Mūšis pralaimėtas. Bet ne karas

Nervų karas. Sunku būtų kitaip apibūdinti tą, kas vyko antrąją ir trečiąją gruodžio savaitę Lietuvos sostinėje, nemažai grupei Seimo narių aukščiausioje valstybės valdymo įstaigoje bandant „prastumti“ verslinei žūklei ir kai kuriems Žemės ūkio ministerijos valdininkams naudingą žuvininkystės įstatymo pataisą.

Nors ir buvome perspėti, nelabai kas iš mūsų tikėjosi, kad reikalai gali pakrypti tokia linkme ir dar taip greitai. Turbūt didžiausiame košmare neteko regėti to, ką perskaitėme likus trims dienoms iki balsavimo pataisos rengėjų projekte.

Kvotų žvejams verslininkams skirstymo perdavimas iš Aplinkos ministerijos į Žemės ūkio ministerijos rankas, kuriuo buvome gąsdinami anksčiau, atrodė lyg „uogelė“ prieš užmojus iš esmės panaikinti visas teisines kliūtis pradėti verslinę žūklę praktiškai bet kuriame didesniame Lietuvos vandens telkinyje, grįžti prie upių ir jų ruožų nuomos, sutarčių su žvejais verslininkais sudarymo mažiausiai penkiolikai metų su paveldimąja teise (tas praktiškai verslinės žūklės ribojimą ar draudimą šiam laikotarpiui padarytų beveik neįmanomą), dvigubai daugiau leisti žvejams verslininkams „suklysti“, nustatant laimikio dydį.

mazuronis

Mažinti baudas – už verslinės žūklės taisyklių pažeidimą skiriant ne 10 000 Lt, kaip buvo seniau, ne 1000 Lt, kaip žvejai verslininkai išsikovojo visai neseniai, o tik simbolinę... 50 Lt baudą, nepriklausomai nuo pažeidimo masto.

Tai toli gražu ne viskas – išvardinau tik svarbiausius punktus, kurie pirmiausia krito į akis. Šias pataisas priėmus, Aplinkos ministerijai liktų tik „statistės“ vaidmuo, kontroliuojant verslinę žūklę bei sprendžiant dėl vandens telkinių likimo...

Dar blogiau – paaiškėjo, jog tikimybė šias pataisas priimti yra labai didelė. Tiek didelė, kad balsavimo išvakarėse ne vienas politikos virtuvę išmanantis kolega iškart numojo ranka – esą, nieko padaryti jau nepavyks. Mesti dideli pinigai, ilgai ruoštasi – prieš vėją nepapūsi...

Ir tikrai: už įstatymo pataisas mūru stojo ne tik jau spėjęs „apsišviesti“ didelis meškeriotojų „draugas“, Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, kol kas skandalų šešėlyje lindintis, bet tikriausiai ne paskutinį žodį priešininkų stovykloje tariantis Bronius Bradauskas, tačiau ir nemaža dalis jų partijos kolegų – ponai Pauža, Pauliukas ir kiti. Juos entuziastingai parėmė taip pat neblogai žinomas „įstatymų stūmėjas“, opozicijos tiesiai šviesiai įvardijamas kaip vienos ne itin draugiškos valstybės interesų advokatas, ponas Skardžius, Darbo partijai atstovaujantis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir kiti mažiau žinomi veikėjai.

Namų darbai šiai pataisai irgi buvo paruošti – Seimo kaimo reikalų komitetas, ir anksčiau nežibėjęs entuziazmu traukti tinklus iš ežerų, parėmė šią pataisą. Europos teisės komitetas pastabų turėjo daugiau, tačiau iš esmės šia iniciatyvą palaikė. Aplinkos ministerijos bandymas kontratakuoti pasitelkus Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas taip pat buvo greitai pristabdytas, nors keletą gerų pokyčių ir pavyko laimėti.

Triuškinamam smūgiui buvo pasirinktas idealus laikas – prieškalėdinis periodas, kada visuomenė gyvena kitomis aktualijomis, ir tokiu metu tikrai patogu be didelio triukšmo paleisti į gyvenimą vieną kitą skandalingesnį ir atviros korupcijos įstatymą. Kai po švenčių kas ir atsikvošės, pradės triukšmauti – šaukštai jau bus popiet, o tinklininkų traukinys nuėjęs.

Virvės tampymas

Viskas buvo tiksliai suskaičiuota, lyg gerame šachmatų ėjime – „ėjimas žirgu“, matas ir patas, bet kažkurioje vietoje šio „Barbarosos 2“ plano strategai apsiskaičiavo. Manau, neįvertino dviejų dalykų – Aplinkos ministerijos ir asmeniškai Valentino Mazuronio užsispyrimo laikytis iki galo bei to, kad Lietuvos meškeriotojai, kaip iki šiol, jau nėra tiesiog neorganizuota individų minia ir nesiruošia ramiai žiūrėti, kaip iš jų bus atimami vandens telkiniai, kuriant mūsų šalyje kažkam labai naudingą „tinklininkų rojų“.

Apie įstatymo pataisos svarstymo Seime datą – gruodžio 17-ąją – sužinojome, rodos, prieš tris dienas; tada pamatėme ir paties projekto tekstą. Tapo aišku, kad jeigu dar įmanoma kažką padaryti, tai reikia veikti nedelsiant. Idėja keliauti prie Seimo ir pareikšti savo poziciją kilo spontaniškai, tik va, bėda – toks renginys reikalavo Vilniaus savivaldybės leidimo. O jis išduodamas (jei nusprendžiama išduoti) tik maždaug per mėnesį...

Tačiau išeitis visgi buvo rasta. Susirinkimus reglamentuojantis įstatymas numato, kad renginiui reikia leidimo, jeigu jame į vieną vietą susiburia daugiau kaip keli žmonės. Bet niekas lyg ir nereglamentuoja pačių grupelių skaičiaus. Tad jeigu prie Seimo susirinks kelios ar keliolika grupelių – įstatymas neturėtų būti pažeistas.

Su kolegomis svarstėme, kad norint labiau pritraukti žiniasklaidos ir Seimo narių dėmesį reikia suorganizuoti ryškesnę akciją. Vieni siūlė surengti žvejų valčių „regatą“ Nerimi, kiti – nešioti pačias valtis su užrašais po Vilnių. Mano idėja buvo susirinkti prie Seimo su žiemine žvejybine apranga, grąžtais bei meškerėlėmis ir susėsti aplink nedidelėmis grupelėmis ant dėžių. Kur parašyta, kad negalime žvejoti aikštėje prie Seimo?..

Juo labiau, kad ir visos priežastys tam yra. Kai kurie Seimo nariai nori mūsų ežerus ir upes perduoti „tinklininkams“, ten neliks žuvies, ir mūsų krašto meškeriotojams teks ieškotis naujų žūklaviečių.

zvejaaai

Bet realiai pritrūko laiko kažkokiai gudresnei akcijai, tad viskas išėjo stichiškai ir paprastai. Žvejai susirinko prie Seimo su savo pasigamintais plakatais, į tai iškart sureagavo Seimo apsauga, liepusi atsitraukti 75 metrus nuo pastato. Netrukus prie Seimo rūmų sumirksėjo ir mėlyni policijos žiburėliai. Pareigūnai pradžioje bandė išsiaiškinti, kas šios akcijos organizatorius, bet kadangi tokių neatsirado, pasitenkino renginio stebėjimu.

Mūsų oponentams, norėjusiems tyliai be ypatingo triukšmo „prakišti“ įstatymo pataisas, prie Seimo netikėtai atsiradęs meškeriotojų piketas ir jų užmačias atskleidžiantys plakatai buvo nemalonus siurprizas. Juo labiau, kad netrukus į aikštę prie Seimo sugužėjo ir žiniasklaidos atstovai, ir netrukus internetiniai portalai sumirgėjo antraštėmis apie meškeriotojus.

Vis dėlto didžiausias pasipriešinimas kilo Seime. Aplinkos ministras vos ne tiesiogine prasme kibo į atlapus pataisas Seime pristačiusiam Skardžiui, apkaltindamas jį ir jo partijos sėbrus korupcija bei šešėlinio verslo skatinimu. Aistros Seime užvirė ne juokais, vis karštesni žodžiai sklandė ore, ir žiniasklaida turėjo peno. Karštas pasipriešinimas savo tikslą pasiekė – parlamentaras Jurgis Razma, Konservatorių partijos seniūnas, pasiūlė šias pataisas dar kartą perduoti svarstyti Seimo Korupcijos komitetui ir grįžti prie šio klausimo ketvirtadienį, gruodžio 19 d.

Pataisos nebuvo priimtos, ir prie Seimo meškeriotojai šventė, tegul ir kuriam laikui, pergalę. Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos dalintojų ir žvejų verslininkų neįveikiamas iniciatyvų buldozeris buvo pristabdytas.

Ketvirtadienį žvejai rinkosi į mitingą su taip pačiais plakatais ir nusiteikę kovingai. Negailėjo dėmesio ir žiniasklaida – tą vakarą mūsų, meškeriotojų, poziciją išgirdo TV3 ir LNK žiūrovai. Vienintelė valstybinė televizija, nežinia kodėl nuo seno prijaučianti verslinės žūklės proteguotojams, neskyrė nė sekundėlės eterio mūsų reikalams.

Seimo Korupcijos komitete nesusidarė kvorumas – nesusirinko reikiamas balsuotojų kiekis, tad žuvininkystės įstatymo svarstymas nusikėlė į paskutinę rudens sesijos dieną – pirmadienį, gruodžio 23-ąją.

Mums, meškeriotojams, sužibo visos viltys, kad jeigu ir tądien pavyks atsilaikyti – šis klausimas bus nukeltas į pavasario sesiją. Tuo metu jau tikriausiai bus įkurta Meškeriotojų sąjunga, mūsų žodis bus svaresnis, o ir laiko pasiruošti bei apgalvoti kiekvieną žingsnį turėsime kiek daugiau.

Epilogas

Pirmadienis pasitiko stipria liūtimi ir vėju. Baiminomės, jog Kūčių išvakarės ir nepalankus oras pakiš koją, ir meškeriotojai prie Seimo nesusirinks, tačiau buvome neteisūs. Daugiau kaip pusšimtis meškerės brolių, įsispraudę į žieminius kombinezonus, drąsiai kentė vėją ir šaltį prie Seimo rūmų, Gedimino prospekte. Kantriai su įjungtais žiburėliais budėjo ir policijos ekipažas.

Man, deja, lauke šalti neteko, nes vos atvykęs buvau prijungtas prie meškeriotojų grupės, stebėjusios Seimo darbą iš balkono. Suprantama, įdomu pažiūrėti iš aukštai, lyg į skruzdėlyną, kaip apačioje darbuojasi tautos išrinktieji. Kas šnekučiuojasi, kas kalba telefonu, kas skaito „Delfi“, tačiau kaip tik nuskamba Seimo pirmininkės balsas: „Kas už, kas prieš ar susilaiko“ – visi puola prie monitorių. Žuvininkystės įstatymo pataisų klausimo svarstymas, matyt, dėl to, kad seimūnai skubėjo atostogų, įvyko valanda anksčiau nei nurodyta reglamente. Prieš jį mane apėmė negera nuojauta, nes akivaizdžiai pilnėjo kairėje pusėje įsikūrusių socialdemokratų gretos, kuriose buvo matyti daugiausia meškeriotojų „draugų“, o centro ir dešinė pusė, praeitą ketvirtadienį išgelbėjusi situaciją, tuštėjo. Posėdyje nepasirodė Gediminas Kirkilas, kiti meškeriotojų pusę palaikantys deputatai.

Centro frakcijoje, – čia, kiek įsivaizduoju, turėjo būti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai bei dalis darbiečių, – apskritai liko tik tėvas bei sūnus Mazuroniai ir priekyje sėdėjęs „žaliasis“ Linas Balsys.

Pristatyti šią iniciatyvą ėmėsi ponas Pauža, iškart pradėjęs jau girdėtą gražbyliavimą apie verslinės žūklės gilias tradicijas, 3 % vandenų, kur galima verslinė žūklė. Po jo kalbėjęs aplinkos ministras žodžio į vatą nevyniojo – tiesiai šviesiai pavadino šią pataisą inicijuota brakonierių ir šešėlinio verslo. Tačiau jis buvo vienas – vienas po kito iš Seimo tribūnų kilo deputatai iš kairės pusės paremti pataisos iniciatorių. Kaip jie balsuos, abejonių neliko, todėl nori nenori akys krypo į dešinę pusę, kuri buvo paskutinė viltis. Jeigu jie nesiregistruotų balsavimui – pataisos priėmimas nusikeltų į pavasarį. Galop žodžio paprašė Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) frakcijai priklausantis Seimo narys Kazys Starkevičius, kuris... pasiūlė priimti įstatymo pataisą. Pirmasis balsavimas parodė visišką Seimo narių palaikymą.

verslas

Ištįsę kolegų veidai gerai iliustravo situaciją. Ministras Mazuronis, įvertinęs situaciją, dar sykį paprašė žodžio ir pabandė apeliuoti į Seimo narių ir ypač oponentų sąžinę, primindamas jiems, kad Žemės ūkio ministerijai bei verslininkams atiduoti visi jūriniai reikalai, tad visai logiška, kad vidaus vandenis galima būtų palikti Aplinkos ministerijai ir mėgėjiškai žūklei. Dar bandė pasinaudoti savo teise bent trims valandoms nukelti balsavimą, bet Seimo pirmininkė su daugumos Seimo narių pritarimu tai atmetė.

Padėtį bandė sušvelninti Linas Balsys – siūlė neskubėti su šiuo prieštaringu klausimu, geriau išdiskutuoti ir, sukūrus kompromisinį variantą, priimti jį pavasarį. Paskutinis žodis buvo suteiktas Algimantui Salamakinui, kuris sukalė paskutines vinis į verslinės žūklės priešininkų vidaus vandenyse karstą. Po jo žodžių vyko balsavimas.

Kažkurioje širdies kertelėje tikėjausi, kad opozicija ar iki šiol nesireiškę mūsų rėmėjai boikotuos balsavimą ir, nesant kvorumo, jis bus nepatvirtintas. Bet kai išgirdau Graužinienės balsą, kad už pataisą balsavo 81 Seimo narys: 59 už, 10 prieš, 12 – susilaikę, pakirto kojas.

Sunku apibūdinti nuotaikas, kokios buvo po balsavimo. Nepaisant visų mūsų pastangų, konferencijų, pareiškimų, budėjimų prie Seimo, iš 141 nario atsirado tik 10 deputatų, kurie stojo mūsų, meškeriotojų,

pusėn.

Palikome salę tylėdami, tik su aplinkos ministru pasikeitėme keliais žodžiais ir tyliai jam padėkojome.

Ar tai reiškia, kad dabar viskas – kova baigta, paliekame ežerus ir upes tinklus jau pradėjusiems ruoštis „kolegoms“?

Tikrai ne. Manau, kad tikroji kova tik prasideda. Turime Prezidentę, kuri gali pasinaudoti savo veto teise ir priversti tą patį Seimą dar kartą pergalvoti. Turime tą pačią Aplinkos ministeriją, kuri nepaisant visų jos galių bei kompetencijų apribojimo, turi galimybę principingiau žiūrėti į verslinės žūklės kontrolę. Turime... patys save, ir geriau susiorganizavę galime kovoti, kad šiame ar kitame Seime būtume geriau girdimi, ir galbūt persverti svarstykles į savo pusę.

Kiekviena kova anksčiau ar vėliau laimima, jeigu yra kovojama už teisingą tikslą, vieningai ir nuosekliai.

Dalius Rakutis

Zvejok 24 D