Sekmadienis, 21 Liepa 2013 21:34

Parašė Vidas Vilčinskas

Prieš kelias valandas baidėsi „Kur tu, karpi 2013“ varžybos. Karpynė Raseinių rajone.  Fantastiškas poilsio kompleksas su puikiais pastatais ir interjeru.

Įdomu buvo jas sulyginti su prieš savaitę vykusiomis Runos taurės velkiavimo varžybomis. Pradedant priziniu fondu, baigiant organizavimo detalėmis. Dar kartą nulenkiu galvą prie runiečius. Karpininkams teko susimokėti apie aštuoniskart didesnį dalyvio mokestį. Apie triskart didesnis komandų skaičius. Keliskart daugiau rėmėjų. Bet tai nelėmė proporcingai didesnių prizų,  nemalonių organizacinių detalių ir savos, mano supratimu, nekaip atrodančios, lietuviškos specifikos  nebuvimo. Nors šiaip, iš esmės, „Kur tu karpi“ praėjo gan padoriai. Tik suku galvą į kokį „rinkos sektorių“ organizatoriai, žūklės klubas „vienam gale kablys“ taikė. Jei į tuos 40-50 komandų, kurie nieko, arba beveik nieko nepagavo, tai ryškiai nepataikė. Visi vienu balsu tvirtino, kad daugiau į šias varžybas nevažiuos. Jei į tą dešimtuką, kurie  dar kažką pagavo – tai gal ir pataikė. Laimėtojai lieka patenkinti tuo, kad laimėjo ir už tai jie linkę daug ką pakentėti ir nutylėti.

Taigi, 62 komandos. Dauguma – kauniečiai. 20 komandų. Vilnius -4,  Klaipėda – 5, Druskininkai – 3, Raseiniai – 7 komandos. Svečias iš Anglijos Craig Wood, dirbantis Rapala kompanijoje BMC koncerne. Pusvalandis jo Dynamite Baits pristatymo. Aiškiai mažai kam įdomu. Publika mažai klauso, garsiai kalbasi. Kiek sukluso kai svečias pradėjo pasakoti apie savo laimikius. Kažkaip norėtųsi, kad tokio lygio menedžeris mokėtų auditoriją labiau sudominti. Puikiai žinau, kad mūsų auditorija ne iš lengviausių. Tačiau reikia pastebėti, kad ir svečio pasisakymas buvo ne iš stipriausių. Pusvalandis raginimų : „ bandykite, pirkite, labai geri ir t.t.“. Ir jau labai didelis akmuo organizatoriams dėl nuolat stringančios aparatūros ir nieko nesimatančio ekrano. Gal patylėsiu, kad yra to sprendimo būdai. Tiesiog pamąstyti reikėjo. Ir reklama reklama reklama.... nuo pradžios iki pabaigos. Pradžioje dar kiek subtiliau, bet uždarymo metu taip brutaliai brukama, kad net ausyse spengė. Na, negi mes tokie primityvūs ir nemokame to švelniau ir subtiliau pateikti? Ar jau pas mus nepajudinamai prigijo tas primityvus televizinis stilius, kur prizinė  lenta, ant kurios parašyta 500Lt kainuoja dvigubai daugiau, nei ten parašyta suma.  Man rods šiltos rankų darbo žvejo kojinės su BTA logo kiekvienam dalyviui atneštų daug daugiau reklamos, nei bent trisdešimt kartų garsiai pakartotas BTA draudimo vardas. Pompastika pompastika pompastika.... Rėksminga, bet ne šilta ir žmogiška.

Man asmeniškai, atrodo, kad mūsų nedidelėje uždaroje valstybėje reklama turėtų būti asmeniškesnė. Labiau orientuota į kliento išlaikymą, o ne į naujo „paėmimą“. Dabar gi labai didelis dėmesys kažkokiai savitikslei reklamai. O mes norėtume, kad dėmesys būtų mums.

Taigi, svečias iš Anglijos šiek tiek pasigyrė savo laimikiais. Gražu. Paskui paminėjo, kad kažkur užstrigo jo bagažas, tad prie varžybų prisijungti galėsiąs tik po kelėtos valandų.

Vaikščiojau aplink tvenkinius ir manęs visi klausinėjo, kaip gi sekasi mūsų svečiui. Antroje dienos pusėje radau jį jau žvejojantį. Tipinė štekerinė apie 10m ilgio meškerė. Minimalistinė plūdelė. Ant meškerės galo nedidelė plastikinė taurelė, kuria vis pakreipdamas tiesiai ant plūdės užbirena po kelis trupinėlius pašaro. O pro ausis ir iš kairės ir iš dešinės jam skraido mūsiškių mėtomi vos ne žmogaus galvos dydžio pašarų rutuliai. Svečias vis kantriai sėdi ir birena. Mūsiškiai mėto kas 60, kas 80 ir daugiau metrų. Svečias laikosi savo nuomonės, kad metimo atstumas čia nieko nelemia. Mūsiškiai pradeda traukti. Svečias vis dar bando savo pirmąjį suvilioti. Praeina dar kelios valandos. Situacija nesikeičia. Jau pagautas ir vienas žymėtas karpis. Lyderiai jau turi kas po keletą, kas dar daugiau vienetų. Svečias vis birena..... Ateinu dar po kelėtos valandų - svečio nebėra. Štekeris nutrenktas ir svečias vaišinasi pirtyje. Vakare dar buvo grįžęs, bet tiek tądien, tiek per naktį ir iki kitos dienos pietų taip nieko ir nesugavo. Man asmeniškai tai keistokai atrodo, kai jie vis suvažiuoja į čia mus mokyti. Pradedant žūkle , baigiant pardavimais... .

Dar keletas pastabų organizatoriams. Atvykus teritorija didelė ir visai neaišku kur eiti. Galop radus  - matau kad su „vienam gale kablys“ uniforma stovi bent dešimt vyrų. Na, pamaniau, viskas turėtų sklandžiai eiti. Deja, registruoja tik vienas. Eilė. Pradėjo vėluoti. Ir aplamai – kažkokie pasimetę be šeimininko klubiečiai buvo. Prie mano akių ištraukė žymėtą karpį. Negalime prisišaukti teisėjų. Atėjo. Pamiršo svarstykles. Vėl laukėme. Galop prisirinko teisėjų pustuzinis. Ir nei vienas negali pasakyti, ką tas žymeklis reiškia. Galop paviešino. Bronza. 200Lt. Paskui paaiškėjo, kad visgi ne bronza, bet sidabras. 1000Lt. Žymeklis visas pajuodęs. O įmušti tik metai.

Šiauriniame krante tualetas atvežtas tik dalyviams pakėlus skandalą. Nori – vaikščiok puskilometrį į restoraną.

9:30. Visi suvažiavę dar nuo aštuonių ir neturi ką veikti. Šeimininkai krapštosi su aparatūra. 9:50 – pirmieji žodžiai. Vėl stringa aparatūra. Už 550Lt vaikų namams aukcione KIA komandai parduodamas VIP sektorius, kuriame jie ir tapo lyderiais. Akcentuojamas raginimas būti blaivesniems. Po kelių valandų jau matau pačius organizatorius gerai „patempusius“. Baigiant varžybas – vėl ta pati istorija. Visi po nemigo nakties laukia. Šeimininkai krapštosi. Vėl aparatūra. Paskui dar sugalvoja, kad nepastatė dar vieno reklaminio stendo. Vyrai sugriuvę kas kur. Daugelis snaudžia. Prieš nosį statomas stendas. Ilgai. Ruošiamasi. Jau po 14:00, nors varžybos baigėsi dar 12:00. Ko jie negalėjo pasiruošti per tą parą – nesuprantu.

Dar vienas didelis akmuo organizatoriams – iš patikimų šaltinių – Karpynė jau kelinti metai iš eilės pasistengia, kad laimikiai būtų kuklesni. Seniau  yra supylę prieš pat varžybas pusantros tonos pašaro. Prieš šias varžybas sukėlė vandenį. Ir nors , pasak organizatorių, dar net neišgaudžius prūde buvusių 600kg karpių į jį suleista dar virš tonos – daugumai dalyvių kibimas labai prastas. Gal sukeltas vanduo kaltas, kas karpiui tikra tragedija yra. O gal tos tonos tik sapne buvo.

Beje, kadangi komandų buvo bemaž dvidešimčia mažiau, nei 2011 ir 2012 metais – ir sektoriai padalinti geriau. Didesni. Beveik nebuvo kampinių ar aiškiai prastų. Kibimą lėmė tik pašarai ir vėjo kryptis. Beje, vėjas gan stiprus. Klaipėdiečiai „Gremblinai“ sako, kad toks postipris vakaris laukiniams karpiams  - pats tas. Kultūriniams – velniai žino. Dar ir  lietutis nulynojo kartais. Vakarų – Šiaurės vakarų. Dvi pirmosios vietos – krante į kurį pūtė, nors ten iš viso buvo mažiau kaip 10 sektorių. Krante nuo kurio pūtė beveik išvis niekas nieko nepagavo.

Visos Kauno komandos gyrė Išlaužo tvenkinius. Pasak jų – su Karpyne nėr ko net lyginti.

Tikėjausi, kad pamatysiu daug ant boilių gaudančių. Mačiau gal tik vienus ir tai tik trumpai. Visi likę – kukurūzas, dzikutis, sliekas, kombinuotieji. Tikriausiai šiek tiek geriau kibo dzikučius su sliekais maišiusiems.

Labai sekiau pernykščių laimėtojų „Carp Max „ komandos pasirodymą. Turi vyrai savus pašarus, kuriais prekiaudami biznį daro. Vos spėja vežti. Iki tonos per savaitę.  Pernai su tais pašarais lyderiais ir tapo. Nuo tada ir užsikabino jais prekiauti. Smirdi lyg kažkokiu juodos duonos ir papuvusio slieko mišiniu. Gan nemalonus kvapas, tačiau du šiaurinio kranto lyderiai (jie patys ir Norvelita) gaudė su šiais pašarais. Pašarų rūšis – „Palete“. Visų kitų laimikiai šiame krante gerokai atsiliko (jei nevertinti Klaipėdiečių Liambda zondo pagauto 8,74kg žymėto sidabrinio karpio). Beje, sidabrinis susidomėjo makaronu.

Antrosios vietos laimėtojai Druskininkiečių „Ateities“ komanda (Darius ir Edgaras) gaudė ant žemiečio Renaldo Marčiukaičio „Mais“ pašarų. Juos daug kas giria. Neagresyvus ir ne saldus kvapas. Mesdami šėryklas „užminuoja“ labai dideliais kiekiais. Didelė stambių frakcijų dalis.

Lyderiai – KIA komanda savo pašarų neišdavė. Tačiau lupo ir lupo. Ir laimėjo daugiau nei dvigubu atotrūkiu nuo antrosios vietos. Šiose varžybose jie dalyvauja nuo pat pirmųjų 2001 metais. Gana daug buvo prisiekusių šių varžybų dalyvių, kurie  su jomis nuo tų pačių metų.

Trumpai apie vienus iš lyderių – Norvelitos komandą. Tėvas ir sūnus. Šeštoji vieta. Tačiau labiausiai nustebino, kaip tas smulkutis keturiolikmetis mėto. Šūviai vos ne po šimtą metrų.

Meškerėlių įvairovė – nuo lengvo spiningėlio iki fenderio.  Bet visgi dauguma turėjo normalius karpinius kotus.

Pamačiau genialų, bet paprastą, kaip trys kapeikos išradimą – meškerės stovą iš žemėn įkalto kanalizacijos vamzdžio. Labai patogu. Niekas ant kotų neužmins. Labai aktualu naktį gaudant vėgėles, kur per tavo zoną praeina dešimtys.

Karpinėse sistemose nieko naujo. Gal tik užkliuvo beždžionėlių sistema, kur valą tempia na tik svarelis, bet ir reguliuojama spyruoklytė. Įmetu foto.

Dar mačiau daug reklamos aukų. Kalbu apie šėrimo raketas. Jos, matyt, tikrai patogios.

Vieni pirmųjų karpius turi Lazdijų „Seira“, Raseinių „Karpiai“. Kauno „Afganai“. Naktį daugumai kibo tarp 3:00 ir 5:00. Vėliau – ramu. Kai kas pagavo lyną. Vienai komandai bevyniojant kirto apie 1,5kg starkis ir jį ištraukė. Daug kas pagavo karšiokų, kuojų. Tačiau įskaitiniai – tik karpiai.

Lyg ir trūko didesnio spaudos dėmesio. Arba man nepavyko jų pastebėti.

19 valandą prabilo muzika. Karpiams tai aiškiai nepatiko, tačiau patiko Raseiniškiams. Mašinos per puskilometrį pastatyti nebuvo galima, nors įėjimas po 20Lt.

Taigi, apdovanojamos 10 komandų. Iš eilės nuo antrojo galo: 10. Žemaitė 8,5kg;9. Liambda zondas; 8. Daukšiai 9,98kg; 7. Carp Max; 6. Norvelita 15,45kg; 5. Azalis. Prizo atsiimti atėjo tik vienas, paaiškinęs, kad komandos draugas gatavas, 18,62kg; 4. Ardera 18,62kg; 3. Auksinio karpio šypsnys 22,97kg; 2. Ateitis 33,54kg; 1. KIA 69,3kg.

Lyderiams – šimano kotai ir karpinės ritės. Antrai – trečiai vietoms – čekiai po 500Lt bei Romados ir Kęstučio autoserviso čekiai. Žemesnėms vietoms – įvairių žūklės dovanų prikrauti maišeliai.  

Auksinis KIA automobiliu žymėtas karpis dar nepagautas.

Vidas Vilčinskas