tai keistokai atrodo, kai jie vis suvažiuoja į čia mus mokyti. Pradedant žūkle , baigiant pardavimais... .

IMG 7646

 

DSC09796

Dar keletas pastabų organizatoriams. Atvykus teritorija didelė ir visai neaišku kur eiti. Galop radus  - matau kad su „vienam gale kablys“ uniforma stovi bent dešimt vyrų. Na, pamaniau, viskas turėtų sklandžiai eiti. Deja, registruoja tik vienas. Eilė. Pradėjo vėluoti. Ir aplamai – kažkokie pasimetę be šeimininko klubiečiai buvo. Prie mano akių ištraukė žymėtą karpį. Negalime prisišaukti teisėjų. Atėjo. Pamiršo svarstykles. Vėl laukėme. Galop prisirinko teisėjų pustuzinis. Ir nei vienas negali pasakyti, ką tas žymeklis reiškia. Galop paviešino. Bronza. 200Lt. Paskui paaiškėjo, kad visgi ne bronza, bet sidabras. 1000Lt. Žymeklis visas pajuodęs. O įmušti tik metai.

DSC09777

 

DSC09782

Šiauriniame krante tualetas atvežtas tik dalyviams pakėlus skandalą. Nori – vaikščiok puskilometrį į restoraną.

 

9:30. Visi suvažiavę dar nuo aštuonių ir neturi ką veikti. Šeimininkai krapštosi su aparatūra. 9:50 – pirmieji žodžiai. Vėl stringa aparatūra. Už 550Lt vaikų namams aukcione KIA komandai parduodamas VIP sektorius, kuriame jie ir tapo lyderiais. Akcentuojamas raginimas būti blaivesniems. Po kelių valandų jau matau pačius organizatorius gerai „patempusius“. Baigiant varžybas – vėl ta pati istorija. Visi po nemigo nakties laukia. Šeimininkai krapštosi. Vėl aparatūra. Paskui dar sugalvoja, kad nepastatė dar vieno reklaminio stendo. Vyrai sugriuvę kas kur. Daugelis snaudžia. Prieš nosį statomas stendas. Ilgai. Ruošiamasi. Jau po 14:00, nors varžybos baigėsi dar 12:00. Ko jie negalėjo pasiruošti per tą parą – nesuprantu.

Dar vienas didelis akmuo organizatoriams – iš patikimų šaltinių – Karpynė jau kelinti metai iš eilės pasistengia, kad laimikiai būtų kuklesni. Seniau  yra supylę prieš pat varžybas pusantros tonos pašaro. Prieš šias varžybas sukėlė vandenį. Ir nors , pasak organizatorių, dar net neišgaudžius prūde buvusių 600kg karpių į jį suleista dar virš tonos – daugumai dalyvių kibimas labai prastas. Gal sukeltas vanduo kaltas, kas karpiui tikra tragedija yra. O gal tos tonos tik sapne buvo.

Beje, kadangi komandų buvo bemaž dvidešimčia mažiau, nei 2011 ir 2012 metais – ir sektoriai padalinti geriau. Didesni. Beveik nebuvo kampinių ar aiškiai prastų. Kibimą lėmė tik pašarai ir vėjo kryptis. Beje, vėjas gan stiprus. Klaipėdiečiai „Gremblinai“ sako, kad toks postipris vakaris laukiniams karpiams  - pats tas. Kultūriniams – velniai žino. Dar ir  lietutis nulynojo kartais. Vakarų – Šiaurės vakarų. Dvi pirmosios vietos – krante į kurį pūtė, nors ten iš viso buvo mažiau kaip 10 sektorių. Krante nuo kurio pūtė beveik išvis niekas nieko nepagavo.

Visos Kauno komandos gyrė Išlaužo tvenkinius. Pasak jų – su Karpyne nėr ko net lyginti.

Tikėjausi, kad pamatysiu daug ant boilių gaudančių. Mačiau gal tik vienus ir tai tik trumpai. Visi likę – kukurūzas, dzikutis, sliekas, kombinuotieji. Tikriausiai šiek tiek geriau kibo dzikučius su sliekais maišiusiems.

Labai sekiau pernykščių laimėtojų „Carp Max „ komandos pasirodymą. Turi vyrai savus pašarus, kuriais prekiaudami biznį daro. Vos spėja vežti. Iki tonos per savaitę.  Pernai su tais pašarais lyderiais ir tapo. Nuo tada ir užsikabino jais prekiauti. Smirdi lyg kažkokiu juodos duonos ir papuvusio slieko mišiniu. Gan nemalonus kvapas, tačiau du šiaurinio kranto lyderiai (jie patys ir Norvelita) gaudė su šiais pašarais. Pašarų rūšis – „Palete“. Visų kitų laimikiai šiame krante gerokai atsiliko (jei nevertinti Klaipėdiečių Liambda zondo pagauto 8,74kg žymėto sidabrinio karpio). Beje, sidabrinis susidomėjo makaronu.

DSC09808

 

DSC09809

 

Antrosios vietos laimėtojai Druskininkiečių „Ateities“ komanda (Darius ir Edgaras) gaudė ant žemiečio Renaldo Marčiukaičio „Mais“ pašarų. Juos daug kas giria. Neagresyvus ir ne saldus kvapas. Mesdami šėryklas „užminuoja“ labai dideliais kiekiais. Didelė stambių frakcijų dalis.

Lyderiai – KIA komanda savo pašarų neišdavė. Tačiau lupo ir lupo. Ir laimėjo daugiau nei dvigubu atotrūkiu nuo antrosios vietos. Šiose varžybose jie dalyvauja nuo pat pirmųjų 2001 metais. Gana daug buvo prisiekusių šių varžybų dalyvių, kurie  su jomis nuo tų pačių metų.

Trumpai apie vienus iš lyderių – Norvelitos komandą. Tėvas ir sūnus. Šeštoji vieta. Tačiau labiausiai nustebino, kaip tas smulkutis keturiolikmetis mėto. Šūviai vos ne po šimtą metrų.

 DSC09783

Meškerėlių įvairovė – nuo lengvo spiningėlio iki fenderio.  Bet visgi dauguma turėjo normalius karpinius kotus.

DSC09784

 

Pamačiau genialų, bet paprastą, kaip trys kapeikos išradimą – meškerės stovą iš žemėn įkalto kanalizacijos vamzdžio. Labai patogu. Niekas ant kotų neužmins. Labai aktualu naktį gaudant vėgėles, kur per tavo zoną praeina dešimtys.

DSC09794

Karpinėse sistemose nieko naujo. Gal tik užkliuvo beždžionėlių sistema, kur valą tempia na tik svarelis, bet ir reguliuojama spyruoklytė. Įmetu foto.

DSC09800

 

Dar mačiau daug reklamos aukų. Kalbu apie šėrimo raketas. Jos, matyt, tikrai patogios.

Vieni pirmųjų karpius turi Lazdijų „Seira“, Raseinių „Karpiai“. Kauno „Afganai“. Naktį daugumai kibo tarp 3:00 ir 5:00. Vėliau – ramu. Kai kas pagavo lyną. Vienai komandai bevyniojant kirto apie 1,5kg starkis ir jį ištraukė. Daug kas pagavo karšiokų, kuojų. Tačiau įskaitiniai – tik karpiai.

DSC09803

 

Lyg ir trūko didesnio spaudos dėmesio. Arba man nepavyko jų pastebėti.

19 valandą prabilo muzika. Karpiams tai aiškiai nepatiko, tačiau patiko Raseiniškiams. Mašinos per puskilometrį pastatyti nebuvo galima, nors įėjimas po 20Lt.

Taigi, apdovanojamos 10 komandų. Iš eilės nuo antrojo galo: 10. Žemaitė 8,5kg;9. Liambda zondas; 8. Daukšiai 9,98kg; 7. Carp Max; 6. Norvelita 15,45kg; 5. Azalis. Prizo atsiimti atėjo tik vienas, paaiškinęs, kad komandos draugas gatavas, 18,62kg; 4. Ardera 18,62kg; 3. Auksinio karpio šypsnys 22,97kg; 2. Ateitis 33,54kg; 1. KIA 69,3kg.

Lyderiams – šimano kotai ir karpinės ritės. Antrai – trečiai vietoms – čekiai po 500Lt bei Romados ir Kęstučio autoserviso čekiai. Žemesnėms vietoms – įvairių žūklės dovanų prikrauti maišeliai.  

Auksinis KIA automobiliu žymėtas karpis dar nepagautas.

Vidas Vilčinskas

V.Vilcinskas

Minėdami žvejų dieną, kviečiame žvejoti atsakingai

Žalieji ragina žvejoti atsakingai ir saugoti nykstančius žuvies išteklius

Pasaulyje didėjant vartojimui ir sparčiai senkant žuvies ištekliams šiandien žalieji, minėdami Tarptautinę žvejų dieną, kviečia žvejoti atsakingai.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio teigimu, prie jų išsaugojimo prisidėtų atsakingos žvejybos ugdymas. „Žvejyba Lietuvoje nuo seno buvo vienas iš svarbiausių amatų, tačiau ištobulėjus žvejybos įrangai, didėjant vartojimo mastams, šiandien žuvies ištekliai sparčiai senka. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad šiandien yra pereikvoti net 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – itin sumažėję. Jei norime išsaugoti savo žuvies išteklius, kai kurių rūšių žvejybą ir vartojimą reikia sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti“,  – sakė Linas Balsys.

grozis6

 

Specialios akcijos metu Lietuvos žaliųjų partijos lyderis kartu su komanda šiandien ruošiasi aplankyti Vilniuje esančias žūklės parduotuves ir padalinti žvejams skirtą informacinę medžiagą, kokiu laikotarpiu, kokias žuvis ir kokiais kiekiais leidžiama žvejoti. „Norime paskatinti žvejus žvejoti atsakingai ir paisyti nustatytų draudimų žvejybai. Žvejams reikėtų nepamiršti, kad norėdami gaudyti žuvis, turi įsigyti žvejo bilietą. Taip pat kiekvienas save gerbiantis žvejys sugautas žuvis, kurios yra mažesnės nei leidžiama, bei žuvis, kurias visiškai draudžiama gaudyti ar draudžiama žvejoti tuo metu, turėtų paleisti atgal į vandens telkinį. Taip padėsime atsikurti dėl vartojimo nykstančioms žuvims“, – kalbėjo L. Balsys.

Seimo narys pabrėžė, kad tam, jog būtų išsaugoti žuvies ištekliai, reikia griežtesnės žuvininkystės politikos, užtikrinančios, kad jie būtų valdomi pagal mokslininkų rekomendacijas. Taip pat tam, kad žvejai būtų suinteresuoti tausoti žuvų išteklius ir prisidėti užtikrinant pastovų jų lygi, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su žvejų bendruomenėmis bei jų švietimas.

Lietuvos vandenyse gyvena 24 rūšių apskritažiomeniai ir žuvys, kurias mūsų šalis, prisijungdama prie Berno konvencijos ir įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos, Europos Sąjungos ir pagal Berno konvenciją saugomos nėgių ir žuvų rūšys, gyvenančios (gyvenusios) Lietuvos vandenyse: jūrinė, upinė bei mažoji nėgė, sturys, perpelė, sykas, seliava,  lašiša, kiršlys, salatis, saulažuvė, skersnukis, srovinė aukšlė, sparis, žiobris, ožka, kartuolė, paprastasis kirtiklis, auksaspalvis kirtikli, vijūnas, šamas, paprastasis kūjagalvis, smėlinis ir paplūdimių grundalas. 

P.S. Kada, kokias žuvis galima gaudyti ir kiek viso paimti, rasite čia.

Žūklės klubai įstojo į Sportinės žūklės federaciją

2013m. balandžio 03d. įvyko Lietuvos sportinės žūklės federacijos konferencija. Be eilės aktualių klausimų buvo svarstomas ir naujų narių priėmimas į federaciją. Visi veiksnūs ir dalyvavę nariai vienbalsiai prabalsavo už žvejų klubų “Fideris”, “ZVEJYS.LT”, “Ant bangos”, “Žvejo tribūna” ir “Kibkit.lt” priėmimą į federaciją. Dėl reikiamo kvorumo trūkumo, federacijos valdžios rinkimai neįvyko. Artimiausiu metu bus kviečiama konferencija dar kartą tolimesniam darbui.

LSZF naujas

Tikime, kad klubų sukaupta patirtis ir energija padės atsigauti Lietuvos žūklės sportui.  Minėti penki klubai sudarys dugninės meškerės (fyderio) branduolį federacijoje. Taip pat laukiame ir žvejų-sportininkų pagalbos. Tik mūsų visų bendromis pastangomis užsitikrinsime skaidrią atranką į rinktinę, tobulėjimą bei rezultatus Lietuvos ir tarptautinėse varžybose.

Apie žvejybą priekrantėje be emocijų

Labai sveikintinas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko siūlymas uždrausti pramoninę žvejybą priekrantės zonoje, t.y. iki 20 m gylyje. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau buvo priėmęs tokį sprendimą 2008-05-14 protokolu Nr.14-3, bet Žemės ūkio ministerija, vadovaujama Danutės Kazimiros Prunskienės, neargumentuotai, neatsakingai ir ilgai atsirašinėjo, kad toks draudimas nebūtinas, neatsižvelgdama į žuvų populiacijos išsaugojimą.

ssus.jura

Žvejybos draudimą priekrantėje lemia keletas faktorių. Pirma, vienintelė Lietuva iš Baltijos jūros šalių žvejybos plotus padalijusi į priekrantę ir atvirą jūrą. Visos kitos Europos Sąjungos Baltijos jūros šalys turi įsivedusios 3-6 mylių zoną, kur verslinė žvejyba draudžiama. Ir tai moksliškai pagrįsta, nes priekrantės zonoje aktyviai maitinasi vertingų žuvų mailius, neršia jūrinės žuvys, per priekrantę migruoja į gėlųjų vandenų nerštavietes (marias, upes ir upelius) vertingos žuvys. Priekrantė - tai biologiškai jautri zona, kurioje lengviausia nualinti ar išnaikinti žuvų išteklius. Tą pajuto ir patys priekrantės žvejai, nes nuo 2000 m. priekrantėje vertingų žuvų, tokių kaip lašiša, otas, šlakis, starkis, sykas, sugaunama iki 10 kartų mažiau. Žvejybos verslas egzistuoja tol, kol yra ką žvejoti, todėl patys žvejybos verslo atstovai, kurie sieja savo ateitį su žvejyba, turėtų stengtis nenualinti žuvų išteklių, vykdyti racionalią ir išteklius tausojančią žvejybą. Šiuo atveju viskas labai daug priklauso ir nuo žmogiškojo faktoriaus.

Daugybė priekrantės žvejų, suvokę, kad tokia Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos ir pačios Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės politika naikina mūsų nacionalinius vidaus vandenų ir Baltijos jūros žuvų išteklius, investavo į žvejybinius laivelius ir žvejybos priemones, atitinkančias aukštesnius reikalavimus (plaukiojimo saugumas, darbo sąlygos, produkcijos kokybė, oro užterštumas, ekologiškumas, selektyvumas), ir patys pasitraukė iš priekrantės. Kelios dešimtys įmonių, kurias tenkina trumpalaikiai rezultatai, liko priekrantėje ir trimituoja kaip atstovaujančios didžiulei žvejų bendrijai, kuri aprūpina Lietuvą žuvimi. Pažvelgus į deklaruojamas jų pajamas, aiškiai matyti, kad iš jų neįmanoma pragyventi net vienam žvejui, nekalbant apie žvejybos priemonių išlaikymą. Peršasi išvada, kad arba deklaruojama keliasdešimt kartų mažiau, negu sugaunama, arba tai tik hobis.

Neapgaudinėdami savęs ir kitų, kad lietuviai liks be žuvies, o žvejai - be pragyvenimo šaltinio, drąsiai galime teigti, kad tai spekuliacija. Šalies kvotos išlieka tos pačios, ir ko neišnaikins priekrantėje, tą sugaus atviroje jūroje, taip patenkins ir vartotojus, ir išsaugos išteklius. Kas jau tikrai nenori nieko keisti, siūlau plukdyti žvejus mėgėjus žvejoti meškerėmis toje pačioje priekrantėje. Mėgėjai išteklių neišnaikins, o jiems atsigavus po 3-4 metų pajamos iš žvejų mėgėjų aptarnavimo, kaip ir visame pasaulyje, tikrai leis išgyventi. Arba pasinaudoti ES direktyva ir gauti kompensacijas už pasitraukimą iš šio verslo, aišku, jei tų įmonių laivai įregistruoti ne kaip pramoginiai, o kaip žvejybos. Pajamos bus tikrai didesnės nei kelerių metų deklaruojamos.

Kitas labai svarbus klausimas, siekiant išsaugoti žuvų populiaciją, - tai kvotų paskirstymas. Šiandien skirstant kvotas neatsižvelgiama į žvejybos būdą. Nors tai prieštarauja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. nacionalinio strateginio plano keliamiems tikslams ir prioritetams, t.y. neatsižvelgiama į įmonių, kurios vykdo žvejybą selektyvios žvejybos būdu, t.y. kurie daro minimalią žalą jų ištekliams, nenaikina jų nerštaviečių, žvejojamos tik leistino dydžio žuvys. Šie įrankiai yra menkiniai nustatyto akytumo tinklai ir ūdos (kabliukai). Tiek patiems žvejams, tiek mokslininkams yra gana aišku, kad žvejojant menkes tralu yra daroma didelė žala žuvų ištekliams. Traukiant tralą dugnu, naikinamos menkių nerštavietės, o sugautos neverslinio dydžio žuvys atrenkamos ir tiesiog išmetamos atgal į jūrą. Dauguma jų traumuotos ir lieka negyvybingos. Dažniausiai priegauda sudaro 50 proc. ir daugiau tralo turinio. Taip daromas tiesiog nusikaltimas. Bet tuos barbariškus žvejybos metodus gina Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Tai dar vienas žmogiškasis faktorius, kai dėžės rūkytų ungurių ar sūdytų lašišų svarbiau už ilgalaikių žuvies išteklių išsaugojimą. Nors dabar galimybių pakeisti nusistovėjusią tvarką yra daug daugiau. Žemės ūkio ministras yra daug šiuolaikiškesnis ir taip pat konservatorius, kaip ir siūlytojas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Tai suteikia vilčių įveikti įsisenėjusį Žuvininkystės departamento biurokratinį aparatą.

Ne mažiau svarbi tema - pramoninė žvejyba vidaus vandenyse. Bet tai jau kitos žinybos jurisdikcija, taigi ir kito straipsnio tema.

O tikriesiems žvejams, kurie tausoja žuvies išteklius, norėčiau palinkėti nei žvyno, nei uodegos.

Pagal ve.lt informaciją

Aplinkos apsaugos inspektoriumi per reidą padirbės ir ministras

Bet kuriame iš šalies vandens telkinių savaitgalį, sausio 26 ir 27 d., žvejosiantis poledinės žūklės mėgėjas gali tikėtis, kad jį patikrins aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie paprašys parodyti žvejybos leidimą, pasidomės, ar žvejys turi privalomą apsaugos priemonę – smaigus, įsitikins, ar jis laikosi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių. Per šį visoje šalyje vyksiantį reidą aplinkosaugos pareigūnams talkins ne tik neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, bet ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis dalyvaus reide Vilniaus regione.

IMGP0147

„Man šis reidas – tai proga paragauti kasdienės inspektoriaus duonos, pačiam įsitikinti, kokia mūsų mėgėjų žvejybos kultūra, pasikalbėti su žvejais“, – sako ministras. Jis juokauja, kad nors ir vilkės inspektoriaus uniforma, pažeidėjams nekels jokios baimės – tik inspektorius gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, apskaičiuoti žuvų ištekliams padarytą žalą. Valentinas Mazuronis tikisi, kad tokie reidai paskatins žvejus elgtis civilizuotai – įsigyti žvejybos leidimą, žvejojant ant ledo turėti smaigus, paleisti mažesnes, nei leistina, žuvis ir pan.

viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea