Orai Vilnius

Meškeriotojai jau turi savo organizaciją

Prieš keturis mėnesius iš Seimo skambantis pavojaus gongas, grasinantis sugrąžinti tinklus į Lietuvos ežerus ir sustabdyti daugelį pastaruoju metu pasiektų teigiamų pokyčių, susodino prie vieno stalo aktyviausius Lietuvos meškeriotojus, žūklės žiniasklaidos ir verslo atstovus. Tikrai, niekas taip gerai nesuvienija žmonių, kaip bendra grėsmė. Tapo akivaizdu visiems, kad nesuvienijus jėgų ir nekovojant už bendrą tikslą, jau artimiausioje ateityje neverta tikėtis nieko gero.

lydek.namulio

Tačiau sukurti vieningą, veiksmingą, meškeriotojus vienijančią organizaciją nėra taip lengva. Tai įrodė visi ligtoliniai bandymai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių baigėsi visiška nesėkme. Pasirodė, kad veiksmingos organizacijos kūrimo procesas iš tiesų yra pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daugybės pastangų, kompromisų, geros valios ir susiklausymo.

Tačiau panašu, jog šį kartą viskas nuo pat pradžių buvo kitaip. Meškeriotojų vienijimosi procesas prasidėjo nuo pirmosios Meškeriotojų konferencijos, kurios dalyviai, susirinkę į VDU rūmus Kaune, pritarė organizacijos kūrimo idėjai ir įgaliojo 22 asmenis – aktyvius meškeriotojus, turinčius organizacinės patirties, – per 2 mėnesius surengti naujos Meškeriotojų organizacijos steigiamąjį suvažiavimą. Taip pat – parengti naujos organizacijos naujų veiklos gairių planą, įstatus, veikimo modelį ir kitus būtinus dalykus.

Džiaugiuosi, kad teko garbė būti vienam iš šių žmonių ir įnešti savo indėlį į naujos organizacijos kūrimą. Darbas vyko išties nelengvai, buvo daug ginčų, nesutarimų, kurie, manau, neišvengiami, kai darbo imasi skirtingas pažiūras, patirtį ir požiūrį į naujos organizacijos tikslus turintys žmonės. Tačiau svarbiausia – visus tuos nesutarimus pavyko išspręsti ir susitarti dėl esminių dalykų, todėl suvažiavimo išvakarėse darbas buvo padarytas. Po ilgų ginčų nuspręsta, kad Lietuvos meškeriotojų sąjunga veiks asociacijos principu, jos pagrindą turi sudaryti juridiniai asmenys, visų pirma – žūklės klubai ir būreliai, įvairių žūklės būdų asociacijos, žūklės prekybininkų įmonės ir kt., – ir būtent per juos žmonės galės daryti įtaką organizacijos veiklai. Fiziniai asmenys – pavieniai meškeriotojų organizacijos nariai – taip pat galės, tačiau norėdami balsuoti turi būti susiorganizavę į klubą ar būrelį. Kodėl taip? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad pagal Lietuvos įstatymus organizacija gali būti veiksminga, kai jos veikloje bent kas dveji metai gali susirinkti daugiau kaip pusė jos narių, tvirtindami valdymo organus. O tai mūsų atveju tikrai nėra realu, nes niekaip nepasieksi, kad pusė visų meškeriotojų iš visų Lietuvos kampelių, priklausančių organizacijai, susiburtų vieną dieną vienoje vietoje. Antra, jau šiandien, norint organizacijai veiksmingai dalyvauti stabdant verslinės žūklės plėtros iniciatyvas, jai reikia „svorio“ – sustoję į ją žūklės klubai ir asociacijos su savo nariais iškart organizacijai duoda reikiamą narių skaičių. Na, yra dar ir trečia priežastis – tokia sistema skatina visos Lietuvos žmones labiau tarpusavyje organizuotis, jungtis į būrelius ar klubus ir efektyviau kovoti už savo interesus savo gyvenamojoje vietoje.

Be didelių ginčų buvo nuspręsta, kad Lietuvos meškeriotojų sąjungą valdys jos narių visuotiniame susirinkime išrinkta iš 7 narių suformuota valdyba, renkama kartą per dvejus metus, kuri išsirinks iš savo tarpo pirmininką, kartu formuos tikslus ir kontroliuos samdomą darbuotoją ar darbuotojus, dirbančius mūsų organizacijai.

Vasario 22 dieną suvažiavimas vyko sklandžiai. Išklausius aplinkos ministro, Europos meškeriotojų asamblėjos atstovo, perdavusio šios organizacijos prezidento sveikinimą, ir kitų svečių sveikinimo kalbų bei palinkėjimų būsimai organizacijai, suvažiavime buvo perskaityti keli pranešimai apie meškeriotojus Lietuvoje ir pereita prie iniciatyvinės grupės parengtos naujos organizacijos vizijos, struktūros, veiklos tikslų. Smagu, kad didelių prieštaravimų nė vienam punktui nebuvo, vis dėlto daugiausia suvažiavimo dalyvių ovacijų pelnė vienos darbo grupės vadovo Ugniaus Leimonto parengtas „Meškeriotojo kodeksas“. Manau, visa iniciatyvinė grupė tikisi, kad šis kodeksas neliks vien tuščia deklaracija ir ilgainiui iš popieriaus persikels

į meškeriotojų širdis, tapdamas tiesiog užrašyta ir neatsiejama daugelio meškeriotojų savimonės dalimi.

Suvažiavimas buvo baigtas dalyvių linkėjimais naujai organizacijai greičiau siekti savų tikslų, stiprėti ir klestėti. Lietuvos meškeriotojų sąjungos steigėjai – 10 juridinių vienetų – išrinko ir pirmąją organizacijos valdybą, kuri pradėsianti nuo tos dienos savo veiklą. Bene sunkiausia buvo apsispręsti dėl kandidatų, kurie sudarys pirmąją organizacijos valdybą. Vieni steigėjai norėjo, kad ji būtų sudaryti iš daugumos Mėgėjų žūklės tarybos narių (ši taryba buvo suformuota Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iniciatyva, kaip patariamasis organas žūklės klausimais, kartu iki šiol bandė atstovauti meškeriotojų interesams), kiti (su jais ir šių eilučių autorius) – kad jos pagrindą sudarytų nepriklausomi žūklės klubų ir suinteresuotų žūklės verslo struktūrų atstovai, turintys daugiau šiuolaikinės vadybinės ir organizacinės patirties. Bent jau pradžioje, siekiant „pastatyti“ Lietuvos meškeriotojų sąjungą „ant kojų“, sukurti veiksmingą struktūrą, surasti nuolatinį finansavimą ir kitus būtinus dalykus.

Balsavimas parodė, kad organizacijos valdybą sudarys 4 aktyviausi Mėgėjų žūklės tarybos nariai bei 3 žūklės verslo atstovai. Manau, šis kompromisas, kurį sąlygiškai galima pavadinti „meškeriotojų visuomenininkų ir meškeriotojų verslininkų sąjunga dėl bendro tikslo“, turi visas galimybes būti sėkmingas – nemažą patirtį meškeriotojų reikaluose sukaupusius kolegas turėtų gerokai sustiprinti patyrę meškeriotojai iš verslo pasaulio, galintys pasigirti stipria organizacine patirtimi ir jau gebėję įrodyti, kad moka pasiekti ambicingų tikslų.

Taigi pirmosios Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybą sudaro:

  • Ugnius Leimontas, klubo flyfishing.lt vadovas;
  • Rasa Miškinienė, korporacijos „RAPALA - VMC“ finansų vadovė Baltijos šalims;
  • Antanas Kontautas, ichtiologas, Mėgėjų žūklės tarybos (MŽT) pirmininkas;
  • Romualdas Žilinskas, žurnalo „Žūklė“ vyriausiasis redaktorius;
  • Vitas Miškinis, tarptautinės kompanijos „Normark“ vadovas Baltijos šalims;
  • Saulius Mikalauskas, tinklalapio „Žvejo tribūna“ atstovas;
  • Mindaugas Vigraitis, „Koto prekybos sistemos“ komercijos direktorius.

O iš savo pusės noriu padėkoti visiems savo kolegoms, su kuriais teko dirbti, kurie negailėdami brangaus darbo laiko, savaitgalio, lėšų, energijos, keturis mėnesius nuosekliai dirbo, kad ši organizacija atsirastų. Tai Rasa Miškinienė, Audrius Blinstrubas, Antanas Kontautas, Andrius Navalinskas, Gediminas Šiaučiuvienas, Rolandas Kažimėkas, Ugnius Leimontas, Vladimir Adelšin, Audrius Jakštas, Kęstutis Pivoriūnas, Romualdas Žilinskas, Saulius Mikalauskas, Kęstutis Gelumbauskas, Modestas Mataitis, Vitas Miškinis, Saulius bei Mindaugas Vigraičiai, Vaidas Minkevičius ir daugelis kitų. Ačiū jums, tikėkimės, kad mūsų darbai ir pastangos nenueis veltui.

Zvejok 24 D

viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea