Spaudos puslapiai ŽUVŲ ĮVEISIMO VALSTYBINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE paslaugų pirkimo  ...

  Tūkstančius vyrų staiga užvaldžiusi stintų karštinė jau pareikalavo dviejų gyvybių. Tačiau ant marių ledo vis tebeplūstantys žvejai savo kaltės neįžvelgia, o nerangumu kaltina gelbėjimo tarnybas ir 112 operatores. Kelią pastojo vanduo Paaiškėjus, kad ketvirtadienio naktį ant Kuršių marių ledo įlūžęs nuskendo žvejys, Pagalbos centrui ėmė skrieti įvairūs kaltinimai. Esą naktį į nelaimę pakliuvę žvejai operatorėms bandė aiškinti, kad situacija ant ledo tapo pavojinga. Tačiau Pagalbos centro darbuotojai esą galėjo neįvertinti padėties. Pirmasis pagalbos paprašęs žvejys paaiškino, kad ties kelio į Nidą 14 kilometru ant marių ledo atsivėrė properša ir jis negali grįžti į krantą. Apie antrąją nelaimę, nusinešusią 51-erių Šakių gyventojo gyvybę, žvejai pranešė tiesiai pasieniečiams ir kariškių koordinaciniam gelbėjimo centrui. "Vietiniai žino, kad šiose vietose per valandą gali atsirasti properšų. Ką tik perėjęs tvirtu ledu, po kurio laiko grįždamas išvysti atvirą vandenį. Taip nutinka dėl čia tekančių srovių ir šaltinių", – pasakojo Smiltynės gyventojas Remigijus Dailidė. Neringiškiai ar žvejojantys klaipėdiečiai apie tokius "siurprizus" žino, o netikėtai išsimaudyti eketėje dažniausiai tenka atvykėliams žvejams. "Mes ant ledo nelipame be virvės. Norime to ar ne, tačiau pirmiausia patys turime savimi rūpintis", – kolegas gėdijo smiltyniškis R.Dailidė. Žvejojo visą naktį Ketvirtadienio naktį properšos atkirstam žvejui niekas į pagalbą neatskubėjo. Pasieniečių laivas ant oro pagalvės dėl sangrūdų išplaukti negalėjo, kariškių sraigtasparnis nepakilo dėl rūko. Valandą tirštame rūke klaidžiojęs žvejys vis dėlto išsiropštė į krantą. Naktį Neringos pusėje žvejoję vyrai dienraščiui pasakojo, kad išsimaudžiusiųjų buvo ir daugiau. "Visa bėda, kad pakilo rūkas, – eketes vos buvo galima įžiūrėti. Supratę, kad geruoju gali nesibaigti, pasukome atgal į krantą", – apie naktinius nuotykius pasakojo klaipėdietis Stasys. Tačiau niekas iš Bendrojo pagalbos centro darbuotojų nesusimąstė, kad informacija apie nestabilų ledą Neringos pusėje gali baigtis tragedija. Pavieniai pranešimai buvo palaikyti nesvarbia informacija. "Jei būtume žinoję, kad naktį buvo ir daugiau incidentų, būtume sprendę, kaip reaguoti. Yra įvairių būdų – galima siųsti patruliuoti iki ryto laivą ant oro pagalvės. Negalintiems pasiekti kranto galima pagelbėti nusiuntus ugniagesių automobilį. Iš kranto automobiliu apšvietus ledą, žvejams būtų buvęs orientyras, kaip sugrįžti saugiai", – versijas dėliojo Karinių jūrų pajėgų kapitonas leitenantas Antanas Brencius. Įlūžo properšoje Paryčiais ant marių plūstelėjo nauja žvejų banga, nė vienas jų nebuvo įspėtas sukti roges atgal. Penktą valandą pirmuoju keltu į Smiltynės pusę iš Klaipėdos pajudėjo didelė žūklautojų minia. Į sausakimšą keltą netilpo didelis žvejų būrys, prireikė papildomo reiso. "Ryte turėjome net tris papildomus reisus, labai daug žvejų", – teigė Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas. Pirmuoju keltu į Neringą persikėlė ir pirmoji šiemet marių ledo auka vėliau tapsiantis Romas Virvila. Kartu su šiuo vyru skubėjo dar du jo bičiuliai. Namus Šakiuose kompanija paliko apie pirmą nakties. "Jis buvo aistringas žvejys, o poledinė žūklė jam buvo gerai pažįstama", – apie vyrą pasakojo žmona Skirmantė. Vyrai, palikę automobilį kelkraštyje, ties 14 kelio Smiltynė–Nida kilometru, užsiropštė ant ledo. Pirmasis ledu patraukė R.Virvila. Paskui jį sekė abu bičiuliai. Nepastebėję, kad pateko ant plonyčiu ledu užtrauktos properšos, vyrai įlūžo. Pirmasis panėrė Romas, paskui ėjęs šakiškis taip pat įlūžo. Trečiasis bičiulis puolė prie įlūžusio draugo. Kol vyrai išsikapanojo, Romas pradingo po ledu. Pagalbos centrą aplenkė Keltu atplaukusi dar viena žūklautojų minia ant ledo ropštėsi net nežinodama, kad paryčiais mariose jau nuskendo žmogus. Tik išvydę laivą ant oro pagalvės "Viesulas", vyrai ėmė įtarinėti, kad kažkas atsitiko. Vakar apie 11 val. narams pavyko rasti nuskendusio šakiškio kūną. Kretingiškis Rolandas dienraščiui pasakojo, kad trijų įlūžusių vyrų per tirštą rūką net nesimatė. "Tik išgirdome šaukiant, kad vyrai įlūžo. Puoliau skambinti 112. Operatorė liepė niekur jiems neiti", – pasakojo žvejys. Pagalbos puolę prašyti ir kiti ant ledo buvę žvejai ėmė skambinti Pakrančių apsaugos rinktinės budėtojo telefonu. "Su Pagalbos centru neįmanoma susikalbėti, kol išaiškini situaciją, gali po ledu atsidurti", – pyko žvejai. Įspėjamieji ženklai Šakiškiams padėjęs kretingiškis Rolandas stebėjosi, kad niekas daugiau į šią properšą neįsmuko. "Juk galima ją pažymėti, aptverti ir kitaip paženklinti. Visa masė žvejų nuo kelio pajudėjo. Paskui juos dar ir kiti galėjo įsmukti", – nuomonę dėstė vyras. Neringos savivaldybė vakar rytą pastatė įspėjamuosius ženklus, kad ledas – pavojingas. Policijos pareigūnai ėmė tramdyti pakelėje mašinas paliekančius vairuotojus. "Sustabdyti šios masės neįmanoma. Ledas storas, tačiau yra daug properšų", – aiškino Neringos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas. Situaciją komentuodamas Karinių jūrų pajėgų, kurioms pavaldus Koordinacinis gelbėjimo centras, atstovas A.Brencius tikino, kad negali vertinti Bendrojo pagalbos centro veiklos. "Informaciją mes gavome iš dviejų šaltinių – apie nelaimę pranešė pasieniečiai, o vėliau mūsų budėtojui paskambino įvykio liudininkas", – pastebėjo A.Brencius. Vakar Klaipėdos policija gavo ir vyro pasigedusios žmonos pranešimą, kad dar kovo 1-osios vakarą 44-erių jos sutuoktinis išėjo žvejoti stintų ir pradingo. Debreceno gatvės gyventojas ketino žvejoti Neringos pusėje. "Ne mūsų reikalas" Tai ne pirma kuriozinė situacija, susijusi su Bendruoju pagalbos centru. Prieš mėnesį Klaipėdoje siautus stipriai audrai, 112 pagalbos telefonu paskambinęs klaipėdietis pranešė, kad vieno daugiabučio kieme pavojingai kybo nutraukti laidai. "Operatorė pareiškė, kad tai ne jų tarnybos reikalas ir liepė skambinti elektros tinklų darbuotojams. Kita istorija nutiko Smiltynės gyventojui. Vyras, sužinojęs, kad Vėžaičiuose gyvenantį tėvą gali būti ištikęs insultas, puolė skambinti 112. Tačiau Pagalbos centro darbuotoja pareiškė, kad tai – ne jų reikalas. Panikos apimtas sūnus bandė įtikinėti, jog Pagalbos centras turėtų pranešti ugniagesiams apie nelaimę, kad šie išlaužtų duris, prie kurių jau stovi medikų ekipažas. Apie Pagalbos centro darbo kokybę atsiliepia ir kitos tarnybos. Kartą Nidos patruliai buvo nusiųsti į Taikos gatvę pasirūpinti gulinčiu žmogumi. Neradę nurodyto namo, vyrai Pagalbos centro paklausė, kokiame mieste įvyko nelaimė. Paaiškėjo, kad įvykio būta ne Nidoje, o Klaipėdoje. Rolandas Milius, Bendrojo pagalbos centro vadovas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius (BCP) pirmąjį pranešimą apie pagalbos poreikį gavo 2 val. 43 min. Asmuo, įvardijęs save žveju, paprašė pagalbos. Jis negalėjo tiksliai nurodyti, kokia jam pagalba reikalinga, sunkiai sekėsi su juo susikalbėti, nes galbūt buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Operatorei jis paaiškino, kad bando grįžti į krantą, bet suabejojo, ar priekyje nėra properšos. BPC pareigūnė pasiteiravo, ar jis turintis kuo pasišviesti kelią, ar žino, kuria kryptimi eina, ar mato krantą ir paprašė apibūdinti, kur yra. Sulaukusi atsakymų ir įvertinusi situaciją, operatorė patarė jam toliau neiti, o laukti gelbėtojų. Nedelsiant informacija buvo perduota gelbėjimo tarnyboms. Dar vienas skambutis apie pagalbos prašymą buvo gautas 6 val. 20 min. Neprisistatęs asmuo pranešė apie nuskendusį žmogų. BPC operatorei nurodęs apytikslę nelaimės vietą, dar informavo, kad reikalinga pagalba ir kitiems netoli nelaimės vietos esantiems žvejams. Vėliau pasieniečiai informavo, kad dėl blogų oro sąlygų nėra garantuoti, jog sraigtasparnis pakils, o dėl ledo sangrūdų gelbėjimo laivas negalės pasiekti nukentėjusiųjų. Nuo vasario 18 d. visi telefoniniai skambučiai yra įrašomi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai iš Neringos savivaldybės teritorijos dėl techninių nesklandumų pagalbos skambučiai nepasiekia BPC Klaipėdos skyriaus. Tokiu atveju "pasiklydusį" skambutį gauna rajoninis policijos komisariatas, apie kurį BPC ne visada būna informuotas. 2011 m. buvo gauti keturi pranešimai apie į nelaimę ant Kuršių marių ledo patekusius asmenis. Šių paieškos ir gelbėjimo operacijų metu buvo išgelbėti 7 asmenys. 2010 m. vyko viena gelbėjimo operacija, kurios metu išgelbėti 5 asmenys. 2009 m. sausio–kovo mėnesiais vyko 11 gelbėjimo operacijų Kuršių mariose. Jų metu buvo išgelbėta 40 asmenų. http://www.grynas.lt/gamta/article.php?id=42713893 ...

Savaitgalį Neringoje vyko „Stintapūkio“ žiemos šventės renginiai. Dalyviai grožėjosi užšalusias Kuršių marias papuošusiomis ledo skulptūromis, poledinės žūklės mėgėjai išvydo, kaip neringiškiai gasrsais vilioja į tinklus stintas ir net patys bandė tai daryti.     Parnidžio kopos papėdėje ant užšalusių Kuršių marių ledo atidaryta neįprasta ledo skulptūrų galerija labiausiai sudomino į Neringą atvykusius žvejus. Kūriniai vaizduoja šiandieninius aistringus poledinės žūklės mėgėjus, kurie žiemą būriais kiurkso ant ledo ir traukia stintas meškerėmis nepaisydami žvarbaus šalčio, sniego pūgų. Viena iš ledo luitų išskobta skulptūra primena Kuršių nerijoje iki šiol neužmirštą šimtametį poledinės žūklės būdą - bumbinimą. Per stintmetį Pervalkos, Preilos ir Juodkrantės žvejai po ledu spurdančias žuvis į tinklus viliodavo garsais - medinėmis kultuvėmis daužydavo į eketes įspraustas išdžiovintas lentas. Tai darant būtina visą laiką kartoti magiškus Neringos senbuvių kuršių žodžius - „stinta pūkis“. Žvejus vaizduojančios skulptūros išpjautos iš storų žalsvokos spalvos Kuršių mario ledo luitų. Originalaus žiemos simpoziumo sumanytojui juodkrantiškiui Albertui Danilevičiui sukurti ledo galeriją po atviru dangumi padėjo bendraminčiai, Neringos meno mokyklos moksleiviai. „Marių ledas - paslaptinga ir labai įdomi medžiaga. Ne žmogus, o pati gamta vėliau tobulina ledo skulptūras. Pagrindiniai šios galerijos lankytojai žvejai pamatys, kaip permainingais orais ledo kūrinių formos ir spalvos keičiasi“, - kalbėjo A. Danilevičius. Neringiškiai ledo skulptūromis grožisi ne pirmą kartą. A. Danilevičiaus darbai anksčiau buvo eksponuojami ties Juodkrante užšalusioje Gintaro įlankoje, poledinės žūklės gerbėjų pamėgtoje Preilos gyvenvietėje. Nuo penktadienio šurmuliavusioje „Stintapūkio“ šventėje buvo ką veikti ir vaikams, ir suaugusiems. Žmonės lankėsi žiemos pramogų parke, stebėjo vaišių alėjoje vykusias nuotaikingas blynų kepimo varžybas. Vietiniai žvejai, mariose išsikirtę eketes, patys žvejojo ir svečius mokė gaudyti stintas senoviškai - kultuvėmis bumbinant medines lentas. Šventės dalyviai savaitgalį nuo kranto stebėjo, kaip ant užšalusių Kuršių marių lenktyniavo Nidoje vykusio Baltijos šalių ledrogių čempionato „Ice-Blokart“ dalyviai. http://www.lrytas.lt/-13296722241329306022-stintap%C5%ABkio-%C5%A1vent%C4%97je-ledo-skulpt%C5%ABros-ir-magi%C5%A1ki-%C5%BEvej%C5%B3-ritualai.htm?utm_source=rss&utm ...

  Lietuvos pajūryje šį savaitgalį laukiama stintų gaudytojų ir valgytojų: Palangoje rytoj organizuojama „Palangos stinta 2012“, o Neringoje nuo šiandien iki sekmadienio vyks „Stintapūkio šventė“. Tačiau IQ kalbintas žvejys Rolandas Kažimėkas neslėpė, kad žūklės mėgėjams ši žuvis nėra pati įdomiausia. Daug metų kulinarija besidomintis žurnalo žvejams redaktorius R. Kažimėkas sako, kad virtuvės eksperimentams stintos nėra tinkamiausia žuvis. „Mėgstu eksperimentuoti ruošdamas jūrines žuvis. O su stintomis viskas labai paprasta, čia nėra ko ruošti: šiek tiek apvolioju miltuose, kad būtų traškios, ir kepu. Iš prieskonių stintoms renkuosi tik druską. Ši žuvis yra specifinio skonio, todėl ją ruošiant, mano nuomone, svarbiausią tą skonį išlaikyti, o ne užgožti“, – sakė R. Kažimėkas. Nors kai kurie jo žvejai bičiuliai mėgsta stintas marinuoti, pats R. Kažimėkas savo virtuvėje pripažįsta tik keptas stintas. Stintų žvejyba, kuri šį savaitgalį ant Kuršių marių ledo pritrauks būrius žmonių, R. Kažimėko taip pat nežavi. „Man stintos – pernelyg banali ir paprasta žuvis. Man reikia, kad žuvis būtų didesnė, kad traukiama priešintųsi. Bičiulis žvejys Paulius Korsakas irgi apie stintų žvejybą mano panašiai. Gal, sėdint būryje žvejų ant marių ledo ir vieną po kitos traukiant stintas, ir atsiranda to azarto. Bet man stintas žvejoti neįdomu“, – sakė R. Kažimėkas. Jo nuomone, Palangoje kasmet organizuojama šventė taip pat pirmiausia yra skirta smalsuoliams ir valgytojams, o ne žvejams. „Šventė įdomi, tik ji ne visai susijusi su žvejyba. Tai labiau tokia mugė, šurmulys, pasižmonėjimas. O žvejai tuo metu iš tiesų sėdi ant ledo ir traukia žuvis“, – sakė R. Kažimėkas. Agurkais kvepiančių žuvų šventė Palangoje prasidės stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto. J. Basanavičiaus gatvėje miesto kavinės siūlys paragauti keptų, rūkytų, marinuotų, netgi vytintų stintų. Pirmą kartą per šventės istoriją bus rengiamas stintų barbekiu čempionatas, kurio dalyviai rungsis ruošdami patiekalus iš stintos ir menkės. Čempionato žiūrovai bus vaišinami žuviene. Neringoje didžiausi „Stintapūkio“ renginiai suplanuoti prie Neringos sporto mokyklos bei ant Kuršių marių ledo. Šiandien Nidoje rengiamas ledrogių čempionato dalyvių pasirodymas, o rytoj poledinės žūklės varžybose „Preilos blizė 2012“ rungsis žvejai. Neringos istorijos muziejuje bus pristatomas senovinis žvejybos būdas, vadinamas „bumbinimu“. Specialiai šiai šventei sukurtos skulptūros iš Kuršių marių ledo, stovėsiančios ant molo ties Neringos sporto mokykla. Stintų šventės kasmet rengiamos ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV Meino valstijoje vasario 3-4 dienomis taip pat vyko stintų festivalis, kurio akcentu tapo persirengėlių paradas. Kiekvieną žiemą stintų festivalis bei žūklės varžybos rengiamos ir Pietų Korėjos Gangwon-do mieste. http://iq.lt/iq-life/zvejys-r-kazimekas-stintas-smagiau-valgyti-nei-gaudyti/ ...

Beveik penkiskart brangsiantys metiniai žvejybos leidimai žvejus mėgėjus visame krašte verčia kuo skubiau stoti į draugijas ir klubus. Tokių organizacijų nariams minėti leidimai yra nemokami, jie taip pat gali mėgautis kitais narystės pranašumais.      Pagal Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas už teisę žvejoti valstybiniuose telkiniuose nuo balandžio žūklautojams pinigines teks atverti kur kas plačiau nei iki šiol. Metinis leidimas kainuos ne 11 litų, kaip yra dabar, o 50 litų. Nenorėdami, kad prie ežerų ar upių leidžiamas laisvalaikis grėstų tokiomis išlaidomis, žvejai mėgėjai suskubo belstis į draugijų būstines. Jiems labiau apsimoka mokėti narystės tokiose organizacijose mokesčius. Priima dešimtimis Minėtos pataisos numato, kad draugijų nariams leidimai žvejoti bus nemokami. Tad nenuostabu, jog jose ėmė sparčiai daugėti naujokų. Vien į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD)  Marijampolės skyrių per pusantro mėnesio priimta 30, į Šakių skyrių - 15 naujų narių. LMŽD Marijampolės skyriaus žuvininkas Valentinas Aleknavičius LŽ teigė manąs, kad iki pavasario naujokų rasis dar ne viena dešimtis. "Tai nutiks, kai jau visi sužinos, kiek kainuos žvejybos leidimas, ir supras, kad būti draugijos nariu labiau apsimoka", - sakė jis. V.Aleknavičius pabrėžė, kad draugija siūlo naujiems nariams, sumokėjusiems kiek daugiau nei 50 litų (už įstojimą ir nario bilietą), žvejoti ne tik 14 draugijos skyriaus išsinuomotų vandens telkinių, bet ir dar 6 rajonuose, su kuriais yra susitarta dėl žvejų mėgėjų mainų.  Tai, kad brangsiantys leidimai žvejus mėgėjus veja į draugijos glėbį, taip pat patvirtino Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Gintautas Liepuonis. Kuo daugiau - tuo geriau LMŽD vadovai tokia tendencija tik džiaugiasi. Kaip LŽ teigė šios draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis, kuo žvejai bus vieningesni, tuo jie labiau parodys, kad yra susirūpinę vandens telkinių ištekliais. "Žinodami apie įstatymo pataisas, žvejai mėgėjai pradėjo galvoti, kaip jie toliau žvejos. Akivaizdu, kad žvejybos leidimų kaina tikrai nemažės", - sakė E.Bukelskis. Anot jo, mūsų krašte tokių leidimų kaina buvo keliskart mažesnė nei aplinkinėse valstybėse. Lenkijoje ir Latvijoje jie metams kainuoja apie 200 litų. Todėl žvejai mėgėjai iš kaimynų šalių tebevažiuoja žvejoti į Lietuvą. Manoma, kad ir 50 litų kainuosiantys leidimai jų neatbaidys.  "Manau, kad į organizacijas susibūrusių žvejų mėgėjų gretos gausėja ne be pagrindo. Jie jau pradeda suprasti, kad valstybė pasirūpinti žuvų gausa vandens telkiniuose nebeturi finansinių išteklių. Reikia prie to prisidėti ir patiems. Juk kur kas maloniau žvejoti ten, kur ką nors tikrai pagausi", - įsitikinęs E.Bukelskis. Mažiau pažeidėjų Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Česaitis pabrėžė, kad pavieniai žvejai, išsipirkę leidimus, gali žvejoti tik neišnuomotuose vandens telkiniuose. Tokių yra labai nedaug. "Žvejojančiųjų iš viso be jokių leidimų - mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidėjų - pastaraisiais metais sumažėjo keletą kartų. Dabar pasitaiko tik pavienių atvejų", - sakė jis. Aplinkosaugininko teigimu, prie to prisideda ir draugijų, įvairių žvejų būrelių nariai, kurie patys saugo savo išsinuomotus vandens telkinius bei rūpinasi žuvų įveisimu. Tačiau ir aplinkosaugininkai, ir žvejai pripažįsta, kad iki šiol daugelis vandens telkinių buvo įveisiami minimaliai. Padidėjus žvejybos leidimų kainai, tikimasi, kad žuvų į telkinius bus prileidžiama 2-3 kartus gausiau nei iki šiol, nes tam turės būti skirta pusė visų už leidimus surinktų pinigų. http://lzinios.lt/Lietuvoje/Gimtasis-krastas/Zvejai-masiskai-verziasi-i-draugijas   ...

  Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) ragina gyventojus prieš lipant ant ledo įsitikinti ledo tvirtumu ir nerizikuoti gyvybe. JGKC kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošę suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad dėl sudėtingų gamtos sąlygų gebėjimo operacijų vykdymas yra apsunkinamas arba tampa neįmanomas, todėl ne visuomet jų baigtis gali būti sėkminga. Todėl gyventojai raginami būti atsakingais už savo gyvybes ir saugotis patiems nelipant ant nestabilaus ledo. Pernai vasario - kovo mėn. JGKC gavo 6 pranešimus apie į nelaimę ant nestabilaus Kuršių marių ledo patekusius žmones bei vieną nuskendusį asmenį. Reaguojant į minėtus pranešimus buvo organizuotos gelbėjimo operacijos, kurių metu išgelbėta 12 asmenų. Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, reikia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tiksliai pranešti apie įvykį, įvykio vietą (bent apytikslę vietą ar orientyrą, kurį matote), - ragina JGKC. Gavęs pranešimą  apie įvykį, JGKC organizuoja paieškos ir gelbėjimo operaciją, koordinuoja operaciją vykdančių pajėgų veiksmus, jiems vadovauja, taip pat koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos  suteikimą nukentėjusiems išgelbėtiems asmenims, jų nugabenimą į saugią vietą. JGKC parengta saugaus elgesio ant ledo atmintinė     Kokius daiktus pasiimti? Einant ant ledo rekomenduojama turėti: 6-15 metrų ilgio storesnę virvę (pageidautina su užrištais per visą ilgį, kas 0,5 m. mazgais). Tam labai tiktų automobilio vilkimo lynas; magnetinį kompasą arba mobilų telefoną su kompaso ar GPS funkcijomis arba GPS prietaisą (angl. Global Positioning System – Visuotinė padėties nustatymo sistema); mobilų telefoną su pilnai įkrautu maitinimo elementu, hermetiškame dėkle; žemėlapį; šviesos šaltinį (žibintuvėlį, fakelą, signalinę raketą, fotoaparato blykstę ir pan.); garso šaltinį (švilpuką, garso sireną ir pan.); gelbėjimosi liemenę; šviesos atšvaitus; ryškios spalvos drabužius; žiebtuvėlį ar degtukus; tvirtą lazdą; bent vieną komplektą sausų rūbų. Ką reikia žinoti prieš einant ant ledo? Niekada nelipkite ant ledo vienas! Prieš lipdami ant ledo, įsitikinkite jo tvirtumu. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio. Netvirtas ledas yra baltas, matinis ar gelsvas, nes jame yra daug oro. Ledas tarp meldų yra labai pavojingas.Ploniausias ledas yra virš šaltinių ir upelių. Sniegu užpustytas ledas yra labai pavojingas, jis visada plonesnis ir lūžta be būdingo traškėjimo. Ledas labai pavojingas atodrėkių metu. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdsakų. Jeigu yra – eikite jais, nes tai jau išbandytas kelias. Lipdami ant ledo, turėkite peikeną (tvirtą ledo kirtiklį) arba tvirtą lazdą, su kuriais bandykite ledo tvirtumą. Pakankamai tvirtas ledas yra prakertamas tik po smūgių į tą pačią vietą. Jeigu vanduo pasirodo po pirmojo stipraus smūgio – grįžkite! Neikite toliau, jei ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti. Eidami grupėje, niekada neikite vienas šalia kito, o eikite vienas paskui kitą 5 - 6 metrų atstumu. Bandykite  ledo tvirtumą su peikena ar tvirta lazda prieš save. Pirmas turi eiti lengviausias iš grupės ir tik po jo sunkesni. Eikite  čiuožiančiais žingsniais, neatitraukdami kojų nuo paviršiaus ir statydami jas plačiai, kad kūno svoris             pasiskirstytų tolygiai. Apeikite vietas, kurios užneštos sniegu.   Judėdami ledu, būkite visada pasiruošę atsikratyti nešamų daiktų. Jeigu ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti, geriau grįžkite į krantą tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote. Nešokite ant atskilusios ledo lyties, nes ji gali neatlaikyti jūsų svorio ir apsiversti. Kaip elgtis žūklavietėje? Nelikite vienas žūklės vietoje (įvykus nelaimei, niekas  jums nesuteiks pagalbos); atvykę į žūklės vietą arba perėję į kitą vietą, artimiesiems praneškite kuo tikslesnę savo buvimo vietą; nesibūriuokite vienoje vietoje; negręžkite daug ekečių vienoje vietoje; nekūrenkite laužų ant ledo, tai darykite tik įvykus nelaimei, kai norite nurodyti savo buvimo vietą arba sušildyti iš vandens ištrauktą žmogų; negerkite alkoholinių gėrimų, apsvaigęs žmogus greičiau sušąla ir praranda orientaciją. Ką daryti pasiklydus? Nepanikuokite ir nesiblaškykite; susiorientuokite vietovėje ir eikite priešinga atėjimo kryptimi pagal kompasą ar GPS. Būtinai įsidėmėkite, kiek laiko einate ir kuria kryptimi einate; įsiklausykite į garsus tolumoje, apsižvalgykite aplinkui ir eikite link sklindančio garso ar šviesos šaltinio; eikite jau pramintais žmonių pėdsakais ar takais; nerasdami kelio į krantą, paskambinkite Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 ir praneškite savo buvimo koordinates pagal GPS ar kuo išsamiau nurodykite: kur dabar esate, kurioje vietoje buvote, kuria kryptimi ir kiek laiko ėjote, iš kur pučia vėjas, kokius matote orientyrus; jeigu jums į pagalbą jau atvyksta gelbėjimo tarnybos, nesiblaškykite ir laukite toje pačioje vietoje; išgirdę atvykstančias gelbėjimo tarnybas, savo buvimo vietą parodykite turimomis šviesos ir garso priemonėmis; taupiai naudokite mobiliojo telefono maitinimo elementą, kad būtų galima su jumis susiskambinti dėl paieškos; jeigu jums jokios pagalbos nebereikia, būtinai praneškite Bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112 (jei prieš tai buvote pranešę apie savo paklydimą). Kviečiantis pagalbą telefonu 112, labai svarbu trumpai, bet tiksliai nusakyti: kas atsitiko, kur esate, kiek yra nukentėjusiųjų, kokios pagalbos reikia, kas dar gali atsitikti. Jeigu tiksliai nežinote savo buvimo vietos, praneškite, ką aplinkui matote ar neseniai matėte. Ką daryti įlūžus? Nepraraskite savitvardos. Greitai ištieskite rankas į šalis, kad galėtumėte išsilaikyti and vandens paviršiaus. Laikykite galvą iškėlę virš vandens. Būtinai nusimeskite kuprinę. Šaukitės pagalbos. Lėtai, atsargiai, nedarydami staigių judesių, apsisukite į tą pusę, iš kurios atėjote. Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, iš eketės išlipkite prieš srovę. Neplaukite pasroviui, nes upės srovė gali įtraukti jus po ledu. Jeigu, bandant išlipti iš eketės, ledas lūžta, reikia jį laužyti tol, kol pasieksite tvirtesnį ledą. Nesikabinkite už eketės kraštų, o plačiai  išskėskite rankas ant ledo (kad padidėtų atramos plotas) ir  užšliaužkite kiek įmanoma toliau krūtine ant ledo, o jau po to atsargiai iškelkite vieną koją paskui kitą iš vandens. Jokiu būdu nebandykite iš karto stotis ant kojų. Išlipus iš eketės, šliaužkite arba ridenkitės į tą pusę, iš kurios atėjote. Atsistokite tik pasiekę tvirtą ledą, nesiilsėkite, bet kiek įmanoma greičiau pasiekite vietą, kur galėsite persirengti ir sušilti. Ledas yra tvirtas, kai yra storesnis negu 7 cm. Kaip gelbėti įlūžusį žmogų? Pastebėję įlūžusį žmogų, jam garsiai pasakykite, kad ateinateį pagalbą. Prieikite prie jo ne arčiau kaip 10 metrų ir sustokite! Įvertinkite situaciją. Jei aplinkui yra žmonių, paprašykite, kad jie iškviestų pagalbą telefonu numeriu 112. Nesiartinkite prie pat eketės krašto, nes galite įlūžti. Artėkite labai atsargiai, geriausia - šliaužkite, plačiai į šonus išskėtę rankas. Jeigu turite lentą, šliaužkite ant jos.  Saugiu atstumu: 3–4 metrai nuo eketės krašto skęstančiajam paduokite tai, ką turite po ranką: pagalį, lentą, peikeną, grąžtą, šaliką, striukę, diržą, storą virvę, automobilio vilkimo lyną, šaką, kad skęstantysis galėtų įsikabinti. Kai žmogus įsikimba, lėtai tempkite. Nepaduokite įlūžusiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą. Jeigu neturite jokių gelbėjimo priemonių, padarykite gyvą „grandinę“: gulkitės ant ledo, tvirtai laikydami vienas kitą už kojų. „Grandinės“ priekyje esantis žmogus turi paduoti skęstančiajam kokį nors daiktą ir ištraukti ant tvirtesnio ledo. Šliaužkite kartu su nukentėjusiuoju kuo toliau nuo pavojingos vietos. Atsidūrę saugioje vietoje, nukentėjusįjį  kuo skubiau sušildykite ir iškvieskite pagalbą telefonu 112. Duokite gerti karštos arbatos. Neduokite nukentėjusiajam alkoholio. Nuo alkoholio kūno temperatūra krenta greičiau! Pasidalinkite sausais rūbais. Galite užkurti laužą. Atmintinę parengė: Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro specialistai Igor Kuzmenko, Arvydas Jankauskas, Stasys Laučys. http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/kariai-ragina-nelipti-ant-nestabilaus-ledo-408881 ...

  Mėgstu žuvį, ypač lašišą – tiek keptą, tiek sūdytą. Ir skumbrė man skani –ant paskrudintos grūdėtos duonos užtepu krienų ir užmetu šaltai rūkytos žuviesšmotelį... Visada sakiau, kad mano afrodiziakai yra du - geidulingos vyro akys ir skanus patiekalas. Ką jau ką, o skaniai pavalgyti aš mėgstu. O valgyti drauge su mylimu žmogumi yra absoliutus kaifas. Bet grįžkim prie tos lemtingos žuvies, apie kurią užvedžiau kalbą. Otavos universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad patiekalai iš jūros žuvies pagerina moters seksualinį gyvenimą. Iki tol kažkaip buvo labiau akcentuojamos jūros bjaurybės/gėrybės, o štai dabar jau ir pačios žuvies nusitverta. Mokslininkų inicijuotame ekperimente dalyvavo 1600 moterų. Du mėnesius jų valgiaraštis buvo kimšte prikimštas žuvies patiekalų. 25 proc. moterų maitinosi menke, dar 25 proc. įsijuosusios kirto plekšnę, o likusios savo skrandin plukdė sidabrinę menkę (dar netaisyklingai vadinacheku). Ir prieš ir po eksperimento moterys turėjo ekpertams pasakoti apie savo intymaus gyvenimo kokybę: orgazmų dažnumą, sekso seansų trukmę, taip pat paminėti momentus, kurie trukdė patirti pasitenkinimą.  Po dviejų mėnesių žuvies dietos ir savo seksualumo stebėjimo moterys pateikė tokius faktus, kuriuos mokslininkai apibendrino šitaip: net 87 procentams moterų, valgiusių menkę, ženkliai pagerėjo seksualinio gyvenimo kokybė. Padidėjusiu libido galėjo pasigirti ir kitų grupių moterys, tačiau tas pagerėjimas nebuvo toks ryškus. O stebuklas paprastas, sako mokslininkai: jūros žuvyje, ypač menkėje, esančios maistingosios medžiagos skatina estrogeno (moters lytinio hormono) ir serotonino (laimės hormonas) gamybą. Tikėkimes, kad šaldymas tų gerųjų žuvies savybių nepanaikina... Be to, pamaniau, kad svajingas "oi, kaip noriu žuvies, mmm..." gali tapti vyrui lyg raudonu audeklu buliui - ženklu, kad norite mylėtis. Ir nebūtinai reiškia, kad jis turi autis batus ir šiaušti į parduotuvę. Greičiau jau - į miegamąjį... Mmm. Kurkite savo žodyną, savo intymaus gyvenimo šifrus ir su užsidegimu ieškokite rakto...  http://www.5braskes.lt/liucija/libido-vyre-parnesk-man-zuvies.d?id=55536769 ...

  Ežerų nuomininkai skundžiasi verslinės žūklės ribojimais ir tvirtina, kad tai - dar viena priežastis, kodėl mūsų parduotuvėse stinga šviežių žuvų. “Ežerų nuomininkai jau keletą metų veltui prašo Aplinkos ministerijos valdininkų leisti pasigauti žuvų nuomojamuose ežeruose, nesvarbu, kokio jie dydžio, tinklaičiais, bučiais ir kitais versliniais įrankiais“, - rašo laiške LŽ trakiškis Justinas Rakštelis. Trakų apylinkėse jis yra išsinuomojęs Ežeraičio (2,5 ha), Lojaus (16,3 ha) ir Zelvės (44,6 ha) ežerus. Pasak J.Rakštelio, daug metų ežerų nuomininkai galėjo žvejoti versliniais įrankiais. Tačiau pastaraisiais metais valdininkai prikūrę visokių kliūčių, kad tik neleistų jiems to daryti. „Kai mes, ežerų nuomininkai, paprašome Aplinkos ministeriją grąžinti ankstesnę verslinės žvejybos išnuomotuose ežeruose tvarką, valdininkai pažada, tačiau vis tiek niekas nesikeičia. Kai paklausiame, kodėl draudimas žvejoti tinklais dar neatšauktas, ministerija teisinasi: „Seimas įstatymo nepakeitė“, - sako J.Rakštelis. Jam pritaria ir keletas kitų Trakų žvejų. „Įleidau žuvų į savo nuomojamus ežerus už 20 tūkst. litų. Vien šiemet į Orį, kurio plotas 14,5 ha, suleidau 2500 lynų jauniklių, kurių kiekvienas kainuoja 2 litus. Nemažai paklojau ir už Antakmenių ežero žuvų veisimą. O dabar negaliu žvejoti tinklaičiais... Jei taip bus ir toliau, daug nuomininkų atsisakys ežerų ir juose nebetrukdomi siautės brakonieriai“, - pranašauja Arūnas Jurgis Dovidėnas. „Lietuvoje yra apie 3 tūkst. ežerų, iš jų maždaug tūkstantis išnuomota. Veisiame tuose ežeruose žuvis, prižiūrime juos, giname nuo brakonierių, apmokame mokslinius ežerų tyrimus, nes valstybė neturi tam pinigų, ir - neturime teisės žvejoti tinklais! Negana to, aplinkosaugininkai tik ir stebi, kad nepažeistume kokio nors jų reikalavimo. Tarsi laukia to. Pažeisime - tuoj atims ežerą. Iš daugybės nuomininkų, kurie prileido į ežerus žuvų, jau atėmė. Matyt, šito ir siekiama“, - dėsto Pikeliškių ežerą nuomojantis Stasys Cesiulis. Jo žiniomis, Lenkijoje ežerų nuomininkams netrukdoma žvejoti versliniais įrankiais. „Taip lenkai vidaus rinką žuvimis papildo, o mūsų parduotuvėse gėlųjų vandenų žuvų beveik nepamatysi“, - priduria S.Cesiulis. Žuvų sumažėjo?   “Žvejai perdeda. Žvejoti ežeruose verslinės žūklės įrankiais nedraudžiama, tik reikia dviejų dalykų: kad ežerai būtų išnuomoti būtent verslinei žūklei ir kad nebūtų viršijami žūklės limitai“, - aiškina Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Graičiūnas. Jo teigimu, mažesniuose kaip 50 ha verslinei žūklei išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose per metus leidžiama sužvejoti versliniais įrankiais - tinklaičiais ir gaudyklėmis - iki 8 kilogramų iš hektaro žuvų. AM galima prašyti ir kitokių žvejybos limitų, tačiau tada reikia pateikti ir žuvų išteklių tyrimų išvadas. Vienu metu leidžiama naudoti 4 statomuosius tinklaičius arba 4 ežerines gaudykles, o žvejojant ūda ungurius - iki 100 kabliukų. V.Graičiūno duomenimis, iki 50 ha ežerų ir tvenkinių, išnuomotų verslinei žūklei, Lietuvoje yra apie 200. Versliniais žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti ir kai kuriuose didesniuose negu 50 ha vandens telkiniuose, išnuomotuose verslinei žūklei. Tokių yra 27. „Be to, dar pusšimtyje valstybinių vidaus vandens telkinių leidžiama versliniais įrankiais žvejoti seliavas ir ežerines stinteles“, - vardija V.Graičiūnas. Tačiau kodėl buvo nuspręsta apriboti žvejybą išnuomotuose vidaus vandens tekiniuose versliniais įrankiais? AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys į šį klausimą atsakė taip: apribojimų imtasi gavus mokslininkų ichtiologų pranešimų, kad kai kuriuose išnuomotuose ežeruose sumažėjo žuvų. „Šie apribojimai nereiškia, jog ministerija visiškai stabdo ežerų nuomą. Sutartys buvo nutrauktos tik su tais nuomininkais, kurie nesilaikė jose įrašytų reikalavimų. Nuomos atsisakė ir tie, kurie įsitikino, kad ežerai - ne aukso kasyklos. O vykdantieji sutartinius įsipareigojimus toliau galės nuomoti ežerus“, - žada L.Budrys. Tėvynei aukų nereikia Aplinkosaugininkai neslepia labiau skatinantys ne verslinę, o mėgėjišką žūklę. „Nėra prasmės mažuose ežeruose plėtoti verslinės žvejybos. Žuvų ten sugaunama nedaug, jų kaina nedidelė, nes plakių, kuojų ir kitų menkaverčių žuvų mažai kas nori. Todėl netikiu, kad iš verslinės žūklės ežeruose būtų daug naudos paprastiems pirkėjams. Beje, meškeriotojai sugautas žuvis taip pat suvartoja maistui. Jos ir šviežesnės negu verslininkų, nes šių laimikis neretai ilgai išbūna nugaišęs tinkluose“, - įrodinėja V.Graičiūnas. Ichtiologo duomenimis, Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja 100 tūkst. tonų žuvų. O išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose, kaip byloja jų naudotojų pateikta statistika, verslinės žūklės įrankiais 2010 metais sužvejota tik 37,5 tonos žuvų. „Arba ežerų nuomininkai iš tiesų labai mažai sugauna žuvų, arba jie, kaip ir brakonieriai, laimikius parduoda nelegaliai, o ataskaitose to neparodo, - taip žvejų statistiką komentuoja V.Graičiūnas. - Ministerija jiems nemokamai išduoda verslinės žūklės žurnalus, kurių kiekvieno spausdinimas kainuoja 40 litų. Be to, veltui dalijame tinklų plombas, inspektoriai gaišta laiką ženklindami tinklaičius, išrašydami verslinės žūklės leidimus, kontroliuodami ją. Žvejai verslininkai gauna dyzelino, kuriam netaikomas akcizas, ir kitokios paramos iš Europos Sąjungos bei valstybės biudžeto lėšų. Žodžiu, valstybė iš žūklės versliniais įrankiais ežeruose turi daugiau nuostolių negu pajamų.“ AM atstovo neįtikina ir siūlymai leisti bent paežerėse esančių kaimo turizmo sodybų šeimininkams pasigauti žuvų tinklaičiais, bučiais ir kitais įrankiais, nes tai - tradicinė žūklė, be to, laimikiu būtų vaišinami iš kitų šalių atvykę turistai. „Jei nesi Kristus, keliais ar keliolika kilogramų žuvų visus metus svečių neišmaitinsi. Pirks jas parduotuvėje, o meluos, kad ką tik pagavo ežere“, - spėja V.Graičiūnas. Pasak AM atstovų, valstybei svarbu, kad gamtos ištekliai - žuvys - būtų naudojami kuo racionaliau ir duotų kuo daugiau naudos visai visuomenei. Dėl šių priežasčių esą vidaus vandens telkinius geriau nuomoti mėgėjiškai, o ne verslinei žūklei. Mėgėjiška žūklė valstybei duoda daugiau pajamų negu verslinė. Antai vien prekybos meškerėmis ir kitais mėgėjiškos žūklės reikmenimis apyvarta kasmet sudaro apie 150 mln. litų, tad ir mokesčiai į valstybės iždą nemaži. Be to, meškeriodami esą pailsi tūkstančiai šalies žmonių, kai kuriems pavyksta ir vieną kitą žuvį namo parsinešti. „Jei ežerų nuomininkai verkia, kad jiems pernelyg brangu prižiūrėti ežerus, mes siūlome: atsisakykite, nevarkite, tėvynei nereikia šitos jūsų aukos. Norinčiųjų išsinuomoti ežerus mėgėjiškai žvejybai netrūksta. Tie žmonės veisia žuvis, organizuoja mėgėjišką žūklę ir uždirba iš parduodamų jos leidimų bei licencijų“, - dėsto V.Graičiūnas. Žvejos tik inspektoriai? Valdininkai siūlo verslinę žūklę vidaus vandenyse dar labiau suvaržyti. „Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės vandens telkinius, didesnius kaip 500 ha telkinius ir specializuotą seliavų, stintų, upinių nėgių žvejybą, privačių asmenų lėšomis įveistų migruojančių ungurių žvejybą bei žvejybą gaudyklėmis, draudžiama“, - rašoma Seimui svarstyti pateiktame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte. „Logiška. Ichtiologų tyrimai rodo, kad daugelyje mažų ežerų žuvų jau visai nedaug. O didesniuose kaip 500 ha telkiniuose būtų leidžiama žvejoti versliniais įrankiais visas žuvis. Siūloma palikti ir dabartinę seliavų bei stintelių verslinę žūklę ežeruose, be to, leisti didesniuose kaip 200 ha telkiniuose žvejoti ežerinėmis gaudyklėmis“, - komentuoja projektą V.Graičiūnas. Tačiau verslinės žūklės ežeruose šalininkams tokie planai nepatinka. „Žiemą ežerai užšąla. Mažesniuose pritrūksta deguonies, todėl žuvys uždūsta, padėti joms beveik neįmanoma. Logiška būtų jas sužvejoti“, - sako trakiškis J.Rakštelis. Žvejys ir jo kolegos stebisi AM tvirtinimu, esą mokslininkai nustatė, jog nuomojamuose ežeruose sumažėjo žuvų. „Mums tie patys mokslininkai aiškina priešingai - kad ežeruose žuvų padaugėjo. Ir tai visai nekeista. Juk žuvų prileidome, o verslinė žvejyba dabar smarkiai ribojama. Matyt, mokslininkų tyrimai priklauso nuo to, kas už juos daugiau sumoka“, - įtaria žvejai. Kai kurie jų spėja, kad ribojimais, draudimais ir smulkmeniškais reikalavimais AM specialiai siekia, jog ežerų nuomininkai atsisakytų savo ežerų, į kuriuos prileido daug žuvų, ir ten tinklus galėtų traukti patys aplinkosaugininkai bei jų bičiuliai. Nuomininkai liks kvailiai Gamtos mokslų daktaras, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis yra ištyręs ne vieno nuomojamo ežero žuvų išteklius. Mokslininkas pritaria siūlymui uždrausti žvejoti versliniais įrankiais nedideliuose ežeruose. „Kai ištekliai bus atkurti, tada gal ir galima leisti tokiuose ežeruose žvejoti viena ežerine gaudykle, nevadinant to versline žvejyba, tačiau kol kas anksti apie tai kalbėti“, - sako mokslininkas. Aistra žūklei garsėjantis parlamentaras Arūnas Valinskas vadovavo Seimui, kai šiai institucijai buvo pateiktas Žuvininkystės įstatymo keitimo projektas uždrausti bet kokią verslinę žūklę visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių ir Kauno marias. Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko bičiulis A.Valinskas tada šiam siūlymui nepritarė. Jis tvirtina netylėsiąs ir tada, kai bus svarstomas naujesnis, mūsų minėtas projektas. „Ežerų nuomininkai prileidžia žuvų, todėl turi teisę jomis naudotis. Tačiau daug kas tebemąsto kaip socializmo laikais - esą ežeras privalo būti visų“, - teigia A.Valinskas. „Jeigu draudimais nuginsime nuo ežerų nuomininkus, teks padidinti aplinkos apsaugos inspektorių skaičių. O lėšų valstybės biudžete tam nėra“, - A.Valinskui pritaria jo kolega seimūnas Jonas Liesys. Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko nuomone, verslinė žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse neturi didelių perspektyvų, tačiau ją reikėtų mažinti palengva ir civilizuotai, o ne drastiškai. „Ežerų nuomininkai prisipirko tinklų, valčių ir dabar liks kvailiai. Valstybė jiems turėtų kompensuoti šias išlaidas. Be to, nuomininkams, paežerėse esančių turizmo sodybų šeimininkams vis dėlto reikėtų leisti bučiais, venteriais, o gal ir vienu tinklaičiu pasigauti nors truputį žuvų net ir nedideliuose ežeruose“, - mano A.Domarkas. http://www.alfa.lt/straipsnis/13807658/Zvejai.ir.valdininkai.grumiasi.del.ezeru=2012-02-15_07-00/ ...

  Žūklė gali būti puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet verta būti atidžiam. Beatodairiškai gaudydami viską, kas kimba, rizikuojate pažeisti taisykles. Mėgėjiškos žūklės taisyklės reglamentuoja kiek kokių žuvų galite sugauti, kokio jos turi būti ilgio ir svorio. GRYNAS.lt sulaukė žvejo Tado laiško, kuriame jis kaltina viešai nuotraukas paskelbusį vyrą pažeidus žvejybos taisykles. „Naršiau socialiniame tinkle „Facebook“ ir pastebėjau vieno asmens patalpintas nuotraukas, kuriose pastarasis didžiuojasi savo gausiais laimikiais. Mane, kaip žveją, papiktino pastarojo veiksmai. Juk užfiksuotas galimai neleistinas žuvų dydis, viršytas leidžiamų sugauti žuvų kiekis ir sąmoningas didžiavimasis galimai padarytu pažeidimu. Labai liūdna, kad jauni asmenys taip nemyli gamtos“, - laiške rašo Tadas. „Maksimalus sugaunamos žuvies dydis neribojamas. Taisyklėse rašoma, kad negalima gaudyti „mažesnių nei...“, vadinasi, per didelės žuvies pagauti neįmanoma, bet per mažą galima,“ - GRYNAS.lt patikslino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas.  Sugauti mažą lydeką ir tuo puikuotis nėra gero žvejo moto. D.Juzėnas       Pašnekovas priminė, kad kiekvienam žvejui negalima sugauti ir daugiau nei 5 kg laimikio per parą žvejojant vidaus vandenyse. Kuršių mariose galima pagauti iki 7 kg, o Baltijos jūroje – iki 15 kg bendro žuvies svorio. Su žvejybai taikomais reikalavimais sutinka ir patys žvejai: „Manau, kad tokie apribojimai logiški. Sugauti mažą lydeką ir tuo puikuotis nėra gero žvejo moto“, - teigė Anykščių žvejų lygos vadovas Daumantas Juzėnas. Jis pats, esą, visad stengiasi paleisti mažesnes žuvis, taip elgtis skatina ir kitus žvejus.   Žuvis Būtina paleisti, jei mažesnė nei Lašišos 60 cm Šamai 75 cm Šlakiai 60 cm Vėgėlės Kuršių mariose - 49 cmKituose telkiniuose - 40 cm Lydekos 45 cm Margieji upėtakiai 30 cm Žiobriai 28 cm Šapalai 25 cm Menkės 28 cm Lynai 25 cm Skaitytojo Tado atsiųstose nuotraukose matoma, kad pažeidimai išties įvykdyti. A. Vaičiūnas teigė, kad visos pirmoje nuotraukoje matomos lydekos yra trumpesnės nei 45 cm. Antrojoje – bent trys lydekos tikrai per mažos, o trečiojoje, iš pirmo žvilgsnio, pažeidimų nėra. Pirmoje ir trečioje nuotraukose taip pat gali būti viršytas ir leistinas svoris.   D. Juzėnas įsitikinęs, kad pirmoje ir trečioje nuotraukose žuvų svoris gali būti viršytas kelis sykius. Jo manymu, žuvys kartu sudėjus turėtų sverti ne mažiau 14 - 15 kg. Be to, žuvys galėjo būti sugautos ne meškere, o tinklais, nes matosi pažeisti žvynai.Sužeidimai galėjo atsirasti žuvis išnarpliojant iš tinklų. "Įdomu tai, kad žvejys vienu metu pagavo lynų ir lydekų. Jų gaudymo būdai labai skirtingi ir, manau, niekam nėra tekę tiek jų sugauti su viena meškere", - svarstė Anykščių žvejų lygos vadovas. A. Vaičiūnas apgailestavo, kad nubausti žmogų vien dėl nuotraukų – beveik neįmanoma užduotis: „Tokie žvejai būna paruošę jau begalę pasiteisinimų. Nubausti galima tik tada, kai pagauname už rankos. Didžiuotis tokiomis nuotraukomis nėra dėl ko. Tokioms žuvims tik augti ir augti. Juk vėliau būtų dvigubas malonumas sugauti keliskart didesnę“.  http://www.grynas.lt/aplinka/nacionaliniai-zvejybos-ypatumai-ar-imanoma-pagauti-per-didele-zuvi.d?id=55479759 ...

  Stintų kaina šiemet pasiekė rekordines aukštumas – turguje už kilogramą šviežiais agurkais kvepiančių žuvų jau prašoma 14 litų. Klaipėdiečiai, užsukę į turgų nusipirkti stintų, buvo šokiruoti jų kainos. Praėjusios savaitės pradžioje šių žuvų kilogramas kainavo 8-9 litus, o jau savaitgalį kaina šoktelėjo iki 14 litų. Žmonėms toks kainų šuolis sukėlė nuostabą, nes juk stintų šiemet netrūksta – žvejai džiaugiasi gausiu jų laimikiu. „Mes kol kas nebežvejojame. Orai sugedo, o ir stintos iš jūros sulindo į marias. Jas dabar žvejai gaudo tik savo reikmėm, o tiekėjų sumažėjo, todėl ir žuvų kaina šoktelėjo“, - aiškino priekrantės žvejas Virginijus Jurkus. Įsigyti stintų tiesiogiai iš priekrantės žvejų galima po 10 litų už kilogramą. „Mes juk nereguliuojame, kokį antkainį užsideda prekeiviai“, - V.Jurkus paaiškino, kodėl turguje stintos gerokai brangesnės. Pašnekovo teigimu, įtakos žuvų kainai turi ir tai, kad savaitgalį Palangoje ir Neringoje vyks šventės, kurių pagrindinis akcentas – stintos.   „Verslininkai iš žvejų intensyviai supirkinėja šias žuvis, todėl jų mažiau patenka į rinką. Kadangi mažėja pasiūla, didėja kaina“, - rinkos dėsnius dėstė V.Jurkus. Tačiau jis patikino jog šiemet stintų dar tikrai bus galima įsigyti ir už mažesnę kainą. „Stintos jūroje eina būriais. Dabar praėjo pirmasis didelis būrys, bet jų bus dar ne vienas. Praeis šventės, ateis stintos ir jų kaina tikrai nukris, nes žuvų trūkti neturėtų“, - įsitikinęs buvo žvejas. Jo teigimu, stintų žvejyba jūroje tęsis iki kovo vidurio. http://verslas.delfi.lt/business/stintu-kaina-uostamiestyje-rekordine.d?id=55471125 ...